- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1-1649-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41229-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- K. Z.
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba užsienyje ((duomenys neskelbtini)), teistas, tačiau teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. Z. 2024 m. spalio 20 d., apie 23.55 val., ties (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę – „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos registracija), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510“, ARKB-0086 (patikros sertifikato Nr. 2194751) jam buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Dėl byloje surinktų įrodymų
Kaltinamasis K. Z. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną tvarkėsi pas draugus ir visą dieną gėrė alų. Buvo su draugu sutarę, kad nakvos pas jį, bet atėjus pas draugą rado užrakintas duris, o telefonas buvo išsikrovęs. Nusprendė važiuoti namo. Buvo nustatytos 2 promilės. Anksčiau nėra praradęs teisių dėl vairavimo neblaiviam. Gailisi dėl poelgio. Vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę, kuri buvo jam paskolinta. Atsakydamas į klausimą nurodė, kad jis uždirba apie 2000 Eur. Sugebėtų sumokėti 1000 Eur užstatą metams.
Po kaltinamojo K. Z. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. Z. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo įvertintais, įrodymais:
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 281¹ straipsniu 1 dalį (b. l. 5–7).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. R. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, jog 2024 m. spalio 20 d. dirbant kartu su Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju G. Š. su tarnybiniu automobiliu „VW Cady“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukinys „3019“, (duomenys neskelbtini), pagal tarnybos užduotį vykdė priemonę „Neblaivių vairuotojų kontrolė“. 2024 m. spalio 20 d., 23.55 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prie automobilio vairuotojo nuėjo kolega G. Š., kuris pabendravęs su vairuotoju, pasikvietė jį. Nuėjus prie vairuotojo, iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas. Jiems paklausus vairuotojo, ar jam teko vartoti alkoholio, jis atsakė, kad teko gerti keletą butelių alaus. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus jis atsakė, kad jų su savimi neturi ir jiems nepateiks savo anketinių duomenų ir nenori tikrintis blaivumo. Asmeniui išaiškinta gręsianti atsakomybė už vengimą nusistatyti girtumą. Asmuo sutiko nusistatyti neblaivumą. Jam buvo išaiškinta, kad po penkiolikos minučių bus nustatinėjami du blaivumai bei, kad iki blaivumų nustatymo jis negali gerti vandens ir kitų gėrimų, taip pat rūkyti ir valgyti. Laukiant nustatyto laiko, naudojantis duomenų bazėmis buvo nustatyta, kad tai K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Paklausus asmens, kur jo gyvenamoji vieta, asmuo atsisakė tai pasakyti, teigdamas, kad gyvena užsienyje. 2024 m. spalio 21 d., 0.09 val., alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0086, patikra Nr. 2194751, nustatytas 2,02 prom. girtumas. 2024 m. spalio 21 d., 0.31 val., pakartotinio patikrinimo metu asmeniui nustatytas 2,17 prom. girtumas. Supildyti procesiniai dokumentai, pradėtas tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Transporto priemonė nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi transporto priemonė registruota Latvijos Respublikoje tai jos savininko informuoti apie transporto priemonės nuvežimą nebuvo galimybės. Asmuo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 8–9).
Neblaivumo nustatymo aktu užfiksuota, jog K. Z. alkotesteriu 2024 m. spalio 21 d., 0.09 val., nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, o 2024 m. spalio 21 d., 0.31 val., nustatytas 2,17 promilių neblaivumas (b. l. 10–11).
Transporto priemonės aprašu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, transporto priemonės registracijos liudijimu (b. l. 31–32, 35, 40–41).
VšĮ „Emprekis“ išrašu užfiksuota, jog automobilio „Ford Kombi 300“ (keleivinio) vidutinė rinkos vertė be PVM 5040,20 Eur, su PVM 6380 Eur (b. l. 42).
Liudytojo M. M. parodymais, kad K. Z. yra šeimos draugas ir jie kartu su juo dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie abu su K. Z. atostogavo ir buvo parvykę kiekvienas į savo šalį iš (duomenys neskelbtini). Kadangi K. Z. sugedo jo automobilis, jis jam 2024 m. spalio 18 d. paskolino savo automobilį „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Latvijos registracija), kad jis galėtų juo važinėtis, kol bus suremontuotas jo automobilis. Automobilis priklauso jam, jo niekam nebuvo pardavęs. Nežinojo, kad K. Z. sės už jo automobilio vairo būdamas išgėręs. Jei tai būtų žinojęs, jam savo automobilio tikrai nebūtų skolinęs. Nežino savo automobilio rinkos vertės, mano, kad ji yra apie tris tūkstančius. Iš savo tėvo sužinojo, kad jo automobilis sulaikytas Lietuvoje, dėl to, kad jį vairavo K. Z. būdamas išgėręs. Kalbėjo apie tai su K. Z., jis labai apgailestauja, kad šitaip neapgalvotai pasielgė. Prašo grąžinti jam jo automobilį, kadangi automobilis jam yra reikalingas darbui (b. l. 48–50).
Įtariamojo K. Z. parodymais, kad su pranešimu apie įtarimą yra supažindintas, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. 2024 m. spalio 20 d., vakare, apie 23.00 val., važiavo su „Ford Transit“, Latviška registracija, numerio nežino, nes norėjo grįžti pas draugę į (duomenys neskelbtini). Važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieš tai pas draugą vakarojo, kur vartojo alų. Išgėrė nemažai. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jį pasivijo iš paskos, kaip mano, patikrinimui dėl girtumo. Pareigūnams pasakė, kad yra išgėręs, į alkotesterį įpūtė 2 promiles. Su tokiu girtumu sutinka. Prieš tai girtumo testo neatliko, tik pūtė. Jis pats nesvirduliavo ir nesijautė toks girtas. Žino, kad negalima sėsti už vairo išgėrus, taip pasielgė todėl, kad nepagalvojo, kad yra tiek daug išgėręs. Labai nuoširdžiai gailisi dėl tokio neapgalvoto savo poelgio, pasižada ateityje daugiau taip nenusikalsti. Kažkada labai, labai seniai, kai jaunas buvo, yra sėdęs už vairo būdamas išgėręs. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso Latvijos piliečiui M. M., jis dirba jo įmonėje, ir tas automobilis yra darbiniams reikalams, žmonėms vežioti į darbą. Mano, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas yra likęs to automobilio daiktinėje, o jeigu ne, tada namuose (duomenys neskelbtini) pas draugę. Gyvena pas ją savaitgaliais, adreso nežino ir nurodyti negali. Prašo bylos pilno nagrinėjimo teisme, kadangi ruoš dokumentus dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Daugiau neturi ko pasakyti, gailisi (b. l. 101–103).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. J. tarnybiniu pranešimu dėl nepaimto vairuotojo pažymėjimo nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-41229-24 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalį (Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). 2024 m. spalio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokuroro Helvijo Keturakio nutarimu įtariamajam K. Z. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, dokumentas, kurį nutarta paimti: vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2023 m. gegužės 23 d., VĮ Regitra. Iš įtariamojo K. Z. vairuotojo pažymėjimas nepaimtas, kadangi 2024 m. lapkričio 24 d. atvykęs K. Z. nurodė, kad dokumento niekur neranda, jo ieškojo ir namuose ir transporto priemonėje – „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2024 m. spalio 23 d. suderinus su aikštelės atsakingu darbuotoju buvo leista apžiūrėti automobilio saloną). Pažyma apie dokumento paėmimą K. Z. neišduota, raštu apie nepaimtą dokumentą informuota jį išdavusi įstaiga (b. l. 119–120).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Kaltinamojo K. Z. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, t. y. nustatytas 2,02 promilės neblaivumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo K. Z. sugyventinė S. M. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Galima laiduotoja S. M. nurodė, kad su kaltinamuoju santykiai trunka apie 5 metus, yra sugyventiniai, rengiasi kurti šeimą, veda bendrą ūkį. K. Z. poelgį vertina blogai. K. Z. irgi labai pergyvena, kad padarė tokią kvailystę. Jis retai vartoja alkoholį. Galvoja, kad jam darys įtaką gerumu ir palaikymu. Jei neklausys – tada griežčiau. Prie jos niekada kaltinamasis nėra sėdęs neblaivus už vairo. Ji pati nebuvo teista. Yra kelis kartus bausta administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jos vaikai jau suaugę. Kaltinamasis turi vieną nepilnametę dukrą, ir du pilnamečius (vienas įvaikis). Jie abu su kaltinamuoju dirba, gauna darbo užmokestį. Mano, kad jei reikės, galėtų sumokėti 1000 Eur užstatą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. Z. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis K. Z. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, K. Z. nors anksčiau teistas, tačiau šiuo metu teistumas jau išnykęs (b. l. 60–63), turi galiojančių administracinių nuobaudų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 64–71), tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susijęs su alkoholio vartojimu, jo ir jo sugyventinės parodymais dirba užsienyje. Teismo posėdyje K. Z. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo K. Z. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Šioje byloje K. Z. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sugyventinė S. M.. Teismo posėdyje S. M. paaiškino, jog jie su kaltinamuoju veda bendrą ūkį, ruošiasi tapti šeima. Yra pažįstami jau daug metų, pastaruosius 5 metus bendrauja artimai. Mano, kad gali daryti įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nenusikalstų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja S. M. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti (verčiasi individualia veikla), neteista, nors bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Teismo posėdžio metu S. M. nurodė kritiškai vertinanti K. Z. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė pasiryžimą padėti užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje.
Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad S. M. su K. Z. sieja glaudus ryšys. S. M. asmenybė taip pat vertinama teigiamai, todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad S. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką K. Z. siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant S. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį K. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, perduodant S. M. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo ir asmens, prašančio būtų laiduotoju, asmenines savybes, į turtinę padėtį bei juos siejančio santykio specifiką (asmenis sieja neoficialūs santykiai), laidavimas nustatytinas su užstatu – 1000 Eur.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. K. Z. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,02 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,02 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. spalio 21 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). K. Z. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – M. M.. Pagal BK, turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Ford Kombi 300“, įvertintas 6380 Eur su PVM (b. l. 42), todėl iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertė – 6380 Eur.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109–110), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 111–114) ir dokumento paėmimas (b. l. 115–118, 121–122), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
K. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vienerių) metų terminui su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu. Baudžiamąją bylą nutraukti.
Įpareigoti laiduotoją S. M. per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams. Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato bus laikoma, kad laiduotoja atsisako laidavimo.
Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu K. Z., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 21 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 ir 6 dalimis, K. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio vertę – 6380 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų).
K. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti K. Z., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai S. M., kad ji, būdama laiduotoja turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.