Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-27 · Byla Nr. eATP-694-166/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-27
Bylos Nr.
eATP-694-166/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14122-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. eATP-694-166/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14122-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. L. apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria T. L. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – 8 (aštuonių) eurų bauda; pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – 720 (septynių šimtų dvidešimt) eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos; pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – 42 (keturiasdešimt dviejų) eurų bauda; pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas administracine nuobauda – 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos; administracinės bylos dalis dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir T. L. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 23.50 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 16, 126, 220 punktų reikalavimus, Geležinio Vilko ir Baltupio g. sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas lengvas (1,32 promilių girtumas), apvažiuodamas sankryžoje stovintį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudė. Apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio pasišalino. Policijos pareigūnams pareikalavus, nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomojo draudimo ir technikinės apžiūros dokumentų, tuo jis savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą dėl LR ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. d. panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla, iškeltą pagal šiuos LR ATPK straipsnius nutraukti. Nesutinkama su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad apelianto veiksmuose yra LR ATPK 124¹ str. 8 d. Neneigia, kad pareigūnams pateikė tik vairuotojo pažymėjimą, tačiau nurodo, kad pareigūnai jo paprašė pateikti dokumentus tada, kai nevairavo transporto priemonės, t. y. nebuvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, todėl jis nebuvau kelių eismo dalyvis, nes nebuvo nei važiuojamojoje kelio dalyje, nei kieme prie transporto priemonės. Apeliantas pažymi, kad dėl to, jis neturėjo pareigos su savimi turėti transporto priemonės registravimo liudijimo, privalomojo draudimo liudijimo ir privalomosios transporto priemonių technines apžiūros dokumentų.

Vilniaus miesto apylinkes teismas nepagristai nusprendė, kad apelianto veiksmai atitiko LR ATPK 126 str. 4 d. Pasak apelianto, teismas nevertino kaltės formos. Nurodoma, kad apeliantas, būdamas įsitikinęs, kad nesusipratimas su O. V. yra išspręstas, po kurio laiko, kieme bendraudamas su draugais, pavartojo alkoholinių gėrimų. Apeliantas nurodo ir tai, kad paties O. V. veiksmai buvo nenuoseklūs ir neprognozuojami, jis nedėjo pastangų iškarto išspręsti konfliktą, be to, ant automobilio nebuvo likę kontakto žymių ir, kad O. V. kreipsis į policiją dėl eismo įvykio tyrimo (O. V. išvažiuodamas nepaaiškino, kad nesutinka su apelianto pozicija, bendruoju pagalbos telefonu paskambino tik po valandos nuo incidento), objektyviai negalėjo suprasti, kad vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad jo parodymai buvo nenuoseklūs, pažymi, kad jis nuo O. V. nebėgo, pravažiavęs sankryžą nesustojo, nes nepajuto automobilių kontakto - nežinojo, kad galbūt susidarė eismo įvykio situacija, o į laiptinę įėjo, kai buvo praėjusi beveik valanda nuo pirmojo bendravimo su O. V., kai jis nebereiškė jokių pretenzijų dėl neva buvusio eismo įvykio. Atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai eismo įvykio schemą nubraižė pagal tai, kaip eismo įvykį nupasakojo O. V., o išvadą dėl automobilių kontakto padaryta vadovaujantis vien tik nukentėjusiojo paaiškinimais, o ne dėl to, kad ant automobilių yra neva likę jų kontakto žymės. Apelianto manymu pareigūnai turėjo galimybę pašalinti abejones ir privalėjo imtis priemonių išsiaiškinti tikrąsias incidento aplinkybes - skirti eismo įvykio ekspertizę.

Nurodoma, jog teismas neišanalizavo, ar automobilio detalių remontas pagal pateiktą sąmatą gali būti susijęs su automobilių kontaktu pagal O. V. nurodomas aplinkybes, nebuvo įrodytas ne tik eismo įvykio faktas, bet ir žalos atsiradimas bei jos dydis.

Pažymima, kad apelianto vėlesni veiksmai, kai nedidindamas greičio nuvažiavo į savo namo kiemą ir ten nesislėpdamas bendravo su O. V., vėliau su draugais, rodo, kad neturėjo tikslo vengti atsakomybės, todėl leidžia pagrįstai manyti, kad taip pat nepasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. L. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. Šių teisės pažeidimų atlikimą, priešingai apelianto deklaratyviems teiginiams, patvirtina byloje esančių, skundžiamame teismo nutarime nurodytų įrodymų visuma, o būtent: nukentėjusiojo O. V., liudytojų R. M., M. A., N. G. parodymai, tarnybiniai pranešimai, kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui pagrįstą išvadą dėl pažeidėjo kaltumo, o jo keliamas versijas atmesti, kaip neįtikinamas ir nepagrįstas. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai dėl jo kaltės nebuvimo, tai, kad pravažiavęs sankryžą nesustojo, nes nepajuto automobilių kontakto - nežinojo, kad galbūt susidarė eismo įvykio situacija, o manydamas, jog nukentėjusysis pretenzijų neturi, vartojo alkoholį. Byloje nustatyta, jog buvo eismo įvykis, tuo tarpu asmuo po įvykio turi elgtis atsakingai, taip, kaip nurodyta E. Š. atveju pažeidėjas su nukentėjusiuoju nesusitaikė, raštiškų, tai patvirtinančių duomenų nėra, priešingai, nukentėjusysis dėl eismo įvykio kvietė policiją. Todėl po įvykio pažeidėjas turėjo elgtis atsakingai, o neišsprendus klausimų, susijusių su įvykiu, negalėjo toliau vartoti alkoholio, o automobilio dokumentus turėti prie savęs ar automobilyje, juos pateikti policijos pareigūnams. Apelianto paaiškinimus, jog jis eismo įvykio nesukėlė, iš įvykio vietos nebėgo, vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės ir tokie jo argumentai, aukštesnės instancijos teismo neįtikino. Be to byloje yra Ergo draudimo bendrovės pateikta žalos sąmata, fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo apgadintas automobilis, šie duomenys pirmosios instancijos teisme buvo ištirti ir tinkamai įvertinti.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pažeidėjo veiksmai tinkamai įvertinti, atitinka jam inkriminuotų teisės pažeidimų sudėtį, jo kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie paneigia apelianto teiginius, kad jis pažeidimų nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apelianto veiksmus ar nutraukti bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys