Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Rūta Rastenienė Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00321-2009-4

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistiesiems M. Č. ir N. P., gynėjams advokatams Gintautui Gaspariūnui ir Alfonsui Mašalui, nukentėjusiajai S. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. ir nukentėjusiosios S. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) ir nuteistas: pagal BK 180 str. 1 d. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš S. B. buto epizodas) trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. A. buto epizodas) trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-06-25 iki 2009-12-24 išbūtas laikas. N. P. pagal LR BK 187 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl 100 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, priteisiant jį iš nuteistojo N. P.. Nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys dėl 700 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, priteisiant jį iš nuteistojo N. P.. Nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl 4920 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, priteisiant jį solidariai iš nuteistųjų M. Č. ir N. P.. Nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jai solidariai iš nuteistųjų M. Č. ir N. P. 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl 500 Lt neturtinės žalos priteisimo iš nuteistųjų M. Č. ir N. P. atmestas kaip nepagrįstas. Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl 6610 (šešių tūkstančių šešių šimtų dešimties) litų turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, priteisiant jį solidariai iš nuteistųjų M. Č. ir N. P.. Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam A. A. solidariai iš nuteistųjų M. Č. ir N. P. 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš nuteistųjų M. Č. ir N. P. atmestas kaip nepagrįstas. Daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus: durų spynos atraktas su raktu grąžinti nukentėjusiajam A. A., mobilaus ryšio telefono instrukcija grąžinta nukentėjusiajai G. Š., 494,47 Lt ir 1 JAV doleris grąžinti nuteistajam M. Č., radijo stotelė, 2 vnt. keramikos gabalėlių, 2 metaliniai įnagiai, dvi poros avalynės, 191,02 Lt, 20 Švedijos kronų, 10 Latvijos latų, 38 JAV doleriai, N. P. asmens tapatybės kortelė grąžinti nuteistajam N. P., garantinė pažyma palikta saugoti byloje, kanapės ir jų dalys - sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 259 str. 2 d. ir nuteistas M. Č., tačiau jis nuosprendžio neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 21 d. apie 21.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir turėdamas vieningą tikslą – palaužti nukentėjusiųjų T. B. ir A. Š. valią priešintis bei pagrobti pas juos esantį svetimą turtą, darė poveikį jų psichikai, o būtent: būdami neblaivūs, pasinaudodami tuo, kad nukentėjusieji juos pažįsta kaip asmenis, darančius nusikaltimus, kartu priėję prie nukentėjusiųjų, paprašė duoti parūkyti, nukentėjusiesiems pasakius, kad neturi, kartu pareikalavo, kad nukentėję atiduotų mobiliojo ryšio telefonus, nukentėjusiesiems T. B. ir A. Š. mėginant pasišalinti, užstojo kelią ir dar kartą pareikalavo atiduoti telefonus bei kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, apieškojo nukentėjusiųjų drabužius, ką nukentėjusieji suprato, kaip realią grėsmę, kad priešinantis jų atžvilgiu bus pavartotas fizinis smurtas, rado nukentėjusiųjų drabužiuose mobiliojo ryšio telefonus ir nurodę iš telefonų išimti SIM korteles, pagrobė svetimą, S. B. priklausantį, turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung X200“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės 100 litų vertės, ir G. Š. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7500“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės 700 litų vertės.

Be to, M. Č. ir N. P. nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio 24 d. Panevėžio m., nenustatytą tikslią valandą, veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį S. B., iš kur slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajai S. B. priklausantį, turtą bendros 4810 litų vertės, o būtent: nešiojamą kompiuterį „Lenova 3000 N 200“ 2300 litų vertės, vyriškus kvepalus „Lacoste“ 200 litų vertės, moteriškus kvepalus „Chanel“ 160 litų vertės, vyrišką laikrodį 500 litų vertės, pinigus 600 litų, tyrimu nenustatytą sumą JAV dolerių bendros 200 litų vertės, moteriškus kvepalus su raudonos spalvos dėžute bendros 150 litų vertės, vyriškus kvepalus „Maximan“ 50 litų vertės, vyriškus kvepalus „Calvin Clein“ su firmine kartonine juodos spalvos dėžute bendros 100 litų vertės, dėžutę su kvepalais ir dezodorantu „Nike“ bendros 80 litų vertės, sportinį krepšį „Adidas“ 150 litų vertės, vyrišką liemenę „Nike“ modelio 300 litų vertės, šaltkrepšį 20 litų vertės, bei M. Č. sulaužė kambario plastikinio lango rėmą, lango uždarymo mechanizmus, tuo sugadindamas svetimą, S. B. priklausantį turtą bendros 1000 litų vertės.

Be to, M. Č. ir N. P. nuteisti už tai, kad 2009 m. birželio 24 d. Panevėžio m., nenustatytą tikslią valandą, veikdami bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį A. A., iš kur slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, turtą bendros 6900 litų vertės, o būtent: filmavimo kamerą „Sony“ su įdėklu, baterija, krovikliu, kompaktiniais diskais bendros 1300 litų vertės, fotoaparatą „Canon“ 800 litų vertės, vyriškus kvepalus „Just Cavalli“ 300 litų vertės, auksinį vyrišką žiedą 250 litų vertės, moterišką žiedą 150 litų vertės, auksinius auskarus 200 litų vertės, auksinį auskarą 50 litų vertės, auksinį pakabuką „kryželį“ 50 litų vertės, Rusijos 5 rublių auksinę monetą su caro Nikolajaus profiliu 400 litų vertės, verstos odos žieminę vyrišką striukę 1300 litų vertės, pinigus - 2100 litų, bei M. Č. sulaužė kambario lango rėmą, tuo sugadindamas svetimą, A. A. priklausantį, nedidelės 370 litų vertės turtą.

Teismo nuosprendyje konstatuota, jog nukentėjusysis A. A. atpažino iš jo paimtą monetą ir kvepalus, kaip daiktus, kurie buvo pavogti iš jo buto. Tačiau teigia, kad iš jo niekas jokių kvepalų ir monetų nepaėmė, o kaip šie daiktai galėjo atsirasti byloje, nežino. Be to, jam net nebuvo užduoti klausimai apie monetas. Nurodo, kad pagal jokius individualius požymius nei nukentėjusysis A. A., nei kiti nukentėjusieji savo kvepalų neatpažino ir atpažinti negalėjo. Visi daiktai buvo atpažinti tik kaip tokie patys, o ne tie patys, t. y. tik pagal bendrą rūšinę priklausomybę. Todėl mano, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas tik prielaidomis ir spėjimais, kas draudžiama baudžiamojo įstatymo ir visai nesivadovaujant neginčytinai nustatytais bylos faktais.

Nukentėjusioji S. B. skundžia 2009-12-24 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį dalyje pakeisti, byloje esančius pinigus grąžinti jai, kaip dalinį civilinio ieškinio atlyginimą. Nurodo, kad kratos metu rasti pinigai 600 litų, 38 JAV doleriai ir 10 Latvijos latų nepagrįstai yra grąžinti nuteistiesiems. Teigia iš jos buto kaip tik buvo pavogtos dvi kupiūros po 5 latus, 3 kupiūros po 20 dolerių ir apie 17-18 kupiūrų po vieną dolerį (viso vertė 200 litų), taip pat 600 litų kupiūromis po 100 litų. Supranta, kad per kelias dienas po nusikaltimo padarymo, tiek pinigų galėjo ir nelikti, tačiau mano, kad pas nuteistuosius rasti pinigai priklauso jai. Prašo teismo atsižvelgti į jos materialinę padėtį ir į tai, kad yra išsituokusi bei viena augina sūnų, kuris mokose 11 klasėje ir tenkinti jos skundą.

Nuteistasis N. P. ir pastarojo gynėjas teismo posėdyje prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji S. B. prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios S. B. – tenkinti; jai grąžinti pas nuteistuosius M. Č. ir N. P. rastus ir išimtus pinigus, nuosprendį toje dalyje pakeisti. Nuteistasis M. Č. ir jo gynėjas prokuroro prašymui grąžinti nukentėjusiajai pinigus neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiosios S. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo N. P. kaltės įvykdžius plėšimą ir dvi vagystes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam N. P. bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat teisingai išsprendė civilinių ieškinių dėl žalų atlyginimo klausimus. Tačiau teismas, priėmęs sprendimą grąžinti nuteistiesiems iš jų paimtus pinigus, nesiėmė priemonių civilinių ieškinių užtikrinimui, dėl ko netinkamai taikė baudžiamojo proceso normas. Todėl nuosprendis dalyje dėl daiktų grąžinimo keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistasis N. P. nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir iš esmės ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas ne teismo metu patikrintais duomenimis, o prielaidomis bei spėjimais. Tačiau kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi apelianto nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo N. P. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, su jomis sutinka.

Nuteistasis N. P. neigia savo kaltę dėl plėšimo ir teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais bei prieštaringais nukentėjusiojo T. B. parodymais. Parodymų nenuoseklumą apeliantas ginčija tuo aspektu, kad nukentėjusysis, tuoj po nusikaltimo įvykdymo, nurodęs, kad telefoną iš jo pagrobė jam nepažįstami stambūs vaikinai, kurių jis atpažinti negalėtų, po metų atpažino jį, kaip asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką. Kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje išdėstyti nukentėjusiojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, jų turinys labai detaliai aptartas ir įvertintas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos išsamios išvados dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo ir atitikimo kitiems bylos įrodymams. Atsižvelgdama į nuosprendžio motyvus, kolegija laiko teisinga teismo padarytą išvadą, kad nukentėjusysis T. B. nuteistojo N. P. bijojo, todėl tik vėliau jį nurodė kaip telefoną iš jo bei A. Š. pagrobusį asmenį. 2009-09-15 apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis T. B. parodė, kad po to, kaip buvo apvogtas jų butas, nusprendė įvardinti iš jo bei A. Š. telefonus pagrobusius asmenis N. P. ir S. Š.. Anksčiau jų neįvardijo, nes bijojo. (T. 2, b. l. 44-46). Nukentėjusysis A. Š. 2009-09-15 apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat parodė, kad pirmosios apklausos metu N. P. ir S. Š., kurie iš jo ir T. B. pagrobė telefonus, neįvardijo, nes jų bijojo, kad jie gali jį sumušti. Juos įvardijo tik po to, kai buvo apvogtas T. B. butas, nes manė, kad jie gali būti susiję ir su šia vagyste (T. 2, b. l. 65-67). Nukentėjusioji S. B. teisme parodė, kad apie iš sūnaus T. B. pagrobtą telefoną sužinojo tą patį vakarą, apie tai pranešė policijai, rašė pareiškimą. Kas pagrobė telefoną nenurodė, nes sūnus jai nesakė. Jis buvo prigąsdintas, kad tylėtų, bijojo, sakė, kad jei niekam nesakys, tai po 2-3 dienų gražins jiems telefonus. Tik po vagystės iš buto, sūnus pasakė, kad iš jo ir A. Š. telefonus pagrobė N. P. su S. Š.. Vaikai žinojo, kad jie yra vagys, sėdėję (T. 4, b. l. 152). Liudytoja G. Š. teisme parodė, kad apie iš sūnaus pagrobtą telefoną sužinojo gal po valandos, iškvietė policiją, davė parodymus. Sūnus buvo prigrasintas, kad niekam nesakytų. A. Š. labai bijojo, tačiau priverstas pasakė vieno iš telefonus pagrobusių vaikinų pravardę (duomenys neskelbtini) (T. 4, b. l. 152). Įvertinus aukščiau aptartus nukentėjusiųjų parodymus kolegija laiko, kad baimė nuteistajam neabejotinai turėjo įtakos nepilnamečių nukentėjusiųjų T. B. ir A. Š. pirminiams parodymams, kuriuose jie neįvardijo N. P. kaip nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens. Tačiau tai nesuteikia pagrindo nukentėjusiųjų T. B. ir A. Š. parodymais nesiremti grindžiant apelianto kaltę dėl plėšimo padarymo, nes jų parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, atitiko vieni kitus, o juos pilnai patvirtina nukentėjusiųjų S. B., G. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūrų, asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolai, informacija apie buvusius telekomunikacijų įvykius, tarnybiniai pranešimai. Byloje duomenų, kad nukentėjusieji T. B. ir A. Š. apkalbėtų N. P. nėra, tuo labiau, kad abu nukentėjusieji teigė įvykio metu nuteistąjį pažinoję tik iš matymo. Tokių duomenų nenurodė ir pats nuteistasis. Teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojo V. B. parodymus, kad nukentėjusieji bendravo su nuteistuoju N. P. ir jo nebijojo, nes šie parodymai aiškiai prieštarauja bylos įrodymų visumai. Be to, liudytojas V. B. paties įvykio nematė ir nieko apie jį nežino, todėl jo parodymai niekaip nepaneigia apelianto kaltės padarius plėšimą. Tokiu būdu skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota N. P. kaltė dėl plėšimo.

Nuteistasis N. P. taip pat neigia kaltę ir dėl jam pagal BK 178 str. 2 d. inkriminuotų vagysčių iš S. B. bei A. A. butų. Tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietų apžiūrų protokolais, nukentėjusiųjų S. B. ir A. A., liudytojų A. Š., L. L., A. Č. parodymais, specialistų išvadomis, kratų, daiktų apžiūrų, parodymų atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad N. P. veikdamas kartu su M. Č. įvykdė vagystes iš S. B. ir A. A. butų. Apeliantas skunde nurodo, kad vagystes iš butų vienas avėdamas jo batais įvykdė M. Č., kuris dėl to pilnai pripažino kaltę. Tačiau kolegija konstatuoja, kad tokia apelianto versija, kurios jis laikėsi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, nuosprendyje išsamiai išnagrinėta ir paneigta. Teismas pagrįstai atmetė nuteistojo N. P. parodymus, kad jis nusikaltimų nepadarė, nes tai paneigia byloje esantys įrodymai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad vagystės iš S. B. ir A. A. butų buvo įvykdytos tą pačią 2009 m. birželio 24 d. naktį. Nuteistasis M. Č. teisme parodė, kad iš N. P. buvo pasiskolinęs pilkos spalvos su šiek tiek juoda spalva tinklinius Nike sportinius batelius (T. 4, b. l. 150). Iš 2009-06-30 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-649 matyti, kad keturi avalynės pėdsakai, nukopijuoti dviejose plokštelėse Nr. 1,2 2009-06-24 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš S. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui. Avalynės pėdsako fragmentai, nukopijuoti plokštelėje Nr. 3, yra netinkami juos palikusios avalynės identifikavimui. Avalynės pėdsakas, nukopijuotas plokštelėje Nr. 2, yra paliktas dešinės kojos avalyne Nr. 11 (avalynė Nike, kurios viršutinė dalis yra pagaminta iš juodos ir pilkos spalvos odos ir medžiagos), paimta asmens kratos pas N. P.. Avalynės pėdsakas Nr. 1, nukopijuotas plokštelėje Nr. 1, yra paliktas tokio pat tipo avalyne kaip ir avalyne Nr. 11, paimta asmens kratos metu pas N. P.. Avalynės pėdsakas Nr. 2, nukopijuotas plokštelėje Nr. 1, yra paliktas tokio pat tipo avalyne kaip ir avalynė Nr. 3 (avalynė Nike, pagaminta iš baltos spalvos medžiagos), paimta kratos pas N. P.. Avalynės pėdsakas Nr. 3, nukopijuotas plokštelėje Nr. 1, yra paliktas ne tyrimui pateikta avalyne, o kita avalyne. (T. 1, b. l. 49-61). Kaip matyti iš specialisto išvados, S. B. bute buvo palikti dviejų skirtingų tipų avalynių, priklausiusių N. P., pėdsakai. Vienos avalynės aprašymas visiškai atitinka nuteistojo M. Č., kaip iš N. P. nurodytus pasiskolintus batus. Apeliantas neginčija kratos metu paimtų avalynių priklausomybės jam bei nenurodo, kad savo avalynę, be M. Č., dar buvo paskolinęs kam kitam. Iš to darytina išvada, kad S. B. bute vienas iš rastų avalynės pėdsakų buvo paliktas paties N. P. dėvėta avalyne. Iš 2009-08-03 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-823 matyti, kad du avalynės pėdsakai, nukopijuoti dvejose plokštelėse Nr. 1,2 2009-06-24 įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš A. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui. Du avalynės pėdsakai, nukopijuoti plokštelėse Nr. 1,2 yra palikti tokio pat tipo avalyne, kaip ir avalyne Nr. 3, paimta kratos metu pas N. P.. (T. 1, b. l. 136-146). Iš šios bei virš paminėtos specialisto išvados matyti, kad A. A. bute buvo rasti palikti pėdsakai ne avalyne, kuria kaip teigia M. Č., jis avėjo, bet kito tipo avalyne, kurią avėjo N. P.. Tai, kad N. P. įvykdė vagystes iš butų patvirtina ir kiti nuosprendyje aptarti įrodymai. Nuteistasis M. Č. teisme parodė, kad iš S. B. buto pagrobęs daiktus paslėpė netoli nuo to įvykio vietos, tačiau jie dingo. Taip pat dingo ir iš A. A. buto pavogti daiktai (T. 4, b. l. 149-150). Tačiau iš 2009-06-25 kratos protokolo matyti, kad kratos pas N. P. namuose metu buvo rasti kvepalai Calvin Klein, Chanel Allure, Maximan, kuriuos nukentėjusioji S. B. atpažino kaip pavogtus iš jos buto bei kvepalai Just Cavalli ir moneta, kuriuos nukentėjusysis A. A. atpažino kaip pavogtus iš jo buto (T. 1, b. l. 79-82, 86, 155-157, T. 3, b. l. 120-121). Apeliantas skunde nurodo, kad abu nukentėjusieji kvepalus atpažino tik pagal bendrą rūšinę priklausomybę, kas neįrodo, kad jie priklausė būtent jiems. Tačiau kolegija pažymi, kad aukščiau paminėti kvepalai buvo ne nauji, nukentėjusieji juos apibūdino, nurodė požymius, iš kurių galėtų atpažinti ir juos atpažino iš nurodytų požymių, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad kratos metu pas N. P. namuose rasti kvepalai priklausė ne nukentėjusiesiems. Be to, vagystės iš S. B. buto metu be kitų daiktų dar buvo pagrobta ir dėžutė su kvepalais bei dezodorantu Nike, kuri 2009-07-01 buvo rasta prie (duomenys neskelbtini) namo, po krūminiu medžiu. Kvepalus nukentėjusioji taip pat atpažino kaip pagrobtus iš jos buto (T. 1, b. l. 174-175). Liudytojas A. Š. parodė, kad gavo duomenų, jog pas F. A. namuose gali būti laikomi pavogti daiktai, todėl jos bute atliko kratą. Kratos metu namuose nieko nerado. Kadangi jo ilgai į butą neįsileido, jam kilo įtarimas, ar ko neišmetė pro langą. Išėjęs pažiūrėti, kieme, po buto langais rado dėžutę Nike su kvepalais ir dezodorantu, nuo kurios nuėmė pirštų antspaudus. Dėžutė nebuvo sulyta, todėl suprato, kad ji buvo ką tik išmesta (T. 4, b. l. 153-154). Iš 2009-07-22 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-724 matyti, kad nuo dėžutės Nike nuimti du rankų pirštų pėdsakai yra tinkami asmens identifikavimui ir rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas plokštelėje Nr. 1 yra paliktas T. B. kairės rankos smiliumi, o rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas plokštelėje Nr. 2, paliktas N. P. dešinės rankos bevardžiu pirštu (T. 1, b. l. 187-188). Nuteistasis N. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip prie (duomenys neskelbtini) namo galėjo atsirasti kvepalai Nike bei kaip ant jų galėjo atsirasti jo pirštų pėdsakai. Jis apskritai neigė, kad tai jam priklausantys pirštų pėdsakai. Be to, N. P. neigė nusikaltimų padarymo naktį buvęs kartu su M. Č., tačiau jo parodymus paneigia liudytojos L. L. parodymai. Pastaroji teisme parodė, kad atlikdama byloje tyrimą, liudytoja apklausė F. A.. Liudytojos parodymus užrašė pagal jos paaiškinimus. F. A. parodė, kad 2009-06-24 apie 3 val. koridoriuje buvo sutikusi M. Č., N. P. ir S. Š., kurie buvo atėję kartu (T. 4, b. l. 153). Teismas vertindamas paties apelianto teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, kad M. Č. buvo paskolinęs savo batus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis tokius parodymus davė ne nuo pat tyrimo pradžios, kaip ir nuteistasis M. Č.. Jis pirminėse apklausose iš viso neprisipažino įvykdęs nusikaltimus, vėliau pripažino kaltę ir nurodė vagystes įvykdęs avėdamas N. P. batais. Teismas pagrįstai tokius M. Č. parodymus vertino kaip siekimą padėti N. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apelianto kaltės įrodymais ir N. P. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas.

Teisingai kvalifikavęs nuteistojo N. P. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai už padarytas nusikalstamas veikas jam paskyrė bausmes. Skirdamas apeliantui bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. N. P. padarė tris apysunkius tyčinius baigtus nusikalstamus nuosavybei. Skundžiamu nuosprendžiu veikas N. P. padarė turėdamas ne vieną neišnykusį teistumą, jų tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, todėl sutinkamai su BK 27 str. 1 d. nuostatomis jis yra recidyvistas. Teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad visi N. P. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kas rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus jo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Skirdamas bausmes, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad plėšimą N. P. padarė grasindamas panaudoti fizinį smurtą nepilnamečių atžvilgiu, kad visas veikas padarė siekdamas materialinės naudos, kad buvo aktyvus nusikalstamų veikų vykdytojas. Vertinant nuteistojo N. P. asmenybę, jis būdamas darbingas niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nebuvo sukūręs šeimos, charakterizuojamas neigiamai. N. P. savo padarytų veikų neigiamai nevertina, žalos nukentėjusiesiems neatlygino, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu N. P. pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nežymiai didesnės už BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Kolegija konstatuoja, kad šios bausmės paskirtos motyvuotai, sankcijos ribose, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, todėl nėra per griežtos. Skundžiamu nuosprendžiu N. P. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtas bausmes taikytas nuteistajam palankesnis BK 63 str. galimas, t. y. dalinis bausmių sudėjimo būdas. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių N. P. turėtų būti švelninama galutinė bausmė, byloje nenustatyta.

Tačiau apylinkės teismas, priėmęs sprendimą grąžinti nuteistiesiems priklausiusius pinigus, nesiėmė priemonių užtikrinti civilinius ieškinius, dėl ko netinkamai taikė baudžiamojo proceso normas bei tuo pažeidė nukentėjusiųjų teises į žalos atlyginimą. LR BPK 116 str. nurodyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuo abiejų nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjo ir žalą patyrė S. B. ir A. A., o atskirai nuo N. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjo ir žalą patyrė G. Š.. Todėl pinigai - 494,47 Lt ir 1 JAV doleris, priklausantys nuteistajam M. Č., saugomi Panevėžio apskrities VPK finansų skyriuje, kvitų Nr. 004617, 002899 bei pinigai - 190,02 Lt, 20 Švedijos kronų, 10 Latvijos latų, 38 JAV doleriai, priklausantys N. P., saugomi Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriuje, kvitų Nr. 004618, 002897, 002897, civilinių ieškinių daliniam atlyginimui proporcingai priteistini visiems trims nukentėjusiesiems S. B., A. A., G. Š.. Tokiu būdu nebus pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Nuosprendis dalyje dėl daiktų grąžinimo keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 str. 4 p.,

nutar ė:

Nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiosios S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl daiktų grąžinimo:

Pinigus – 494,47 Lt ir 1 JAV dolerį, saugomus Panevėžio apskrities VPK finansų skyriuje, kvitų Nr. 004617, 002899, priklausančius nuteistajam M. Č. ir pinigus - 190,02 Lt, 20 Švedijos kronų, 10 Latvijos latų, 38 JAV dolerius, saugomus Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriuje kvitų Nr. 004618, 002897, 002897 1478,84 Lt, priklausančius N. P., proporcingai priteisti nukentėjusiesiems S. B., A. A., G. Š..

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.