- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-18
- Bylos Nr.
- 1-925-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21994-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. birželio 23 d., apie 14.30 val., adresu Vilniaus g. 142, Šumsko mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,42 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Vartojo alkoholį ir po to sumanė nuvykti į parduotuvę, pėsčiomis negalėjo, nes buvo nedarbingas, šlubas buvo visiškai, sėdo į automobilį ir nuvyko prie parduotuvės. Ten blogai prisiparkavo, norėjo atgal pavažiuoti, kažkoks praeivis priėjo, klausė, kur jis ruošiasi važiuoti visas girtas. Išlipo iš mašinos ir praeivis iškvietė pareigūnus, atvažiavo pasieniečiai, o kas policijos pareigūnus iškvietė nežino. Kai atvažiavo pareigūnai, pateikė visus reikalingus dokumentus ir viskas, pasakė laisvas, ir išėjo namo. Šiaip tai jis nesiūbavo, jo nenešiojo į šonus, normaliai jautėsi ir po to su pareigūnais bendravo, ten nebuvo taip, kad girtą jį nešiotų į šonus, viską suprato, ką jam jie sakė, jis aiškiai atsakinėjo į pareigūnų klausimus. Sutinka su alkotesterio užfiksuotais parodymais, jis pasirašė, jam parodė. Mašina nebuvo atsitrenkus į stulpą, ten ant bamperio yra lengvi įbrėžimai, kaip jam tyrėja pasakojo, atsitrenkta ir turės atsakyti už stulpą, vos vos prisiliesta buvo, nežino kaip ten kėlė automobilį, galbūt keldami automobilį užkliudė, vos vos įbrėžimai ant bamperio. Būdamas neblaivus kas galvoje buvo, tai siaubas. Jo pajamos iš to, kad dirbo toje įmonėje, išlaidų labai daug nereikia, jis uždirbdavo neblogai ir buvo santaupų. Sakė bus du filmai, skambins, bet kada jie paskambins, ar bus, ar nebus, vis tiek kažkur įsidarbins. Jam biuletenis baigiasi ir keliauja į darbo biržą. Šiuo metu neturi darbo sutarties, jis dirbo pagal individualią veiklą. Labai nedaug santaupų turi, 3 savaites laukė skambučio iš įmonės dėl darbo. Ruošiasi įsidarbinti, bet kaip jam bus su transportu nežino. Neturi išlaikytinių ar skolų, automobilis jo, kieme mašina pas jį dabar. Vietoje, kurioje gyvena nėra darbo, tik Vilniuje, jis galvojo į geležinkelį kreiptis, bet jo pažįstama pasakojo ir vietoje žmonės irgi kažkur, kad pagyvenusių moterų darbo vietos užimtos visos. Viename sklype gyvena su mama, ji viename name, jis kitame, ji pensininkė, padeda mamai buityje.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jo padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. S. parodė, kad apie 14.30 val. jis važiavo Vilniaus g., Šumsko mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r., važiavo link namų. Pastebėjo juodos spalvos Opel Astra automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į el. stulpą. Jis apsisuko, privažiavo prie automobilio, tuo pačiu momentu privažiavo dar asmuo su motoroleriu. Aplink žmonių nebuvo, už automobilio Opel vairo sėdėjo vyras. Asmuo, kuris privažiavo su motoroleriu pirmas priėjo prie Opel automobilio ir užgesino automobilio variklį ir pasiėmė raktus. Nori patikslinti, kad asmuo sėdėjo vairuotojo pusėje su užvestu varikliu. Jis iškart paskambino trumpuoju numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Kitas asmuo, kuris buvo su motoroleriu, paskambino pasieniečiams. Pirmi atvažiavo pasienio pareigūnai, kuriems motorolerio vairuotojas perdavė Opel automobilio raktelį ir išvažiavo, nes neturėjo laiko laukti. Tuo pačiu jis pasienio pareigūnams papasakojo ką matė. Pasienio pareigūnai pasakė palikti kontaktus, kad galėtų su juo susisiekti policijos pareigūnai. Po ko, jis išvažiavo link Vilniaus. Patikslina, kad jis nematė pačio įvykio, tačiau matė, kaip vairuotojo pusėje, prie užvesto Opel automobilio sėdėjo vyras, kurį jie nurodė pasienio pareigūnams. Daugiau žmonių tuo momentu nebuvo. Klausė vairuotojo, iš kur važiavo, jis pasakė, kad važiavo ne Vilniaus g., o Dominikonų g., Šumsko mstl., Kalvelių sen., Vilniaus r. Jam tas Opel vairuotojas nėra pažįstamas, jį matė pirmą kartą, atpažinti jį galėtų. Daugiau pasakyti nieko neturi (b. l. 64–67).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – gatvės atkarpa ir automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta adresu ties Vilniaus g. 142 Šumsko mstl. Kalvelių sen. Vilniaus r. Važiuojant Vilniaus g., dešinėje kelio pusėje matomas elektros stulpas, o prie stulpo, atsitrenkęs stovi juodos spalvos automobilis Opel Vectra, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės priekinės ir galinės durelės yra atidarytos. Priėjus prie automobilio, matoma, kad automobilio priekinė kairės pusės dalis yra atsirėmusi į elektros stulpą. Automobilio kairės pusės priekinis žibintas yra apklijuotas permatoma lipnia juosta ir sparnas apgadintas, sulankstytas. Automobilio galinis bamperis yra apgadintas bei visos kitos automobilio dalys yra apgadintos ir apibraižytos bei matomos korozijos požymiai. Atidarius galines dešinės pusės duris, ant sėdinės matoma padėta kuprinė su viduje esančiais daiktais. Atidarius dešinės pusės keleivio duris, duryse matoma įvairūs daiktai bei tarp jų kontrabandinės Zn Gold cigarečių pakelis, kuris yra tuščias. Atidarius automobilio kairės pusės galines duris, ant sėdynės matomos dvi šluostės, rožinės ir žalios spalvos, ant žemės matoma mėlynos spalvos batai bei raudonos spalvos šepetys. Atidarius automobilio vairuotojo duris matoma, kad automobilio vairas yra pasuktas į dešinę pusę, taip pat matoma, jog automobilis yra su mechanine pavarų dėže ir bėgis yra išjungtas, rankinis nėra užtrauktas. Atidarius automobilio bagažinę matoma bakelis su raudonos spalvos skysčiu, šviesa atspindinti liemenė oranžinės spalvos, šviesiai rudos spalvos audinys bei įvairūs kiti daiktai. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, nėra saugoma fizinės apsaugos, kelio dalis nėra aptverta pašaliniams asmenims laisvai prieinama. Apžiūros metu buvo paimtas automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo rakteliai bei pristatytas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21 (b. l. 18–31).
2025 m. birželio 26 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino vyras prisistatęs kaip V. S. Praneša, kad Šumsko k., Kalvelių sen., Vilniaus raj., girtas žmogus už vairo atsitrenkęs į stulpą nori išvažiuoti. Automobilio markė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Medikų nereikia, dar vienas žmogus sustojo, raktą atėmė (b. l. 34–36).
2025 m. birželio 26 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytą vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į iškvietimą. Prie pareigūnų priėjo vyras, kurio elgesys rodė galimą neblaivumą – pastebėtas nerišlus kalbėjimas ir nestabili eisena. Jis vilki pilkos spalvos megztinį bei oranžinės spalvos šortus. Vyras pasakoja kaip prieš savaitę susižalojo koją. Pareigūnas vyrui duoda papūsti į alkotesterį, pasitikrinti blaivumą. Vaizdo įraše alkotesterio parodymų nesimato, bet girdimi žodžiai: „Prastai, 3,45“. Vyras sako, kad gėrė alkoholinius gėrimus senai, gėrė vyną. Vyras klausia dar kartą pas pareigūnus, ką parodė alkotesteris. Pareigūnai pasako, kad rodo sunkų girtumą, 3,45 promiles. Pareigūnai pasodina vyrą į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Vėliau pareigūnai klausia vyro, ar jis vienas važiavo automobilyje, vyras iš pradžių tyli, o paskui sako, kad ne vienas, pasakoja, kad jis pats nevažiavo, jį vežė. Pareigūnai klausia vyro, kaip jis atsidūrė vairuotojo pusėje, kada iš jo atėmė automobilio raktelius, į ką vyras atsako, kad jis niekur nevažiavo. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (b. l. 37–39).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. R. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKJ-0139, patikros sertifikato Nr. 2262215, pirmo tikrinimo metu 15.02 val. nustatytas 3,45 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 15.18 val. nustatytas 3,42 promilių girtumas (b. l. 71–72).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21994-25 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 23 d. apie 14.30 val. adresu Vilniaus g. 142, Šumsko mstl.., Kalvelių sen., Vilniaus r., A. R., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai policijos pareigūnų neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu nustatė pirmu pūtimu 3,45 promilių girtumo laipsnį ir 3,42 promilių girtumas antru pūtimu. Tokiais veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnyje. Padarė eismo įvykį atsitrenkęs į el. stulpą (b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
Leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 26 d. A. R. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę – automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).
AB „Regitra“ duomenų išraše nustatyta, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. R. (b. l. 45–47).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai, t. y. byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, A. R., veikdamas tyčia, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių, t. y. 3,42 promilių, girtumas.
Įrodymais, pagrindžiančiais A. R. kaltę, laikytini jo paties parodymai, liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad Opel automobilis buvo atsitrenkęs į stulpą, prie vairo sėdėjo vyras, automobilio variklis buvo užvestas; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamajam patikrinus blaivumą, nustatytas 3,42 promilių girtumas; policijos pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įraše užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus A. R. sulaikymo aplinkybių; BPC garso įrašo, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. R. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. R. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. R. anksčiau neteistas (b. l. 99–101), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 96–98), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 93). Byloje nėra duomenų apie A. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį, teismas, be pirmiau aptartų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas net 3,42 promilių girtumas, A. R. kritiškai savo veiksmų nevertino, teismo posėdyje nurodydamas, jog jis jautėsi normaliai, aiškiai atsakinėjo į pareigūnų klausimus, „nebuvo taip, kad girtą nešiotų į šonus“, nors tiek neblaivumo nustatymo akte, tiek policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos priešingos aplinkybės, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam pripažinus savo kaltę, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus joje sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. R. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatymuose nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į A. R. paskirtos baudos dydį, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumas 3,42 promilės, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, tad, teismo vertinimu, A. R. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei.
Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, A. R. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija siekė 3,42 promiles alkoholio, t. y. daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė realų pavojų sau ir aplinkiniams – dalyvaudamas viešajame eisme atsitrenkė į stulpą.
Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 26 d. (b. l. 81–82), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. R. paskyrimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo metu A. R., vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 45–47), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumas (3,42 promilės), kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, vadovaujantis pastarąja teisės norma, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam A. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 116,67 eurų, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo turimais duomenimis yra nedirbantis, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.
Dėl kitų proceso klausimų
2025 m. birželio 26 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos A. R. nuosavybės teisės į automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 49–50). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamajam A. R., konfiskavimas, laikinas A. R. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 81–82), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo įrašais ir BPC garso įrašais, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais, 432 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 26 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. R. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. R. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. R. netenkinti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais ir bendrojo pagalbos centro garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
1) teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.