- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1259/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1188-258/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“ ieškinį atsakovui K. M., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tauneris“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2006 m. rugpjūčio 1 d. vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas K. M. įsigijo visas UAB „Tauneris“ akcijas ir tokiu būdu tapo vieninteliu įmonės akcininku, tačiau pagal minėtą sutartį atsakovas kartu perėmė S. M. 688 690,84 Lt įsiskolinimą UAB „Tauneris‘.
2008 m. balandžio 30 d. vienintelis UAB „Tauneris“ akcininkas K. M. priėmė sprendimą Nr. 2008-01, kuriuo paskirstė bendrovės pelną, nuspręsdamas sau išmokėti 300 000 Lt dydžio dividendus, o 2008 m. gruodžio 24 d. 255 000,00 Lt dydžio dividendus įskaitė kaip dalį 688 690,84 Lt skolos UAB „Tauneris“ (t.y. 255 000,00 Lt dydžiu sumažino skolą UAB „Tauneris“).
2009 m. sausio 30 d. vienintelis UAB „Tauneris“ akcininkas K. M. priėmė sprendimą, kuriuo paskirstė bendrovės pelną, nuspręsdamas sau išmokėti 660 000,00 Lt dydžio dividendus. 2009 m. balandžio 1 d. K. M. 433 690,84 Lt dydžio dividendus įskaitė kaip 688 690,84 Lt skolą UAB „Tauneris“ (t.y., 433 690,84 Lt dydžiu sumažino skolą UAB „Tauneris“).
Tokiu būdu atsakovas K. M. vienintelio akcininko sprendimų pagrindu paskirtaisiais dividendais įskaitė visą savo skolą UAB „Tauneris“ (688 690,84 Lt – 255 000,00 Lt – 433 690,84 Lt = 0).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Tauneris“ iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Būrai“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2011 m. birželio 17 d., į BUAB „Tauneris“ kreditorių sąrašą įtrauktas ieškovas UAB „Tojaris“ su 9 983,27 Lt finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tojaris“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė:
1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2008 m. balandžio 30 d. vienintelio UAB „Tauneris“ akcininko K. M. priimtą sprendimą Nr. 2008-01 ir taikyti restituciją, pripažįstant, kad dividendai pagal šį sprendimą K. M. buvo skirti neteisėtai;
2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2008 m. gruodžio 24 d. vienintelio UAB „Tauneris“ akcininko K. M. 255 000 Lt dividendų dydžiu atliktą savo 688 690,84 Lt skolos UAB „Tauneris“ užskaitymą (t.y., 255 000,00 Lt dydžiu skolos UAB „Tauneris“ sumažinimą) ir taikyti restituciją, pripažįstant, kad užskaitymas atliktas neteisėtai;
3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2009 m. sausio 30 d. vienintelio UAB „Tauneris“ akcininko K. M. priimtą sprendimą ir taikyti restituciją, pripažįstant, kad dividendai pagal šį sprendimą K. M. buvo skirti neteisėtai;
4) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2009 m. balandžio 1 d. vienintelio UAB „Tauneris“ akcininko K. M. 433 690,84 Lt dividendų dydžiu atliktą savo 688 690,84 Lt skolos UAB „Tauneris“ užskaitymą (t.y., 433 690,84 Lt dydžiu skolos UAB „Tauneris“ sumažinimą) ir taikyti restituciją, pripažįstant, kad užskaitymas atliktas neteisėtai.
Ieškovas nurodė, kad yra visi pagrindai nuginčyti sandorius remiantis actio Pauliana pagrindu, t.y. skolininkas UAB „Tauneris“ neprivalėjo (neturėjo teisinės pareigos) sudaryti ginčijamų sandorių; ginčijami sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; ginčijami sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi skolininkas dėl šių sandorių tapo nemokus. Be to, nurodė, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir R CK 1.80 straipsnyje nurodytu pagrindu kaip sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, nes visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar tokia taptų išmokėjusi dividendus (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 60 str. 3 d.). Pažymėjo, kad tiek 2007 m. gruodžio 31 d., tiek 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Tauneris“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d.), o atsakovo atliktas dividendų paskirstymas ir skolos įmonei įskaitymas tik dar labiau padidino įmonės nemokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais 2009 m. sausio 30 d. UAB „Tauneris“ akcininko K. M. sprendimą bendrovės akcininkui išmokėtiniems dividendams skirti 660 000 Lt bei 2009 m. balandžio 1 d. vienintelio UAB „Tauneris“ akcininko K. M. 433 690,84 Lt dividendų dydžiu atliktą savo 688 690,84 Lt skolos UAB „Tauneris“ užskaitymą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), o vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo skirti K. M. 300 000 Lt dividendų priėmimo metu UAB „Tauneris“ buvo nemoki įmonė ar tokia būtų tapusi išmokėjusi šiuos dividendus. Kita vertus, nagrinėdamas 2009 m. sausio 30 d. UAB „Tauneris“ akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Tauneris“ buvo įregistruoti šie turto areštai: 2008 m. gruodžio 30 d. pagal kreditoriaus UAB Ramirent“ Vilniaus apygardos teisme pareikštą reikalavimą dėl 129 257,84 Lt skolos ir 5 697,23 Lt delspinigių; pagal 2009 m. sausio 26 d. UAB „Mažeikių strėlė“ Vilniaus m. 1 apylinkės teismui pareikštą reikalavimą dėl 3 942,27Lt skolos, delspinigių išieškojimo; 2009 m. sausio 28 d. įregistruotas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) turto areštas dėl 274 748,25Lt. skolos priteisimo; 2009 m. vasario 2 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme pareikštas kreditoriaus UAB „Vilpra“ 2 275,50 Lt reikalavimas dėl skolos priteisimo; 2009 m. vasario 5 d. antstolio taikytas turto areštas, vykdant kreditoriaus Euler Hermes service 50 466Lt išieškojimą; 2009 m. vasario 9 d. antstolės taikytas turto areštas, vykdant kreditoriaus Emsta 228 824,90 Lt išieškojimą; 2009 m. vasario 17 d. dėl UAB „Staysafe security“ 57 708,2 Lt reikalavimo; 2009 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareikštas kreditoriaus UAB „Emsi“ 1 343,02 lt skolos ir delspinigių reikalavimas, 2009 m. kovo 2 d. įregistruotas areštas dėl UAB „Stairalita“ 3 057,01Lt reikalavimo; 2009 m. kovo 9 d. dėl UAB „Jėgos linija“ 335 426, 89 Lt reikalavimo; 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme pareikštas kreditoriaus UAB „Industrial technologies“ 6 462Lt skolos reikalavimas; UAB „Rytra“ 610 Lt skolos, delspinigių reikalavimas; 2009 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareikštas UAB „Instrum“ 8 719,85 Lt reikalavimas; 2009 m. kovo 18 d. įregistruotas areštas dėl UAB „Grandstat“ 11 114,25 Lt reikalavimo; 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teisme pareikštas kreditoriaus ABF „Agrotiekimas“ 254 129,97 Lt. skolos, delspinigių reikalavimas; 2009 m. balandžio 1 d. įregistruotas VMĮ turto areštas dėl 265 820,55 Lt skolos; 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme pareikštas UAB „Kammela“ 42 110,01 Lt skolos, delspinigių reikalavimas; 2009 m. balandžio 8 d. UAB „Makveža“ 29 094,75 Lt. skolos reikalavimas; 2009 m. balandžio 14 d. UAB „Ottensten“ 19 011,20 Lt reikalavimas; 2009 m. balandžio 20 d. darbuotojo M. G. 6 216 Lt reikalavimas; 2009 m. balandžio 27 d. darbuotojo P. Č. 10 081 Lt. reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais faktais, darė išvadą, kad 2009 m. sausio 30 d. priimtas akcininko sprendimas dėl dividendų išmokėjimo prieštaravo ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punktui, kadangi įmonė, tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus, turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai jau buvo suėję (CK 1.80 str. 1 d.). Atitinkamai pripažinus, jog 2009 m. sausio 30 d. akcininko sprendimas išmokėti dividendus buvo neteisėtas, negaliojančiu pripažintinas ir 2009 m. balandžio 1d. vienintelio UAB „Tauneris“ akcininko K. M. 433 690,84 Lt dividendų dydžio įskaitymas, nes būtent šalių tarpusavio įsipareigojimų turėjimas yra būtina sąlyga įskaitymui atlikti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys yra pareikštas ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, konstatavo, kad bendras ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.) nėra praleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Pradelstų įsipareigojimų buvimas savaime nereiškia įmonės nemokumo (negalėjimo vykdyti piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję), tačiau konkrečiu atveju ginčijamo akcininko sprendimo priėmimo metu buvusi faktinė įmonės turėto turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, turtinių teisių) vertė sudarė net 20 751 626 Lt, kai tuo tarpu per vienerius metus vykdytini įsipareigojimai sudarė 12 364 617 Lt, t. y. 59,58 proc. viso įmonės turto vertės.2005 – 2008 metais įmonė dirbo pelningai ir iki 2009 metų pradžios (kuomet delsti su atsiskaitymais pradėjo UAB „Sostinės būstai“) praktiškai neturėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų.Juridinio asmens dalyvio atsakomybei už sprendimą skirti dividendus atsirasti taip pat būtina nustatyti ir nesąžiningus veiksmus, tačiau ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo jokių protingų pagrindų manyti (įmonė eilę metų veikė pelningai, artimiausiu metu planavo gauti dideles finansines lėšas iš UAB „Sostinės būstai“, turėjo vykdytinų užsakymų, o apie jokius pradelstus įsipareigojimus ginčo sprendimo priėmimo metu apeliantui nebuvo žinoma), kad išmokėjus paskirtus dividendus, įmonė negalėtų tinkamai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Tuo tarpu įmonės finansinius sunkumus sąlygojo ne dividendų išmokėjimas, o UAB „Sostinės būstai“ prievolių neįvykdymas.Ieškovo reikalavimas visiškai atitinka actio Pauliana sampratą, o ieškovas yra praleidęs specialųjį CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą senaties terminą (ieškovui, kaip naujam kreditoriui, senaties terminas skaičiuojamas nuo to paties momento, kaip ir pradiniam kreditoriui UAB „Galstis“).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Tauneris“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovui UAB „Tauneris“ jau esant nemokiam, o UAB „Tauneris“ nemokumo, negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti įsipareigojimų faktai yra konstatuoti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Tojaris“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojama įmonės finansinė būklė, vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suponuoja prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme. Be to, auditorė padarė išvadą, kad dividendų išmokėjimas (užskaitymas) buvo atliktas pažeidžiant ABĮ 60 straipsnį, t. y. praleidus vieno mėnesio terminą nuo sprendimo paskirstyti bendrovės pelną priėmimo dienos (dividendai už 2008 metus paskirti 2009 m. sausio 30 d., o išmokėti/užskaityti 2009 metų balandį (ABĮ 60 str.), o taip pat pažeidžiant ABĮ 59 straipsnį, nes dividendų išmokėjimo dienomis turėjo didelių finansinių įsipareigojimų valstybei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundė tik atsakovas, kuris apeliaciniu skundu prašo jį visą panaikinti. Tačiau apeliaciniame skunde kokie nors argumentai, skirti pagrįsti skundžiamo sprendimo nepagrįstumą, ta dalimi, kuria ieškinys iš dalies buvo atmestas, nenurodyti, o pats apeliantas prašo sprendimą panaikinus, ieškinį atmesti. Visa tai leidžia teigti, kad apeliantas skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo patenkintas, todėl byla nagrinėjama tik nurodytose apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnis).
Kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios ir procesinės teisės normas bei suformuotą teismų praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas savo skundą, be kita ko, grindžia suformuota teismų praktika bei cituoja tą pačią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-2009, kuria savo sprendimą grindė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau pastebėtina, kad taip darydamas, apeliantas cituoja pavienius ir iš bendro paminėtos nutarties konteksto išimtus teiginius, iš esmės skirtus aptarti CK 2.50 straipsnio taikymo ypatumus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ne dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal ieškovo prievoles, bet dėl pažeidžiant įstatymo reikalavimus bendrovės akcininko priimto sprendimo dėl dividendų išmokėjimo bei šio sprendimo pagrindu padaryto skolos įskaitymo nuginčijimo. Be to, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad taisyklė dėl subsidiarios juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles (CK 2.50 str. 3 d.) taikytina ir tais atvejais, kai akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu priimamas sprendimas išmokėti dividendus ir šie išmokami pažeidžiant (kaip nagrinėjamu atveju) įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, skirti pagrįsti, kad skundžiamo sprendimo bei jo pagrindu atlikto dalies skolos užskaitymo metu bendrovės turtas ženkliai viršijo tuo metu bendrovės vykdytinus įsipareigojimus, esminės teisinės reikšmės kilusio tarp šalių ginčo išsprendimui neturi, nes pagal suformuotą teismų praktiką (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-2009) ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta nemokumo samprata neturi būti aiškinama analogiškai ĮBĮ įtvirtintai įmonės nemokumo sampratai, nes šios ABĮ normos tikslai yra kitokie nei bankrotą reglamentuojančių teisės normų. Šioje ABĮ normoje (60 str. 3 d. 1 p.) vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama taikant prioritetą kreditorių teisei gauti reikalavimų patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Tenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamų veiksmų atlikimo dienai ieškovas buvo nepadengęs suėjusius įsiskolinimus daugeliui kreditorių, o argumentų, paneigiančių šias faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde nėra. Apeliantas tik teigia, kad iki 2009 m. pradžios bendrovė praktiškai (nepaaiškinant, ką nagrinėjamu atveju reiškia ši sąvoka) neturėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, o ginčijamo sprendimo metu jam apie jokius pradelstus įsipareigojimus nebuvo žinoma (37, 47, 48 b. l.), tačiau turint omenyje, kad atsakovas buvo vienintelis įmonės akcininkas, bendrovės finansinė padėtis pastarajam turėjo būti žinoma. Juo labiau, kad skolos bendrovei įskaitymas dividendais įvyko 2009 m. balandžio 1 d., o 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis bendrovės 2009 m. kovo 31 d. balansu, iškėlė bendrovei ,,Taueris“ bankroto bylą, konstatavus jos nemokumą.
Paminėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad 2009 m. sausio 30 d. sprendimas dėl dividendų išmokėjimo atsakovui buvo priimtas pažeidus ABĮ 60 straipsnio 3 dalies nuostatas, o atsakovo, kaip įmonės akcininko, turtinėms teisėms neteisėtai buvo suteiktas prioritetas prieš įmonės kreditorių teises gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės.
Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, jog 2009 m. sausio 23 d. buvo įregistruotas bendrovės turto areštas dėl 274 748,21 Lt, o 2009 m. balandžio 1 d. - areštas dėl 265 820,55 Lt skolos VMI, o apeliantas šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių neginčija. Tuo tarpu šios aplinkybės parodo, kad ginčijamu sprendimu dėl dividendų išmokėjimo, buvo pažeistos ir ABĮ 59 straipsnio 7 dalies nuostatos, draudžiančios dividendų mokėjimą bendrovei per nustatytus terminus nesumokėjus įstatymų nustatytų mokesčių.
Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą niekiniais pripažinti tiek atsakovo sprendimą dėl dividendų jam išmokėjimo, tiek ir šio neteisėto sprendimo pagrindu atliktą atsakovo įsiskolinimo įskaitymą (CK 1.70 str., ABĮ 60 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad niekiniai sandoriai negalioja nuo jų sudarymo momento nepriklausomai nuo to, ar buvo pareikštas atitinkamas reikalavimas, o sandorio niekinę prigimtį teismas konstatuoja ex officio, todėl nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Tuo tarpu kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl to, kad įmonė ilgus metus dirbo pelningai, buvo likvidi, apeliantui skirtų dividendų suma nėra ženkli, juos skiriant buvo atsižvelgta į tai, kad bendrovė turėjo gauti ženklias finansines įplaukas, o jų negavus įmonė prarado galimybę tęsti veiklą ir pan.), esminės teisinės reikšmės sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą, neturi.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.