Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Stankevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei WhiteBit dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir CPVA 2018 m. spalio 22 d. pasirašė sutartį Nr. 02.1.1-CPVA-V-521-01-0002 dėl Projekto finansavimo iš 2014 m. – 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos. Projekto biudžete numatyta didžiausia galima Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 49 499 277 Eur. Pareiškėja įgyvendindama Projektą atviro konkurso būdu atliko tarptautinį Pirkimą, skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2019 m. gruodžio 20 d. Pirkime pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai: WhiteBit, UAB, UAB „Santa Monica Netwoeks“, UAB Fortevento. Įvykdžius Pirkimą, pareiškėja su Pirkimą laimėjusiu tiekėju, surinkusiu didžiausią ekonominio naudingumo balų skaičių, WhiteBit, UAB sudarė Sutartį, kurios bendra vertė – 5 764 061,27 Eur su PVM, sutartis įvykdyta 2020 m. rugpjūčio 24 d.

7. CPVA atlikusi pakartotinį Pirkimo vertinimą Sprendimu pripažino, kad Pirkimo sąlygų 27 punkto reikalavimai, numatantys „kad jeigu subtiekėjo pajėgumais remiamasi tenkinant pirkimo dokumentų 23 punkto 2 lentelės 1 ir/arba 3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir/arba 23 punkto 3 lentelės 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, subtiekėjas už sutarties vykdymą privalo atsakyti solidariai perkančiajai organizacijai bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (susitarimą su pagrindiniu tiekėju dėl solidariosios atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu)“ apribojo tiekėjų galimybę pasitelkti subtiekėjų pajėgumus siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 49 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas ir taikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui nuo 4 763 687 Eur be PVM (PVM yra netinkamas finansuoti Projekto lėšomis), t. y. netinkamų finansuoti išlaidų suma – 238 184,35 Eur.

8. Pareiškėja laiko, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktais įtvirtintas Pirkimo dokumentų vertinimo taisykles, juolab, nesant teisinio pagrindo inicijavus pažeidimo tyrimą, netinkamai įvertinus ir išanalizavus nustatytas aplinkybes dėl Pirkimo sąlygų atitikimo VPĮ reikalavimams, be kita ko, pritaikytas finansinės korekcijos dydis yra neproporcingas padarytiems pažeidimams, ir akcentuoja, kad CPVA piktnaudžiauja savo teisėmis o pasekmes dėl nustatyto pažeidimo siekia perkelti Pareiškėjai.

Dėl CVPA teisės ir (ar) pareigos atlikti pakartotinį Pirkimo vertinimą

9. Skundžiamu Sprendimu nustatyta, kad vertinant gautus pareiškėjos mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams, kilo įtarimas, kad perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą galimai pažeidė Pirkimo vykdymo metu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, VPĮ 49 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, todėl pradėjo pažeidimo tyrimą.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžiamo Sprendimo neteisėtumą motyvuoja tuo, kad CVPA pažeidė Projekto Pirkimo patikros procedūras, t. y. nepagrįstai atliko paskesnę pakartotinę patikrą po įvykdyto Pirkimo paskesnės patikros, kai 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pripažinta, kad Pirkimas atliktas tinkamai nepažeidžiant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų.

12. CPVA pareiškėją 2021 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 2021/2-6382 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 02.1.1-CPVA-V-521-01-0002“ informavo apie pradėtą pažeidimo tyrimą, iki pažeidimo tyrimo pabaigos sustabdė 25 proc. nuo kiekvienos pagal Sutartį tinkamų finansuoti išlaidų sumos, esančios PVM sąskaitoje faktūroje tinkamumo finansuoti tikrinimą bei paprašė pateikti paaiškinimus. Projekto vykdytojas, atsakydamas į CPVA paklausimą dėl paaiškinimų pateikimo pažeidimo tyrime, 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. R-845 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte 02.1.1-CPVA-V-521-01-0002“ pateikė paaiškinimus bei atsakydamas į CPVA 2022 m. gegužės 30 d. elektroninį laišką, 2022 m. birželio 7 d. pateikė papildomą informaciją.

13. CPVA priėmus ginčijamą Sprendimą pareiškėja kreipėsi į teismą.

14. CPVA, kaip įgyvendinančios institucijos funkcijos, yra nustatytos Taisyklėse bei PAFT. Taisyklių ketvirtajame skirsnyje nustatytos įgyvendinančiosios institucijos funkcijos, tarp kurių: įsitikina, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtina tai (9.3 papunktis); tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus. nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 papunktis); atlieka projektų patikras vietose teisės aktų nustatyta tvarka; atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.4 papunktis); atlieka projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 papunktis); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (9.3.7 papunktis) ir atlieka kitas funkcijas.

15. PAFT 463 punktą įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Pagal PAFT 477 punktą įgyvendinančioji institucija gali PAFT nustatyta tvarka nepripažinti visų ar dalies su pirkimu susijusių išlaidų tinkamomis finansuoti, pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą. Pažeidimo tyrimas atliekamas PAFT 303–306 punktuose nustatyta tvarka.

16. Minėtas teisinis reglamentavimas CPVA suteikia teisę vykdyti pažeidimų tyrimą ir pagal kompetenciją nustatyti pažeidimus bei spręsti dėl finansinės korekcijos taikymo.

17. Bylos duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, tikrindama pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus bei nustatydama išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams, vertino, kaip pareiškėja laikėsi VPĮ nuostatų vykdydama Pirkimą, juolab, įtarusi pažeidimą, inicijavo pažeidimo tyrimą kaip numato Taisyklės bei PAFT.

Dėl Pirkimo sąlygų 27 punkto (ne)atitikimo VPĮ reikalavimams

18. Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekdama šio tikslo, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje nurodo kvalifikacinius (VPĮ 47 straipsnio 1, 2 dalys) bei finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus teikėjams (VPĮ 47 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį (VPĮ 49 straipsnio 1 dalis). Kai tiekėjas remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas ir ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, prisiimtų solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties įvykdymą (VPĮ 49 straipsnio 5 dalis).

19. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis). Kvalifikacijos reikalavimai – reikalavimai tiekėjui, nustatomi dėl teisės verstis veikla turėjimo, finansinio ir ekonominio pajėgumo, techninio ir profesinio pajėgumo (Metodikos 2.3 papunktis). Teisės verstis tam tikra veikla tikrinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti (Metodikos 9 punktas). Finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog ūkio subjektas turi būtiną finansinį ir ekonominį pajėgumą (bet ne patirtį) įvykdyti pirkimo sutartį, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo (Metodikos 10 punktas). Techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį (Metodikos 15 punktas).

20. Pirkimo sąlygų 27 punkte nurodyta, kad „jeigu subtiekėjo pajėgumais remiamasi tenkinant pirkimo dokumentų 23 punkto 2 lentelės 1 ir/arba 3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir/arba 23 punkto 3 lentelės 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, subtiekėjas už sutarties vykdymą privalo atsakyti solidariai perkančiajai organizacijai bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (susitarimą su pagrindiniu tiekėju dėl solidariosios atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu)“. Pirkimo sąlygų 23 punkto 2 lentelėje numatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams pagrindžiantys įrodymai.

21. Pirkimo sąlygų 27 punkto nuostatos, susijusios su subtiekėjo solidaria atsakomybė, kai teikėjas remiasi subtiekėjo pajėgumais tenkinant minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir (ar) kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai:

21.1. Tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo datos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) yra sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu sėkmingai vykdo tinklo įrangos tiekimo ir diegimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė nei 1 400 000,00 Eur be PVM ir (arba) 3 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus (23 punkto 2 lentelės 1 punktas).

21.2. Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus, paskirtus atlikti pirkimo sutartyje numatytas užduotis (Reikalavimai: a) Projekto vadovas (rašytinė ir šnekamoji lietuvių kalba arba dalyvio sąskaita užtikrinamas kokybiškas vertimas į lietuvių kalbą; turi turėti projekto vadovo kvalifikaciją; turi turėti ne mažiau kaip 1 metų darbo patirtį vadovaujant informacinių technologijų projektams; b) ne mažiau kaip du tinklo tankinimo sprendimų specialistai (rašytinė ir šnekamoji lietuvių kalba arba dalyvio sąskaita užtikrinamas kokybiškas vertimas į lietuvių kalbą; turi turėti siūlomos tinklo tankinimo įrangos gamintojo sertifikatą arba kitą lygiavertį dokumentą; turi turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį tinklo tankinimo įrangos diegimo srityje); c) ne mažiau kaip vienas tinklo valdymo sistemos specialistas (rašytinė ir šnekamoji lietuvių kalba arba dalyvio sąskaita užtikrinamas kokybiškas vertimas į lietuvių kalbą; turi turėti perkančiosios organizacijos naudojamos IBM Tivoli tinklo valdymo sistemos gamintojo sertifikatą arba kitą lygiavertį dokumentą; turi turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį IBM Tivoli arba lygiaverčių tinklo valdymo sistemų diegimo srityje) (23 punkto 2 lentelės 3 punktas).

21.3. Tiekėjo kokybės vadybos sistema turi atitikti kokybės vadybos standarto ISO 9001:2015 (LST EN ISO 9001:2015) arba lygiaverčio standarto reikalavimus (23 punkto 3 lentelės 1 punktas).

21.4. Tiekėjas turi būti įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą, įdiegtą pagal LST EN ISO 14001 standartą ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus (23 punkto 3 lentelės 2 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 27 punkto nuostata dėl subtiekėjo solidarios atsakomybės koreliuoja (tiesiogiai priklauso) su teikėjo teise pasitekti subtiekėją tenkinant Pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. VPĮ tiesiogiai neįtvirtina tokios sąlygos taikymo galimybės, todėl pareiga įrodyti būtinybę tokią sąlygą, kuria iš esmės ribojama tiekėjų pasirinkimo galimybė pasitekti subtiekėją, tenka pareiškėjai kaip Projekto vykdytojui (perkančiajai organizacijai).

23. Projekto vykdytojas, teikdamas paaiškinimus dėl tokios nuostatos būtinumo ir atitikimo VPĮ pažymėjo, kad nei VPĮ 49 straipsnio 5 dalis, nei kitos VPĮ nuostatos nedraudžia reikalauti solidarios atsakomybės tiekėjui remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais ne dėl ekonominio arba finansinio pajėgumo reikalavimų, t. y. ji galima, kai tiekėjas remiasi ir techniniais bei profesiniais pajėgumais. Reikalaujant solidarios atsakomybės ir iš subtiekėjų, kurie pasitelkiami atitikti techninius bei profesinius kvalifikacijos reikalavimus, yra užtikrinama, kad Projekto vykdytojas, kaip perkančioji organizacija, turėtų reikalavimo teisę į tiekėjo subtiekėją, jeigu tiekėjas arba subtiekėjas netinkamai vykdytų savo prievolę ir padarytų žalos.

24. CPVA, nesutikusi su Projekto vykdytojo paaiškinimais, pripažino, kad Pirkimo sąlyga prieštarauja teisiniam reguliavimui – VPĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir nepagrįstai reikalaujant subtiekėjo, kuris pasitelkiamas atitikti techninius bei profesinius kvalifikacijos reikalavimus, solidarios atsakomybės, apribojo tiekėjų galimybę pasitelkti subrangovus bei dalyvauti Pirkime, t. y. neatitiko proporcingumo principo.

25. Teismo vertinimu, Pirkimų sąlygų 27 punktas dalyje dėl solidarios subtiekėjo atsakomybės perkančiajai organizacijai kvalifikacinių reikalavimų nustatymo kontekste iš esmės pripažintinas pertekliniu.

26. Pareiškėja, akcentuodama paskelbto pirkimo objekto specifiškumą (pasyvinio tinklo tankinimo įranga (Pirkimo sąlygų 19 punktas)) bei tikslą (įrengti trūkstamą infrastruktūrą, kuria perkančioji organizacija turėtų pakankamus techninius resursus teikti kokybiškas plačiajuosčio ryšio paslaugas visoje Lietuvos Respublikoje (Pirkimo sąlygų 1 punktas)), įtvirtintos sąlygos, kad tuo atveju, jeigu tiekėjas, remiasi subtiekėjo pajėgumais tenkinant atitinkamus kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus, subtiekėjas už sutarties vykdymą privalo atsakyti solidariai perkančiajai organizacijai, poreikį grindė tikslu užsitikrinti reikalavimo teisę į tiekėjo subtiekėją, jeigu tiekėjas arba subtiekėjas netinkamai vykdytų savo prievolę ir padarytų žalos.

27. Pirkimo objektas yra specifinis, pagal projekto aprašymą įgyvendinimas ypatingai svarbus visuomenei. Pagal Projekto aprašymo 4 punktą tikslinės grupės ir poreikiai: projektas sprendžia „baltųjų dėmių“ teritorijoje reziduojančių fizinių asmenų, juridinių asmenų, ūkininkų, viešojo sektoriaus subjektų, mažmeninių interneto prieigos paslaugų teikėjų problemas ir tenkina jų poreikius, susijusius su sparčia ir kokybiška interneto prieiga, reikalinga viešųjų, finansinių, bei kitų, IRT priemonėmis teikiamų paslaugų gavimo, komerciniais, mokestinių prievolių vykdymo, viešųjų paslaugų teikimo ir viešojo administravimo funkcijų vykdymo, savišvietos, rekreacijos, komunikacijos ir kt. tikslais už patrauklią (protingą) kainą Projekto metu nustatytose „baltųjų dėmių“ teritorijose planuojama pastatyti apie 180 ryšių bokštų, bei nutiesti apie 1 465 km ŠKL prijungiant naujai pastatytus ryšių bokštus, apie 430 ryšio transmisijos problemų turinčių objektų. Naujai sukurta judriojo ir fiksuotojo ryšio infrastruktūra padengtų apie 9 105 km² „baltųjų dėmių“ teritorijų plotą, o naujos kartos prieiga būtų suteikta apie 42 287 namų ūkių ŠKL tiesiant didžiausią socialinę naudą teikiančiu maršrutu pro koncentruotas nepadengtų namų ūkių teritorijas.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas pirkimo objekto specifiškumas pagal projekto aprašymą savaime nepagrindžia Pirkimo sąlygų 27 punkto reikalavimo būtinumą ir proporcingumą. Argumentai dėl pirkimo objekto ir tikslo yra nepakankamai motyvuoti, abstraktaus pobūdžio ir nepagrindžiantys, kodėl konkrečioje situacijoje nepakako subtiekėjų, kurie pasitelkia teikėjus vykdyti Sutartį, technines ir profesines kvalifikacijos atitikties Pirkimo sąlygose numatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams. Pažymėtina, kad pirkimo objekto reikšmingumas siekiant užtikrinti interneto prieigos tiekimą vertinant bendrai ir (ar) atitinkamos tikslines grupes visos ir (ar) atitinkamos Lietuvos Respublikos teritorijos dalies (apskrities, savivaldybės, seniūnijos) atžvilgiu savaime nėra pakankamas pagrindas pareiškėjai kaip perkančiajai organizacijai reikalauti papildomos apsaugos, t. y. atsakyti solidariai perkančiajai organizacijai bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (susitarimą su pagrindiniu tiekėju dėl solidariosios atsakomybės perkančiosios organizacijos atžvilgiu). Pagal viešojo pirkimo sutartį priimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo atsakomybė tenka tiekėjui, kuris atsakingas už subtiekėjų sutarties dalies vykdymą. Be kita ko, nėra duomenų, kad pareiškėja vertino ar pagal Pirkimo sąlygas yra galima užtikrinti interneto prieigos sklandų tiekimą kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, CVPA Sprendime pagrindė priimtą išvadą, kad pareiškėjos Pirkimo sąlygų 27 punkte nurodytas reikalavimas dėl subtiekėjų solidarios atsakomybės yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Pareiškėja, vykdydama Pirkimą, nustatė objektyviais nepagrįstą reikalavimą tiekėjams, todėl tuo apribojo kitų tiekėjų, turinčių patirtį diegiant reikalingą interneto ryšio infrastruktūrą, dalyvavimą Pirkime. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad tuo pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus bei VPĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kad minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Pareiškėja teikdama abstrakčius ir subjektyvaus pobūdžio argumentus dėl ginčijamo Pirkimo sąlygų reikalavimo būtinumo objektyviai nepagrindė bei nepaneigė CPVA priimtų išvadų pagrįstumo.

Dėl finansinės korekcijos taikymo

30. CPVA Sprendimu taikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, nuo 4 763 687 Eur be PVM (PVM yra netinkamas finansuoti Projekto lėšomis), būtent, netinkamų finansuoti išlaidų suma pripažino – 238 184,35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad vykdytas tarptautinis pirkimas, pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai (minimali konkurencija užtikrinta), pretenzijų ar atmestų pasiūlymų dėl reikalavimų, susijusių su subtiekimu nebuvo.

31. Pareiškėjos teigimu, finansinė korekcija taikyta formaliai, neatsižvelgiant į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus, neįvertinus finansinio poveikio Europos Sąjungos ir (ar) Lietuvos Respublikos biudžetui, be kita ko, nebuvo svarstyta galimybė pasinaudoti teise ir netaikyti finansinės korekcijos ar skirti mažesnę nei numatyta finansinę korekciją.

32. CPVA pažeidimų tyrimus privalo atlikti PAFT nustatyta tvarka. PAFT 297 punkte nustatyta, jog įgyvendinančioji institucija per 5 darbo dienas nuo PAFT 295 ir 296 punktuose nurodytos informacijos gavimo dienos išnagrinėja gautą informaciją (jeigu reikia kreiptis į kitas institucijas dėl papildomos informacijos, 5 darbo dienos skaičiuojamos nuo papildomos informacijos gavimo dienos) arba, įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, vidaus procedūrų apraše nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Europos parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte, ir įsitikina, ar įtariamas pažeidimas: 1) įgyvendinančiosios institucijos nuomone, gali būti ištaisytas vadovaujantis PAFT 298 punkto nuostatomis; 2) nėra susijęs su įtariama nusikalstama veika, susijusia su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų neteisėtu gavimu ir (ar) panaudojimu (toliau kartu – nusikalstama veika); 3) nėra susijęs su sisteminiu pažeidimu, kaip jis apibrėžtas Reglamento 2 straipsnio 38 punkte.

33. Taigi, vadovaujantis PAFT nuostatomis, CPVA pagal PAFT 297 punktą turi pareigą įvertinti, ar įtariamas pažeidimas turi Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytų požymių prieš registruodama įtarimą apie pažeidimą. Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje numatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant Europos struktūrinius ir investicijų fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui. Taigi, norint konstatuoti pažeidimą, turi būti nustatyti trys požymiai: a) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; b) kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; c) nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

34. Nagrinėjamu atveju skundžiamame Sprendime atsakovė nurodė, jog pareiškėja pažeidė ne tik VPĮ 49 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas, bet ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo viešųjų pirkimų principus, kurių privalu laikytis vykdant Pirkimą. Ginčijamas Sprendimas nustatytas dėl Projekto vykdytojo (ekonominės veiklos vykdytojas) veiksmų – rengdamas Pirkimo sąlygas nustatė ginčijamą reikalavimą, kuris buvo neproporcingas Pirkimo objektui. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į Gairių 2.1 lentelės 13 punktą taikyta 5 proc. nuo Pirkimo Sutarties vertės (4 763 687 Eur) finansinė korekcija, t. y. 238 184,35 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog visi Reglamento 2 straipsnyje įtvirtinti pažeidimo sąvokos požymiai Sprendime buvo nustatyti, todėl šiuo sprendimu nustatytas pažeidimas visiškai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtintą pažeidimo sąvoką. Pažymėtina ir tai, jog prieš registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje, vertinamas potencialus finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Tokiu būdu, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad VPĮ pažeidimas neturėjo įtakos tinkamam visų pagal sutartį numatytų veiklų įvykdymui bei Europos Sąjungos finansavimo tikslų įgyvendinimui

36. Pareiškėja akcentuoja, kad ginčijamais Sprendimais nustatydama 5 proc. finansinę korekciją CPVA netinkamai įvertino aplinkybes – kad pasiūlymus pateikė 3 tiekėjai (konkurencija buvo užtikrinta); atmestų pasiūlymų bei pretenzijų nebuvo – ir nesilaikė Gairių reikalavimo atsižvelgti į nustatyto pažeidimo formalumą, mažareikšmiškumą ir faktiškai užtikrintą konkurencijos lygį.

37. Vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų ES išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – Finansinių korekcijų gairės), 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

38. Atkreiptinas dėmesys, kad Finansinių korekcijų gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas, kurių 1.3 papunktyje nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 10 punktas, kuriame nurodoma, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Finansinių korekcijų gaires ir Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

39. Nagrinėjamu atveju CPVA Sprendimu taikė pareiškėjai 5 proc. finansinę korekciją bei Sprendime nurodė, kad atsižvelgė be kita ko, į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad vyko tarptautinis pirkimas, pasiūlymus teikė trys tiekėjai, nebuvo atmesta nei vieno pasiūlymo, nebuvo gautos tiekėjų pretenzijos. Nustatyta, kad pareiškėja nustatydama Pirkimo sąlygose 27 punkto reikalavimą dėl solidarios subtiekėjo atsakomybės veikė neteisėtai, t. y. toks reikalavimas nustatytas nepagrįstai, būtent, pagal Pirkimo objektą yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Įvertinus tai, kad buvo pažeistos aukščiau nurodytas VPĮ nuostatas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai neturėjo būti taikoma finansinė korekcija. Pagal Finansinių korekcijų gaires pareiškėjai taikyta mažiausia finansinė pataisa, kuri parinkta pagal nustatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad nustačius pažeidimą, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikyta 5 proc. finansinė pataisa yra mažiausia bei proporcinga pareiškėjos padarytam pažeidimui.

40. Pareiškėjos argumentai, kad CPVA atliko išankstinį bei paskesnį Pirkimo dokumentų patikrinimą ir pretenzijų neturėjo, todėl turėtų prisiimti atsakomybę dėl galimai padaryto pažeidimo, nėra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad atliktų patikinimų faktas neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos laikytis VPĮ reikalavimų esminių viešųjų pirkimų principų viso Pirkimo vykdymo metu, juolab, negali sukelti lūkesčių, kad Pirkimo procedūros nebebus kontroliuojamos. PAFT 295 punktas nustato, kad pažeidimus gali įtarti kiekvienas Europos Sąjungos struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais. Kaip pirmiau nurodyta, CPVA gavus duomenų, jog vykdant Pirkimą galėjo būti netinkamai aiškinamos ir taikomos VPĮ nuostatos, jis ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pradėti pažeidimo tyrimą. Reglamento 122 straipsnio 2 dalis įpareigoja valstybes nares užkirsti kelią de facto (faktiškai, iš tikrųjų) egzistuojantiems pažeidimams, juos nustatyti ir ištaisyti bei neriboja šios pareigos kokiu nors Pirkimo ar sutarties vykdymo laikotarpiu.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPVA priimdama skundžiamą Sprendimą tinkamai taikė teisės aktų reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia atsakovės padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

42. Pažymėtina, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; kt.).

43. Skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.