- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-05
- Bylos Nr.
- A-438-698-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- T.B., O.K., J.Š., K.K., Z.R., G.K.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybei
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas)
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O.K., K.K., Z.R., G.K., J.Š. ir T.B. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei ir Kauno rajono savivaldybei, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai O.K., K.K., Z.R., G.K., J.S. ir T.B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. V-307 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)".
Pareiškėjai skunde nurodė, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Anot pareiškėjų, pagal Žemės įstatymo 45 straipsnį žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu, pagal valstybės institucijų ar savivaldybių tarybų arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalinga įstatyme išvardintiems atvejams. Įstatymas nenumato atvejo, kad žemė gali būti paimama kapinėms įrengti. Kaip nurodė pareiškėjai, Kauno miesto taryba nėra priėmusi sprendimo, kad ginčo žemė yra reikalinga kapinėms įrengti. Todėl skundžiamu aktu pažeidžiamas Žemės įstatymo 46 straipsnio l dalies reikalavimas, kuris numato, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Pareiškėjų teigimu, rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą į jų pageidavimus, kurie buvo išsakyti ne vieną kartą, į tai nebuvo atsižvelgta, tuo pažeidžiant Žemės įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėjų nuomone, be pagrindo buvo nutraukta mainų procedūra motyvuojant tuo, kad Kauno rajone nėra lygiaverčio laisvos žemės fondo 13,4 ha ploto žemės sklypo. Žemės įstatymo 46 straipsnio l dalis įpareigoja išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį. Tik tuo atveju, jeigu su žemės sklypo, numatomo panaudoti visuomenės poreikiams, savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam pateikimo dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities viršininkas nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities viršininkas priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjų manymu, minėtų įstatymo nuostatų laikytasi nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr.TS-119 „Dėl žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai suformavimo, detaliojo plano ir valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai duomenų patvirtinimo" patvirtino suformuoto apie 112 ha ploto kitos paskirties detalųjį planą numatant, jog žemės sklypo naudojimo būdai - bendro naudojimo teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos ir atitinkamai pobūdžiai - kapinėms ir laidojimo paslaugų statinių statybai. Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (A27V125)-R-1615 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams" kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją su prašymu pradėti procedūrą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams naujoms kapinėms įrengti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus 2005 m. birželio 9 d. raštu Nr. 43-2-635 buvo pateiktas sąrašas savininkų, kurių atžvilgiu prašoma pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taip pat Kauno apskrities viršininkui buvo pateikta informacija, kad žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie prašymo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams pateikimą nurodant konkrečius tikslus- naujoms Kauno miesto ir Kauno rajono kapinėms įrengti. Anot atsakovo, Žemės įstatymo 45 straipsnis numato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačių savininkų gali būti paimama savivaldybių funkcijoms atlikti ir bendram (viešam) naudojimui, todėl nepagrįstas pareiškėjų skundo motyvas, kad įstatyme nėra numatyta, kad žemė gali būti paimama kapinėms įrengti.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Kauno apskrities viršininkas 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-307 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)" nutraukė valstybinės žemės sklypų mainų į privatų Z.R., K.K., G.K., T.B., J.Š. ir O.K. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) procedūrą, nes pareiškėjai pareiškė norą mainyti jų nuosavybės teise valdomą 13,4 ha žemės sklypą į lygiavertį ir vientisą žemės sklypą Kauno rajone. Žemės įstatymo 46 straipsnio l dalyje yra numatyta, kad jeigu su žemės sklypo savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam pateikimo dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį, apskrities viršininkas priima sprendimą pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 11-921 „Dėl pasiūlymo sudaryti valstybinės ir privačios žemės mainų sutartį pateikimo" O.K., tuo laiku buvusiai vienintelei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei, buvo pasiūlyta pasirinkti į kuriame apskrities rajone esančius valstybinės žemės sklypus pageidautų mainyti jai nuosavybės teise priklausantį sklypą. O.K. 2005 m. lapkričio 7 d. informavo Kauno apskrities viršininko administraciją, kad ji sutiktų mainyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į tokios pačios kokybės bei vertės žemę ir tokiu pačiu atstumu, kaip yra jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. 2006 m. sausio 12 d. O.K. nurodė, kad už paimamos visuomenės poreikiams žemės vieną hektarą būtų mokama 100 000 Lt, arba mainyti į lygiavertį žemės sklypą. Tačiau 2006 m. sausio 19 d. O.K. Kauno apskrities viršininko administracijai nurodė, kad 2006 m. sausio 12 d. jos prašymas yra negaliojantis. Kauno apskrities viršininko administracija, sužinojusi, jog O.K. 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi perleido iš savo žemės sklypo 10 ha kitiems asmenims, 2006 m. gegužės 10 d. raštais Nr. 11-458, 11-459, 11-460, 11-461, 11-462 pasiūlė naujiesiems savininkams išreikšti savo valią dėl mainų sutarties sudarymo. Z.R., K.K., G.K., T.B., J.Š. Kauno apskrities viršininko administracijai nurodė, kad sutiktų mainyti į vientisą 13,4 ha žemės sklypą Kauno rajone, ne toliau nei 6 km nuo Kauno miesto ribų. Atsižvelgiant į tai, kad tokio žemės sklypo nėra galimybės suformuoti Kauno rajone, Kauno apskrities viršininkas priėmė ginčijamą įsakymą.
Atsakovo manymu, nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas, kad Kauno miesto taryba nėra priėmusi sprendimo, jog ginčo žemė yra reikalinga kapinėms įrengti. Kauno miesto savivaldybės taryba dar 2004 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-58 „Dėl žemės paėmimo naujoms kapinėms įrengti" pritarė, kad Vainatrakio kaime, Kauno rajone būtų įrengtos 100 ha Kauno miesto kapinės. Kaip nurodė atsakovas, nepagrįstas ir kitas pareiškėjų skundo argumentas, kad pažeidžiamos Žemės įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatos, jog rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, turi būti atsižvelgiama į privačios žemės savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus dėl žemės sklypų. Šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl prašymų paimti žemės visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Taisyklių 12 punktas numato galimybę rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, suprojektuoti laisvos valstybinės žemės sklypus, kuriais numatoma atsilyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę. Taigi asmenys, kurių nekilnojamojo turto atžvilgiu pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, dar turi galimybę už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus gauti lygiavertį žemės sklypą, kaip numato ir Žemės įstatymo 47 straipsnis, reglamentuojantis atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams žemę.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjams buvo pasiūlyti žemės sklypai mainų sutarčiai sudaryti. Nors pareiškėjai kelia klausimus dėl žemės kainos, tačiau tai nėra šio ginčo dalykas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. V-307 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)".
Teismas nurodė, jog spręsdamas žemės sklypo, esančio Vainatrakio kaime, Kauno rajone, paėmimo visuomenės poreikiams klausimą, atsakovas tik pareiškėjai O.K. pasiūlė sudaryti žemės sklypų mainų sutartį ir pateikė duomenis apie laisvus valstybinio žemės fondo sklypus. Nors, teismo nuomone, pareiškėjai O.K. pateiktas pasiūlymas iš esmės atitinka Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1026, 6 punkto reikalavimus, tačiau ji žemės sklypą, kuris numatomas paimti visuomenės poreikiams, valdo dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais. Pareiškėjos O.K. dalis nėra atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl, teismo manymu, atskirai tik dėl jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies negali būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Teismas akcentavo, jog kitiems pareiškėjams adresuotuose atsakovo pasiūlymuose sudaryti žemės nuomos sutartį nėra nurodyta jokių duomenų apie siūlomus mainyti valstybinius žemės sklypus, apie laisvos valstybinės žemės fondo teritorijas, todėl tokie siūlymai neatitinka Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sudarymo taisyklių 6 punkto reikalavimų. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą pradėti pareiškėjams priklausančio 13,4 ha žemės sklypo, esančio Vainatrakio kaime, Kauno rajone, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka neišnagrinėjo galimybės su visais šio žemės sklypo savininkais sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartis pagal Žemės įstatymo 11 straipsnį. Tuo buvo pažeista Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sudarymo taisyklių 6 punkte numatyta žemės mainų sutarties sudarymo procedūra. Būtent dėl šios procedūros pažeidimo teismas pareiškėjų skundžiamą įsakymą panaikino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Žemės įstatymo 46 straipsnio l dalyje yra numatyta, kad jeigu su žemės sklypo savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam pateikimo dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį, apskrities viršininkas priima sprendimą pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 11-921 „Dėl pasiūlymo sudaryti valstybinės ir privačios žemės mainų sutartį pateikimo" O.K., tuo laiku buvusiai vienintelei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei, buvo pasiūlyta pasirinkti į kuriame apskrities rajone esančius valstybinės žemės sklypus pageidautų mainyti jai nuosavybės teise priklausantį sklypą. O.K. 2005 m. lapkričio 7 d. informavo Kauno apskrities viršininko administraciją, kad ji sutiktų mainyti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į tokios pačios kokybės bei vertės žemę ir tokiu pačiu atstumu, kaip yra jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. 2006 m. sausio 12 d. O. K. nurodė, kad už paimamos visuomenės poreikiams žemės vieną hektarą būtų mokama 100 000 Lt, arba sutinkama šį sklypą mainyti į lygiavertį žemės sklypą. 2006 m. sausio 19 d. O.K. Kauno apskrities viršininko administracijai nurodė, kad jos 2006 m. sausio 12 d. jos prašymas yra negaliojantis. Anot atsakovo, O. K. nei 2006 m. sausio 12 d. rašte, nei 2006 m. sausio 19 d. rašte neinformavo Kauno apskrities viršininko administracijos, kad ji 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr.2-16828 perleido Z.R., K.K., G.K., T.B., J.Š. dalį žemės sklypo (kiekvienam po 2 ha). Atsakovas pabrėžia, jog Civilinio kodekso 6.158 straipsnis numato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Taigi, pasak atsakovo, O.K. perleisdama nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, privalėjo informuoti naujuosius savininkus apie tai, kad Kauno apskrities viršininko administracija su ja veda derybas dėl galimų žemės sklypų mainų, taip pat, kad ji 2005 m. lapkričio 7 d. raštu atsisakė jai siūlytų žemės sklypų.
Atsiliepimas
2. Atsakovo teigimu, Kauno apygardos administraciniam teismui savo sprendime konstatavus, jog O.K. pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos pasiūlymas dėl mainų sutarties sudarymo galimybių iš esmės atitinka Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sutarties sudarymo taisyklių 6 punkto reikalavimus, nebuvo pagrindo pripažinti, kad Kauno apskrities viršininkas 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr.V-307 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros (Kauno r.)" pažeidžia Z.R., K.K., G.K., T.B. ir J.Š. teises dėl mainų sutarties sudarymo, nes šie asmenys iš O.K. įgiję nuosavybėn žemės sklypo dalį, negalėjo įgyti daugiau teisių, nei tuo metu turėjo O.K. Juo labiau, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. gegužės 10 d. raštais Nr. 11-458, 11-459, 11-460, 11-461, 11-462 pasiūlė naujiesiems savininkams išreikšti savo valią dėl mainų sutarties sudarymo. Atsakovas pabrėžė, kad Z.R., K.K., G.K., T.B., J.Š. Kauno apskrities viršininko administracijai nurodė, jog sutiktų mainyti į vientisą 13,4 ha žemės sklypą Kauno rajone, ne toliau nei 6 km nuo Kauno miesto ribų. Atsižvelgiant į tai, kad tokio žemės sklypo nėra galimybės suformuoti Kauno rajone ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad kitiems pareiškėjams, išskyrus O.K., adresuotuose pasiūlymuose sudaryti nuomos sutartį nėra nurodyta jokių duomenų apie siūlomus mainyti valstybinius žemės sklypus, apie laisvos valstybinės žemės fondo teritorijas, todėl tokie siūlymai neatitinka Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sudarymo taisyklių 6 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindiniai motyvai buvo tai, kad O.K. dalis nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atskirai tik dėl jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalies negali būti pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pareiškėjai nurodo, kad pilnai sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjų teigimu, visiškai nepagrįsti yra atsakovo argumentai dėl tariamo O.K. nesąžiningumo. Atsakovas priimdamas skundžiamus administracinius aktus privalo pasidomėti kas yra žemės savininkai sprendimų priėmimo metu, tuo labiau, kad visi sandoriai yra įregistruoti viešame registre. Tuo tarpu įstatymas nenumato pareigos O.K. informuoti apeliantą apie jos sudarytus sandorius.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prisidėjime prie apeliacinio skundo prašo Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti: Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Prisidėjimą prie apeliacinio skundo grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 11-921 O.K., tuo metu buvusiai paimtino žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkei, buvo pasiūlyti žemės sklypo mainai įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėja, tęsdama susirašinėjimą su Kauno apskrities viršininko administracija nei viename iš raštų nenurodė, kad ji 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-16828 perleido Z.R., K.K., G.K., T.B., J.Š. dalį žemės sklypo (kiekvienam po 2 ha), tuo pažeisdama Civilinio kodekso 6.158 straipsnyje nustatytą pareigą kiekvienai šaliai iš sutartinių santykių dalyvių elgtis sąžiningai. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėja O.K., perleidusi nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, privalėjo informuoti naujuosius savininkus apie vedamas mainų derybas.
2. Tretysis suinteresuotasis asmuo sutinka su Kauno apskrities viršininko administracijos apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad Kauno apygardos administraciniam teismui konstatavus, jog O.K. pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos pasiūlymas dėl mainų sutarties sudarymo galimybių iš esmės atitinka Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sutarties sudarymo taisyklių 6 punkto reikalavimus, nebuvo pagrindo pripažinti, kad Kauno apskrities viršininko 2006 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. V-307 pažeidžia pareiškėjų Z.R., K.K., G.K., T.B. ir J.Š. teises dėl mainų sutarties sudarymo. Kaip teigia tretysis suinteresuotasis asmuo, šiems pareiškėjams Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 10 d. raštais Nr. 11-458, 11-459, 11-460, 11-461, 11-462 buvo pasiūlyta išreikšti valią dėl mainų sutarties sudarymo, tačiau nesant galimybės suformuoti jų prašomą vientisą 13,4 ha žemės sklypą Kauno rajone, Kauno apskrities viršininkas pagrįstai pradėjo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotasis asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo - Kauno apskrities viršininko administracijos - apeliacinį skundą patenkinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Tretysis suinteresuotasis asmuo sutinka su apelianto nuomone, kad O.K. perleisdama nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, privalėjo informuoti naujuosius savininkus (pareiškėjus), jog su Kauno apskrities viršininko administracija yra vedamos derybos dėl galimų žemės sklypo mainų. Tai yra kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykiu, privalo elgtis sąžiningai (Civvilinio kodekso 6.158 straipsnis). Šiuo atveju O.K. 2005 m. lapkričio 7 d. atsisakė pasiūlytų žemės mainų, o 2005 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi perleido dalį žemės sklypo kitiems pareiškėjams.
2. Teismo argumentai, jog atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neišnagrinėjo galimybės su visais šios žemės sklypo savininkais sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartis pagal Žemės įstatymo 11 straipsnį ir tuo pažeidė Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sudarymo taisyklių 6 punktą, yra nepagrįsti. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, atsakovas tinkamai atliko savo pareigą ir nepažeisdamas naujųjų žemės sklypų savininkų teisių 2006 m. gegužės 10 d. raštais pasiūlė jiems išreikšti savo valią dėl mainų sutarties sudarymo. Pareiškėjai išdėstė savo reikalavimus, kurių Kauno apskrities viršininko administracija įgyvendinti neturėjo realios galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) buvo numatyta, kad „apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį pagal šio Įstatymo 11 straipsnį. Jeigu su žemės sklypo, numatomo panaudoti visuomenės poreikiams, savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam pateikimo dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities viršininkas nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities viršininkas priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti“... .
Minėto įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys nustatė, kad „apskrities viršininkas, pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatęs, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems tikslams reikia konkretaus žemės sklypo ar jo dalies arba kito nekilnojamojo daikto, gali kreiptis į žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto savininką su pasiūlymu sudaryti mainų sutartį, nustatydamas vieno mėnesio terminą, per kurį žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto savininkas turi pateikti atsakymą dėl sutikimo sudaryti mainų sutartį. Žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto savininkui per nustatytą terminą sutikus, su juo sudaroma valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sutartis. Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sutarties sudarymo tvarką nustato Vyriausybė“.
Iš šių teisės normų matyti, kad apskrities viršininkas, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį, kurios sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.
Byloje nustatyta, kad atsakovas pradėjo procedūras dėl galimybės su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininkais ( byloje esančiais pareiškėjais ) sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį.
Ši aplinkybė sąlygojo tai, kad atsakovas minėtą procedūrą turėjo vykdyti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1026, patvirtintų Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sudarymo taisyklių 6 punktas nustatė, kad „apskrities viršininkas ... raštu kreipiasi į žemės sklypo ar jo dalies arba kito nekilnojamojo daikto savininką su pasiūlymu sudaryti sutartį, nurodo konkretų visuomenės poreikį ar valstybės funkciją, kuriai atlikti reikia savininko žemės sklypo ar jo dalies arba nekilnojamojo daikto, ir pateikia informaciją apie valstybinės žemės sklypą (-us) (toliau vadinama - valstybinės žemės sklypas) (nurodo žemės sklypo kadastro duomenis), kurį siūlo už mainomą privačios žemės sklypą ar jo dalį arba kitą nekilnojamąjį daiktą, nurodo jo (jų) vertę (-es), taip pat siūlo išlaidų, susijusių su mainomų žemės sklypų ar kito nekilnojamojo daikto vertinimu ir sutarties sudarymu, atlyginimo tvarką. Pasiūlyme apskrities viršininkas taip pat informuoja apie vertės skirtumo atlyginimo tvarką, kai nėra galimybės laisvos valstybinės žemės fondo žemę mainyti į lygiavertį žemės sklypą ir ši žemė mainoma į iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės sklypą ar kitus nekilnojamuosius daiktus. Be to, pasiūlyme apskrities viršininkas informuoja privačios žemės sklypo ar jo dalies arba kito nekilnojamojo daikto savininką apie laisvos valstybinės žemės fondo teritorijas, kuriose savininko pageidavimu gali būti projektuojamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas.
Siūlomo valstybinės žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 2003, Nr. 5-221).
Pasiūlyme sudaryti sutartį apskrities viršininkas nustato mėnesio terminą nuo pasiūlymo gavimo, per kurį žemės sklypo ar jo dalies arba kito nekilnojamojo daikto savininkas turi pateikti atsakymą, ar sutinka sudaryti mainų sutartį, ir nurodo adresą, kuriuo šis atsakymas pateikiamas, be to, paaiškina žemės sklypo ar jo dalies arba kito nekilnojamojo daikto savininko atsisakymo sudaryti sutartį pasekmes, numatytas šių Taisyklių 12 ir 13 punktuose“.
Iš šio teisės akto matyti, kad atsakovas buvo įpareigotas kreiptis su atitinkamu pasiūlymu „į žemės sklypo ar jo dalies ... savininką“, pateikdamas „informaciją apie valstybinės žemės sklypą (-us) (toliau vadinama - valstybinės žemės sklypas) (nurodo žemės sklypo kadastro duomenis), kurį siūlo už mainomą privačios žemės sklypą ar jo dalį arba kitą nekilnojamąjį daiktą, nurodo jo (jų) vertę (-es)“ , o taip pat turi informuoti „apie laisvos valstybinės žemės fondo teritorijas, kuriose savininko pageidavimu gali būti projektuojamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas “.
Iš byloje esančio 2005 09 26 pasiūlymo pareiškėjai O.K. sudaryti žemės mainų sutartį ( b. l. 40 ) matyti, kad jame duomenų apie konkretų siūlomą mainyti žemės sklypą (žemės sklypo kadastro duomenis), jo vertę, nėra.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad tokia informacija buvo pateikta ir kitiems pareiškėjams. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šie pareiškėjai prašė atsakovo pateikti jiems duomenis apie konkretų žemės sklypą bei duomenis apie laisvos valstybinės žemės fondo teritorijas, kuriose savininko pageidavimu gali būti projektuojamas lygiavertis valstybinės žemės sklypas ( b. l. 24 – 28 ). Įrodymų, kad šie prašymai buvo patenkinti, į bylą nepateikta.
Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymu nustatytas draudimas žemės savininkui perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į mainomą žemės sklypą, galėjo atsirasti tik po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ( Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 4 dalis ) .
Dėl ko priešingi apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad O.K., perleidus atitinkamas žemės sklypo dalis kitiems pareiškėjams po 2005 09 26 pateikto jai pasiūlymo, šio pasiūlymo sąlygos turi galioti ir jiems, yra nepagrįsti, nes žemės sklypo perleidimo nuosavybėn sandoriai įvyko iki sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1026, patvirtintų Valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sudarymo taisyklių 6 punktą apskrities viršininkas yra įpareigotas raštu kreiptis į žemės sklypo ar jo dalies savininką, t. y. į visus žemės sklypo bendrasavininkus su pasiūlymu sudaryti sutartį. Be to, kaip minėta, ir pareiškėjai O.K. pateiktas 2005 09 26 pasiūlymas neatitiko nustatytų reikalavimų.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pasiūlymo, sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį, tvarka ir sąlygos, yra pagrįsta ir teisinga.
Apibendrinant kas pasakyta, darytina išvada, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo - Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.