Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnį ir 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. rugsėjo 3 d., apie 14.30 val., Dzūkų g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį VOLVO 440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į pėsčiųjų perėjos salelę, apgadino vairuojamą automobilį ir pėsčiųjų perėjos bortelį. Automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei jam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 17, 127, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130² straipsnyje.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra: policijos pareigūnų D. K., S. K. ir O. Z. 2015-09-03 tarnybiniais pranešimais; eismo įvykio vietos schema; liudytojo M. Š. paaiškinimu, pažyma apie A. K. baustumą, iš kurios matyti, kad 2012-03-22 nutarimu jam už pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124² straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo skirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 42 mėnesiams iki 2015-04-18; taip pat 2011-10-19 nutarimu jam už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesiams iki 2013-01-18. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Pats A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu paaiškinimus duoti atsisakė, į teismo posėdį neatvyko ir detaliau įvykio aplinkybių nepaaiškino, tad teismas, priimdamas nutarimą, remiasi aukščiau paminėtais įrodymais.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. nepagrįstai buvo inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Kaip jau buvo minėta, pažyma apie A. K. baustumą patvirtina, kad 2012-03-22 nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 42 mėnesiams, iki 2015-04-18, tad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu specialiosios teisės atėmimo terminas jau buvo pasibaigęs. Kadangi A. K. neįvykdė įstatymo reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, todėl jo teisinis statusas prilygintinas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. veika taip pat buvo kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, numatantį atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teismo vertinimu, šis veikos kvalifikavimas yra perteklinis, kadangi ATPK 129 straipsnyje numatytą veiką apima ATPK 130² straipsnio dispozicijoje numatyta veika, numatanti atsakomybę ir asmenims, vengusiems neblaivumo, apsvaigimo patikrinimo, ir neturintiems teisės vairuoti, todėl ATPK 129 straipsnis šalintinas iš A. K. pareikšto kaltinimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. veika taip pat nepagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, numatantį atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kelio ar kitų įrenginių sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus asmens. Kadangi A. K. konkretus ir abejonių nekeliantis 0,4 promilės normą viršijantis girtumo laipsnis nustatytas nebuvo, o iš protokolo turinio ir byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad A. K. vengė tikrintis blaivumą, jo veika kvalifikuotina tik pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130² straipsnį, kaip ideali administracinių teisės pažeidimų sutaptis.

ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Kaip matyti iš pažymos apie A. K. baustumą, jis nuolat yra baudžiamas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus. Jam skirtos nuobaudos yra galiojančios, kadangi nauji pažeidimai yra padaryti dar nepasibaigus ATPK 36 straipsnyje nustatytam nuobaudos galiojimo terminui. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį, kadangi jis, būdamas baustas už ATPK 124² straipsnio 4 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, 2015 m. rugsėjo 3 d. pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti bei atsisakė tikrintis blaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. K. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies (KET) administracinį teisės pažeidimą , už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jo keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. (anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitų pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o vertinant tai, kad A. K. už anksčiau padarytus pažeidimus buvo skirtos baudos, duomenų, kad jos būtų sumokėtos, byloje nėra, o A. K. ir vėl toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, vėl pakartotinai padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, sukėlė eismo įvykį bei atsisakė tikrintis blaivumą, darytina išvada, jog anksčiau jam paskirtos baudos nepasiekė administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, t. y. nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, dėl ko manytina, kad nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta A. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą paskyrus griežčiausią sankcijoje nustatytą nuobaudą – administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Volvo 440, v/n (duomenys neskelbtini) yra išregistruotas.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. į teismo posėdį neatvyko, nors buvo pasirašytinai informuotas apie jo datą ir vietą. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 300 € baudą;

- pagal ATPK 130² straipsnį – 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės „VOLVO 440“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės „VOLVO 440“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.