Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejos Ž. P. skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nutarties, kuria atmestas Ž. P. atstovo prašymas perduoti jos skunda nagrineti teisiamajame posedyje ir kreiptis i LR Vyriausiaja rinkimu komisija del sutikimo patraukti kandidata i Seimo narius A. A. baudžiamojon atsakomyben, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

2008-08-01 Širvintu rajono apylinkes teisme gautas Ž. P. skundas, kuriuo pareiškeja praše patraukti baudžiamojon atsakomyben A. A. pagal LR BK 165 str. 1 d. Skundu Ž. P. kaltina A. A. tuo, kad jis, 2008-07-30, apie 8.00 val., pavartodamas fizine jega ir grasinimus prieš remonto darbus bute vykdanti L. R., isibrove i jai bei jos vyrui jungtines nuosavybes teise priklausanti buta, esanti Šeiniaus g. 13-3, Širvintose, tuo neteisetai pažeisdamas jos busto nelieciamybe.

Širvintu rajono apylinkes teismas 2008-08-07 nustate, kad skundas atitinka LR BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todel nutartimi buvo perduotas nagrineti taikinamajame posedyje.

Taikinamojo posedžio metu šalys nesusitaike, be to, paaiškejo nauja aplinkybe, jog privataus kaltinimo skundu nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo A. A. 2008-09-12 buvo irašytas kandidatu i Seimo narius. Posedžio metu Ž. P. atstovas teismui pateike prašyma privataus kaltinimo skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje ir kreiptis i LR Vyriausiaja rinkimu komisija del sutikimo patraukti A. A., kandidata i Seimo narius, baudžiamojon atsakomyben, tuo paciu A. A. gynejas siule ši prašyma atmesti, motyvuojant tuo, kad teismas neturi pareigos kreiptis i Vyriausiaja rinkimu komisija, kadangi tai rodytu teismo šališkuma.

Širvintu rajono apylinkes teismas 2008-09-19 nutartimi atmete Ž. P. prašyma, pasiule jai asmeniškai kreiptis i LR Vyriausiaja rinkimu komisija del leidimo patraukti baudžiamojon atsakomyben kandidata i Seimo narius A. A. gavimo ir byloje paskelbe pertrauka. Nutartyje nurodoma, kad remiantis LR Seimo rinkimu istatymo 49 str. nuostata, kandidatas i Seimo narius rinkimu agitacijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posedžio be Vyriausios rinkimu komisijos sutikimo negali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben, suimamas, negali buti kitaip varžoma jo laisve. Atsižvelgiant i tai, kad privataus kaltinimo procesas prasideda nuo proceso pirmosios instancijos teisme, ikiteisminis tyrimas cia neatliekamas, privaciam kaltintojui suteikiamos teises iš esmes yra analogiškos toms, kuriomis teismo proceso metu naudojasi prokuroras. Kadangi prokuroras, o ne teismas gali kreiptis i atitinkamas institucijas del leidimo patraukti baudžiamojon atsakomyben asmeni, kai šis leidimas pagal istatymus yra butinas, gavimo, laikytina, kad privataus kaltinimo byloje tokia funkcija turi atlikti nukentejusioji ar jos teisetas atstovas.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagristai nustate Ž. P. ar jos atstovo, kaip privataus kaltintojo, pareiga kreiptis i Vyriausiaja rinkimu komisija del sutikimo patraukti A. A. baudžiamojon atsakomyben gavimo, kadangi LR BPK, Seimo rinkimu istatymas ir Vyriausios rinkimu komisijos istatymas nesprendžia subjektu, igalintu kreiptis i Vyriausiaja rinkimu komisija del sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomyben kandidata i Seimo narius, klausimo. Pareiškeja nesutinka su teismo išvada, kad privataus kaltintojo ir prokuroro procesine padetis yra analogiška, todel pareiga kreiptis i Vyriausiaja rinkimu komisija privataus kaltinimo bylose turi buti perkelta ant nukentejusiojo peciu. Jos nuomone, šis sprendimas gali nulemti pavojingo precedento formavimasi, kai atitinkami prašymai Vyriausiajai rinkimu komisijai taptu Seimo rinkimu kampanijos sudedamaja dalimi.

Be to, pažymima, kad privataus kaltinimo tvarka nagrinejamos bylos teisiamajame posedyje butu sprendžiamas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens patraukimo baudžiamojon atsakomyben klausimas, teisejas, prieš priimdamas nutarti nukentejusiosios skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje, kartu turetu isitikinti, kad egzistuoja visos teisines prielaidos pradeti baudžiamaji procesa, o nustates, kad konkrecioje byloje vienos iš tokiu prielaidu nera – užtikrinti, kad butu sudarytos salygos jai atsirasti. Butent siekiant šio tikslo teismas turetu nutartimi kreiptis i LR Vyriausiaja rinkimu komisija del sutikimo prašomo patraukti asmeni baudžiamojon atsakomyben gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos Ž. P. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR BPK 412¹ str. 1 d., teisejas, gaves nukentejusiojo skunda ar jo teiseto atstovo pareiškima, atsisako pradeti privataus kaltinimo bylu procesa, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. P. privataus kaltinimo skundo 2008-08-01 Širvintu rajono apylinkes teisme gavimo metu A. A. kandidatu i Seimo narius irašytas nebuvo. Ši aplinkybe teismui paaiškejo taikinamojo posedžio 2008-09-18 metu.

LR BPK 3 str. komentare (15 psl.) nurodyta, kad prieš pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. Aplinkybes, del kuriu baudžiamasis procesas negalimas, yra tam tikros procesines kliutys, trukdancios siekti procesiniu tikslu arba tokiu tikslu siekima padarancios beprasmiu. Tai atvejais, kai pradedant procesa apie tokiu aplinkybiu – procesiniu kliuciu buvima nežinoma arba aplinkybes atsiranda veliau, vos tik tokioms aplinkybems paaiškejus, nedelsiant turi buti priimamas atitinkamas sprendimas.

Vis delto naujajame BPK 3 str. 1 d. 3 p. itvirtinta aplinkybe – kompetentingos institucijos leidimo nebuvimas patraukti asmeni baudžiamojon atsakomyben, kai šis leidimas yra butinas, nera absoliuti, t. y. procesas turi buti nutrauktas, kai po kreipimosi del leidimo traukti asmeni baudžiamojon atsakomyben toks leidimas nera gaunamas. Leidimas patraukti asmeni baudžiamojon atsakomyben LR BPK XXX skyriuje numatyta tvarka negali buti tapatinamas su apkaltinamojo nuosprendžio priemimu jo atžvilgiu, tai yra tik galimybe judeti procesui i prieki. Gavus toki leidima, atsiranda galimybe byla nagrineti teisiamajame posedyje, negavus – byla turi buti nutraukta LR BPK 3 straipsnyje nurodytais pagrindais. Priešingu atveju, nesikreipus leidimo i atitinkamas valdžios institucijas, butu suvaržyta asmens konstitucine teise apginti savo teises bei teisetus interesus teisminiu keliu. Remiantis šiais motyvais, nusikalstamos veikos padarymu itariamo asmens atstovo teiginiai apie tai, kad teismas, kreipdamasis i VRK del leidimo patraukti A. A. baudžiamojon atsakomyben, butu šališkas, yra nepagristi ir atmestini. Pažymetina, kad nukentejusioji Ž. P. pateike teismui prašyma del kreipimosi i VRK patraukti baudžiamojon atsakomyben A. A. Taigi, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas toki prašyma svarstyti ir priimti del jo atitinkama sprendima, taciau gincijamoje nutartyje del jo motyvuotai nepasisake.

Teismo vertinimu, spresdamas klausima del kreipimosi i Vyriausiaja rinkimu komisija, teismas nepagristai nurode, jog tokia pareiga kaip kaltinimo funkcija vykdanciam proceso dalyviui tenka nukentejusiajai ar jos atstovui. Pažymetina, kad tokio sutikimo gavimo galimybes privataus kaltinimo bylu proceso tvarka asmeniui, siekianciam privataus kaltinimo tvarka inicijuoti kandidato i Seimo narius baudžiamaji persekiojima, istatymai nenumato. Taip aiškinant istatyma kyla gresme pažeisti asmens konstitucine teise kreiptis i teisma (LR Konstitucijos 30 str. 1 d.) bei Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatyta teise i teisinga teisma.

Teismas atkreipia demesi ir i tai, kad privataus kaltinimo tvarka padavusio skundo asmens ir valstybini kaltinima baudžiamojoje byloje palaikancio prokuroro statusas yra visiškai skirtingas ir jie negali buti sutapatinami. LR BPK XXX skyriuje itvirtintas privataus kaltinimo bylu procesas siejamas su tikslu nukentejusiajam tapti aktyviu baudžiamosios procesines veiklos dalyviu, suteikiant galimybe jam paciam nuspresti, ar verta kreiptis i teisma ir pradeti privataus kaltinimo procesa. Nukentejusysis tampa privaciu kaltintoju ir igyja LR BPK 34 str. numatytas teises nuo teismo nutarties skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje priemimo momento. Tuo tarpu prokuroro teises numatytos atskiruose BPK straipsniuose, kurios nera susijusios su del nusikaltimo padarymo žala patyrusio asmens teisemis.

Nutartis naikintina, nes teismas, netinkamais motyvais, neišsprendes visu taikinamojo posedžio metu iškilusiu klausimu, bei nepagristai nustates aplinkybes, del kurios procese padaryta pertrauka, pasiule nukentejusiajai paciai kreiptis i VRK del leidimo patraukti A. A. baudžiamojon atsakomyben. Skundas iš dalies tenkinamas todel, kad ši byla yra teisminga apylinkes teismui, todel šios instancijos teisme ir turi buti atlikti nukentejusiosios prašyme nurodyti veiksmai.

Aukštesniojo teismo teisejas, remdamasis išdestytomis aplinkybemis ir vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutare:

panaikinti Širvintu rajono apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nutarti ir perduoti nukentejusiosios Ž. P. skunda nagrineti tam paciam teismui nuo taikinamojo posedžio pradžios.

Nutartis galutine ir neskundžiama.