- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- ATP-308-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-02926-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo A. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., nubaustas 100 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. teismo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. už tai, kad jis 2012-10-08 apie 17.30 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, viešajame tualete pro plyšį stebėjo kitose kabinose besilankančius asmenis, apsaugos darbuotojams paprašius atidaryti duris ir išeiti atsisakė, pabandžius atidaryti duris iš viršaus pradėjo daužyti per rankas, atidarius duris bei sulaikant priešinosi, stumdėsi kitų žmonių akivaizdoje šaukė ir bandė suduoti smūgį apsaugos darbuotojui, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi teismas netinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes. Skundžiame nutarime teismas administracinio teisės pažeidimo sudėtį kvalifikavo nustatydamas, kad apeliantas, būdamas viešojo tualeto vienoje iš kabinų, per pertvaroje esančią skylutę (plyšį) stebėjo kitoje kabinoje besilankančius asmenis, o būtent, kad apeliantas per plyšį (liudytojų teigimu, plyšio dydį sudaro keli centimetrai, apie 1 metro aukštyje nuo grindų) žiūrėjo į kitoje tualeto kabinoje esančius žmones. Teismas konstatavo, kad apeliantas šiais veiksmais padarė ATPK 174 str. numatytą pažeidimą. Pasak apelianto, šio pažeidimo dispozicija apima ne bet kokius asmens viešosios tvarkos ar žmonių rimties trikdymo aktyvius veiksmus (aktyvų veikimą), o tik tokius veiksmus, kurie yra išreiškiami necenzūriniais žodžiais ar gestais viešiosiose vietose, pasireiškia įžeidžiamu kibimu (kuris taip pat galimas tik aktyviais veiksmais) arba kiti panašūs veiksmai (šiuo atveju panašumas negali pasireikšti per neatlikimą jokių aktyvių veiksmų), todėl tinkamai kvalifikuojant apelianto veiksmuose teisės pažeidimo sudėtį, kurie apibūdinami kaip pasyvus kitų asmenų stebėjimas pro pertvaroje esantį plyšį, jam atlikinėjant gamtinius reikalus ir būnant viešojo tualeto vienoje iš kabinų, būtina sulyginti arba prilyginti ir rasti teisinį vertinimą atitinkantį sulyginimą su panašiais veiksmais, jau aptartiems ATPK 174 str. dispozicijoje reglamentuotiems aktyviems žmonių rimtį trikdantiems veiksmams.
Apeliantas pažymi, kad teismas faktines administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes nustatinėjo ir vertino remdamasis apsaugos darbuotojų A. G., G. S., S. B. ir V. S. liudijimais, tačiau teismas visai nevertino šių liudytojų patikimumo ir objektyvumo. Apeliantas teismo posėdžio metu teikė prašymą prie bylos prijungti dokumentus apie tai, jog dėl minimų apsaugos darbuotojų veiksmų jo atžvilgiu, buvo sužalotas, apeliantui buvo sutrikdyta sveikata, dėl ko jis kreipėsi į gydymo įstaigas ir teisėsaugos institucijas. Apeliantas nurodo, kad pagal jo pareiškimą Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-11-23 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 str. 1 d. Ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės, kaip minimi apsaugos darbuotojai sutrikdė apelianto sveikatą, todėl vykstant ikiteisminiam tyrimui, kur apeliantas yra pripažintas nukentėjusiuoju ir kur tiriami asmenų galimai nusikalstami veiksmai apelianto atžvilgiu, liudijimai administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti vertinami kritiškai. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą nepridėti šių dokumentų prie bylos medžiagos.
Apeliantas prašo įvertinti faktines bylos aplinkybes. Apelianto manymu, konstatuotose aplinkybėse nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau Institucija) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir objektyvų nutarimą, su kuriuo Institucija pilnai sutinka. Teismo nutarime detaliai aprašyti bei pakomentuoti A. K. skundžiami dalykai ir nurodyti argumentai, dėl kurių yra priimtas minėtas nutarimas. Todėl Institucija neturi nieko papildomai pridurti ar pakomentuoti. Institucijos nuomone, apelianto teiginius reikėtų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. K. 2012-10-08 apie 17.30 val., Geležinkelio g. 16, Vilniuje, viešajame tualete pro plyšį stebėjo kitose kabinose besilankančius asmenis, apsaugos darbuotojams paprašius atidaryti duris ir išeiti atsisakė, pabandžius atidaryti duris iš viršaus pradėjo daužyti per rankas, atidarius duris bei sulaikant priešinosi, stumdėsi kitų žmonių akivaizdoje šaukė ir bandė suduoti smūgį apsaugos darbuotojui, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
ATPK 174 str. numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pasak apelianto, šio pažeidimo dispozicija apima ne bet kokius asmens viešosios tvarkos ar žmonių rimties trikdymo aktyvius veiksmus (aktyvų veikimą), o tik tokius veiksmus, kurie yra išreiškiami necenzūriniais žodžiais ar gestais viešiosiose vietose, pasireiškia įžeidžiamu kibimu (kuris taip pat galimas tik aktyviais veiksmais) arba kiti panašūs veiksmai (šiuo atveju panašumas negali pasireikšti per neatlikimą jokių aktyvių veiksmų), todėl tinkamai kvalifikuojant apelianto veiksmuose teisės pažeidimo sudėtį, kurie apibūdinami kaip pasyvus kitų asmenų stebėjimas pro pertvaroje esantį plyšį, jam atlikinėjant gamtinius reikalus ir būnant viešojo tualeto vienoje iš kabinų, būtina sulyginti arba prilyginti ir rasti teisinį vertinimą atitinkantį sulyginimą su panašiais veiksmais, jau aptartiems ATPK 174 str. dispozicijoje reglamentuotiems aktyviems žmonių rimtį trikdantiems veiksmams.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. viešajame tualete pro plyšį stebėjo kitose kabinose besilankančius asmenis. Apeliantas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau mano, kad šie veiksmai neatitinka ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (LAT 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta (viešasis tualetas) neabejotinai yra viešoji vieta, kadangi šioje vietoje įprasta lankytis žmonėms. Taip pat daroma išvada, kad minėtais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kadangi dėl A. K. veiksmų buvo nepatenkinti kiti viešuoju tualetu naudojęsi asmenys, jie skundėsi tualete tvarką prižiūrinčiai valytojai. Priešingai nei nurodo apeliantas, jo veiksmų negalima laikyti pasyviais, nes jis aktyviais veiksmais pro nedideliame aukštyje esantį plyšį stebėdamas kitoje tualeto kabinoje esančius žmones, juos vertė jaustis nepatogiai, elgėsi šių asmenų atžvilgiu įžeidžiančiai. Dėl to sprendžiama, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pagal jo pareiškimą Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-11-23 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 str. 1 d. Ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės, kaip A. K. sulaikę apsaugos darbuotojai sutrikdė apelianto sveikatą, todėl vykstant ikiteisminiam tyrimui, kur apeliantas yra pripažintas nukentėjusiuoju ir kur tiriami asmenų galimai nusikalstami veiksmai apelianto atžvilgiu, liudijimai administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti vertinami kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai. Pastebėtina, kad šių apsaugos darbuotojų pareiškimai buvo surašyti 2012-10-08 ir 2012-10-11, o ikiteisminis tyrimas dėl jų veiksmų pradėtas 2012-11-23, tačiau jų pozicija išliko nuosekli, neprieštaringa, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra nagrinėjamas A. K., o ne apsaugos darbuotojų veikos neteisėtumo klausimas. A. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 str., yra baigtas, o apsaugos darbuotojų veiksmų, atliktų po minėto pažeidimo padarymo, tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos A. K. veikos kvalifikavimui.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, konstatuojama, kad A. K. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.