Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Principo reikalas“ atstovui I. L.,

civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir D. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – kreditoriai Luminor Bank akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Moment Credit“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Minibank“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sėkmės industrija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Debreceno valda“, E. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė ,,HST Komunikacijos“, J. V., L. Š., išnagrinėjo bankroto administratorės prašymą patvirtinti bankrutuojančių D. V. ir D. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Fizinių asmenų bankroto įstatymas svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką. Nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7, 29 straipsniai). Fizinių asmenų bankroto įstatymas įgaliojimus patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą suteikia tik teismui (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnis). Fizinių asmenų bankroto įstatymas taip pat įtvirtina neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui tuo atveju, jei mokumo atkūrimo plano projektas nėra patvirtinamas, kadangi teismui nepatvirtinus plano, fizinio asmens bankroto byla nutraukiama (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. liepos 11 d. teismo nutartimi pareiškėjams D. V. ir D. V. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta ,,Principo reikalas“, UAB. Teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių D. V. ir D. V. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: UAB ,,Moment Credit“ kreditorinis reikalavimas – 295,28 Eur; AB Nordea Bank Lietuvos skyrius kreditorinis reikalavimas – 81 966,04 Eur; UAB ,,Gelvora“ kreditorinis reikalavimas – 1 896,88 Eur; Antstolis J. P. kreditorinis reikalavimas – 1 038,76 Eur; UAB ,,HST KOMUNIKACIJOS“ kreditorinis reikalavimas – 368,16 Eur; UAB ,,Sėkmės industrija“ kreditorinis reikalavimas – 1 175,49 Eur; Antstolė V. D. kreditorinis reikalavimas – 332,27 Eur; Antstolis A. S. kreditorinis reikalavimas – 612,41 Eur; Antstolė R. V. kreditorinis reikalavimas – 201,90 Eur; Antstolė B. T. kreditorinis reikalavimas – 244,59 Eur; J. V. kreditorinis reikalavimas – 1 641,11 Eur; UAB ,,Minibank“ kreditorinis reikalavimas – 430,37 Eur; E. M. kreditorinis reikalavimas – 2 651,95 Eur; L. Š. kreditinis reikalavimas – 2 911,26 Eur; UAB ,,Debreceno valda“ kreditorinis reikalavimas – 636,67 Eur. Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi kreditorė AB Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja Luminor Bank, AB.

2017 m. spalio 2 d. vyko bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimas, kuriame pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektui nepritarta, bankrutuojantys fiziniai asmenys mokumo atkūrimo planą tikslino pagal kreditorių pastapas. 2017 m. spalio 19 d. įvyko bankrutuojančių D. V. ir D. V. kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjų patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas. Iš pateikto 2017 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, jog kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai UAB ,,Moment Credit“, UAB ,,HST KOMUNIKACIJOS“ ir Luminor Bank AB, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 85,71 proc. visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Už pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą balsavo 0,31 proc. kreditorių. Kreditorė UAB ,,HST KOMUNIKACIJOS“ balsavo prieš nutarimą patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projektą, tačiau nepritarimo mokumo atkūrimo plano projektui priežasčių nenurodė. Kreditorė Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė, pateikė pastabas dėl mokumo atkūrimo plano.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

Kreditorė Luminor Bank, AB balsuodama prieš mokumo atkūrimo projekto tvirtinimą, pateikė pastabas, kodėl mokumo atkūrimo planas negali būti tvirtinimas, kuriose nurodė, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys, nurodydami, jog D. V. nepriklauso 277/20000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kreditorės manymu, notaro įrašas apie pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą neįrodo, jog sandoris įvyko pilna apimtimi ir šalys įvykdė visas įsigijimo sandorio sąlygas. Mano, jog kreditorės poziciją pagrindžia ir tas faktas, jog paminėto turto nuosavybės teisė vis dar priklauso bankrutuojančiam asmeniui.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu. Bankrutuojančių fizinių asmenų patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodoma, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį būtų galima parduoti. Mokumo atkūrimo plano 4 dalyje (numatomas parduoti fizinių asmenų turimas turtas) bankrutuojantys fiziniai asmenys paaiškino, jog D. V. 2005 metais turtą – 277/20000 dalis neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra pardavęs, tačiau turto savininkės nuosavybės teisės neįregistravo, pažymėjo, jog notaras atliko įrašą viešajame registre apie sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Pareiškėjai teismui pateikė 2005 m. gegužės 9 d. pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure, kuriuo bankrutuojantys fiziniai asmenys pardavė, o G. S. ir L. S. sutinkant atstovei pagal įstatymą motinai I. S. įgijo nuosavybės teise D. V. ir D. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą 277/10000 dalis pastogės 28-1, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai sutartyje patvirtino, jog parduodamo daikto kainą gavo prieš pasirašant sutartį grynaisiais pinigais (Sutarties 2 punktas). Nekilnojamojo turto objektas pirkėjui perduotas sutarties sudarymo metu ir laikoma, jog daikto dalis yra perduodama šia sutartimi (Sutarties 9 punktas). Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, pateikto kreditorės Nordea Bank AB Lietuvos skyrius kartu su 2017 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuleteniu, turinio (t. 3, b. l. 107-109), matyti, jog pareiškėjo D. V. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į 277/20000 dalis neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), tačiau viešajame registre įregistruotas ir notaro 2005 m. gegužės 9 d. pranešimas apie D. V. ir G. Ž. (sutartyje nurodoma pavardė – S.) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Civilinio kodekso 6.398 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo perdavimo dokumentu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo (Civilinio kodekso 6.393 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjai nekilnojamąjį turtą – neįrengtos pastogės dalis, esančias (duomenys neskelbtini), pardavė, daikto nuosavybės teisės perduota pirkimo – pardavimo sutartimi. Taigi nurodytas turtas pareiškėjui D. V. nebepriklauso, nors viešajame registre ir nėra įregistruotas naujojo savininko vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog kreditorės pastaba dėl pareiškėjams priklausančio turto nėra pagrįsta ir, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti patikslintą pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projektą.

Bankroto administravimo išlaidų, kurios naudojamos nuo plano patvirtinimo momento iki bankroto bylos pabaigos, dydis įstatyme nėra įtvirtintas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 4 dalis numato, jog bankroto administratoriaus atlyginimo suma nustatoma pavedimo sutartyje, sudarytoje tarp fizinio asmens ir bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, į parduodamo fizinio asmens turto (taip pat ir įkeisto) rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 2 - 4 dalyse yra nustatyti privalomi bankroto administratoriui veiksmai, kuriuos bankroto administratorius turi atlikti vykdydamas savo funkcijas. Jeigu bankrutuojantis fizinis asmuo turi realizuotino turto, bankroto administratoriui atsiranda papildomų pareigų. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad bankroto administratorius yra verslo subjektas, teikiantis administravimo paslaugas, ir jam už suteiktas paslaugas turi būti atlyginama. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė vykdo dviejų fizinių asmenų bankroto procesą, vienas iš pareiškėjų (pareiškėja D. V.), bylos duomenimis, vykdo individualią veiklą, pareiškėjai turi 15 kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje. Nors bankrutuojantys fiziniai bankroto procese realizuotino turto neturi, tai nepaneigia aplinkybių, jog šiuo atveju administratorei teks atlikti papildomus veiksmus administruojant į depozitinę sąskaitą patenkančias pinigines lėšas, tvarkant fizinių asmenų visų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, organizuojant kreditorių susirinkimus bei rengiant jiems skirtą medžiagą ar atliekant daugelį kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytų funkcijų (kontroliuoti kaip vykdomas mokumo atkūrimo planas, esant pagrindams kreipsis į teismą dėl bankroto bylos užbaigimo/nutraukimo, teikti pagalbą keičiant mokumo atkūrimo planą ir kt.). Kadangi bankroto administratorius yra juridinis asmuo, vykdydamas pareigas jis samdys darbuotojus, nuomos patalpas darbo vietai ir kreditorių susirinkimams, patirs nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius, patirs transporto (automobilio eksploatacijos) išlaidas, draus savo civilinę atsakomybę, kas detaliai nurodoma mokumo atkūrimo plano projekte. Kreditorės balsavimo biuletenyje nurodyta pastaba, jog analogiškose bankroto bylose administratoriai nurodo, jog 10 Eur per mėnesį suma yra pakankama administruoti nesudėtingą bankroto procesą, byloje nesant nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, vertintina, kaip nepagrįsta. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog sumine išraiška išlaidos, skirtos bankroto procesui administruoti, viršija kreditorių reikalavimų tenkinimui skirtą sumą pati savaime nereiškia, jog administravimo išlaidos yra nepagrįstai didelės. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus pareiškėjų gaunamas pajamas (1100 Eur/mėn.), būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą (875 Eur/mėn.), matyti, jog administravimo išlaidoms bus skiriama mažiau nei pusė likusios sumos, o mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog kreditorių reikalavimams dengti bus skiriama ne mažiau kaip 80 Eur/mėn. suma ir tai yra minimali kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama suma, visos kitos gautos lėšos, viršijančios būtinuosius pareiškėjų poreikius numatomos panaudoti kreditorių reikalavimams dengti. Be to, kreditorių susirinkimo kompetencijai yra priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnis). Minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Taigi kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjų mokumo atkūrimo plane numatytas administravimo išlaidas, bankroto administratorei nustatytas teises ir pareigas teismui patvirtinus mokumo atkūrimo plano projektą, taip pat aplinkybes, jog bankroto byla yra vykdoma dviejų fizinių asmenų atžvilgiu, byloje yra patvirtinti 15 kreditorių finansiniai reikalavimai, o pareiškėja D. V. vykdo individualią veiklą, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projekte numatytos išlaidos bankroto procesui yra per didelės, ar jos mažintinos atsižvelgiant į kreditorės pastabas. Juolab, jog byloje pateiktais duomenimis, bankrutuojantys fiziniai asmenys pagal kreditorių pateiktas pastabas jau mažino bankroto procesui skirtinų piniginių lėšų sumą. Be to, aplinkybė, jog mokumo atkūrimo plano projekte administravimo išlaidų suma padalinta atsižvelgiant į bankrutuojančių fizinių asmenų skaičių byloje, nepažeidžia Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimų ir nesudaro pagrindo išvadai, jog administratorei toje pačioje byloje sutarta mokėti du kartus, o tik patvirtina, jog šioje byloje yra vykdoma dviejų fizinių asmenų bankroto procedūra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kreditorės pastabos dėl administravimo išlaidų dydžio bei jo pagrindimo, šios bylos kontekste, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktą mokumo atkūrimo plano projektą.

Fizinių asmenų bankroto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslo – atkurti sąžiningo asmens mokumą – gali būti siekiama įvairiomis priemonėmis: tiek pakeičiant fizinio asmens prievoles kreditoriams (atidedant reikalavimų vykdymo terminus, nurašant dalį ar visus reikalavimus, pakeičiant piniginę prievolę kita prievole) mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 24 straipsnio 4 punktas), tiek fiziniam asmeniui dedant pastangas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas dirbant arba užsiimant kita pajamų duodančia veikla (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 16 straipsnio 10 punktas). Kreditorių reikalavimų tenkinimas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka turi būti derinamas su įstatymo tikslu sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, nepažeidžiant skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio nuostatos. Susipažinus su bankrutuojančių D. V. ir D. V. mokumo atkūrimo plano turiniu, matyti, jog mokumo atkūrimo plano projekte yra nurodyti ir aptarti įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, išanalizuotos pareiškėjų galimybės jį įvykdyti pagal esamą situaciją, mokumo atkūrimo plane yra nurodytos kiekvieną mėnesį pareiškėjų poreikiams tenkinti būtinos lėšos, numatomos išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo administratorei dydžiai, numatomos priemonės pareiškėjų mokumui atkurti, pateikiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, taip pat duomenys apie pareiškėjų sudarytas sutartis, informacija apie kreditorių suteiktą pagalbą bankrutuojantiems D. V. ir D. V., nemokumo priežastys. Taigi susipažinus su pareiškėjų patikslintu mokumo atkūrimo plano projektu, pripažintina, jog Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimai, keliami mokumo atkūrimo planui, nėra pažeisti.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 8 dalis numato teismui teisę patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Susipažinus su bankroto administratorės išvada dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto nustatyta, jog administratorės vertinimu, pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, parengtas ir patikslintas tinkamai, planas gali būti realiai įgyvendintas, ko pasėkoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinių asmenų mokumas.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme imperatyviai įtvirtinta teismo teisė tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, jei nebuvo nustatyta procedūrinių pažeidimų, arba jo netvirtinti, jei nustatoma, jog buvo pažeista mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo tvirtinti procedūra, reglamentuota Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei turimus duomenis, aplinkybes, jog parengtas mokumo atkūrimo plano projektas buvo pateiktas administratoriui, administratorius parengė išvadą dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo, sušaukė kreditorių susirinkimą, kurio metu mokumo atkūrimo planui nepritarta, bankrutuojantys fiziniai asmenys pagal kreditorių pastabas mokumo atkūrimo plano projektą tikslino, pateikė jį administratoriui, kuris parengė išvadą dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto, sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nepritarta iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kaip ir pradiniam mokumo atkūrimo plano projektui, administratorė mokumo atkūrimo plano projektą kartu su vykusio susirinkimo medžiaga pateikė tvirtinti teismui, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo planą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai yra, planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nurodytų formos reikalavimų, ar planas pateiktas tvirtinti, nesilaikant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatytos plano pateikimo tvirtinti tvarkos. Kreditorės Luminor Bank, AB pateiktos pastabos dėl mokumo atkūrimo plano nesudaro pagrindo priešingai išvadai, pateiktos pastabos nepagrįstos, nesudaro pagrindo išvadai, jog patvirtinus mokumo atkūrimo planą būtų pažeista skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kad kreditorės pateiktos pastabos dėl mokumo atkūrimo plano projekto nėra pagrįstos, byloje nenustatyta procedūrinių pažeidimų rengiant ar teikiant tvirtinti mokumo atkūrimo plano projektą, pateiktas mokumo atkūrimo planas tenkina Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, bankroto administratorė pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog mokumo atkūrimo plane nurodyti tikslai bus pasiekti, darytina išvada, jog patvirtinus bankrutuojančių D. V. ir D. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Todėl bankrutuojančių D. V. ir D. V. patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti teismui 2017 m. spalio 30 d. pateiktą bankrutuojančių D. V. ir D. V. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.