Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Optena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria teismas netenkino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ bankroto administratoriaus P. P. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Psyops Constructions“ bankroto administratorius P. P. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti BUAB „Psyops Constructions“ bankroto bylą. Nurodė, kad, gavus bendrovės akcininko L. B. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, kreditoriai susirinkime svarstydami šį klausimą 73,29 procentų kvalifikuota balsų dauguma pasiūlymui sudaryti taikos sutartį pritarė.BUAB „Psyops Constructions“ akcininkas L. B. informavo teismą, kad jis taikos sutarties sudaryti nesiūlė. Teismo posėdžio metu L. B. atstovas nurodė, kad L. B. nesutinka sudaryti taikos sutartį BUAB „Psyops Constructions“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.Teismas nustatė, kad pasiūlymą sudaryti taikos sutartį pateikė BUAB „Psyops Constructions“ vienintelis akcininkas L. B.. Šis pasiūlymas nėra pasirašytas. Pasiūlyme nurodyta, jog siekdamas atnaujinti ir išsaugoti įmonės veiklą, savininkas įsipareigoja iš dalies padengti įmonės kreditorių reikalavimus. 2016 m. rugpjūčio 19 d. įvykusio BUAB „Psyops Constructions“ kreditorių susirinkimo metu kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 290 791,91 Eur, t. y. 73,29 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nutarė sudaryti taikos sutartį bankroto byloje. 2016 m. rugpjūčio 19 d. taikos sutartį pasirašė BUAB „Psyops Constructions“, atstovaujama bankroto administratoriaus atstovo, ir BUAB „Psyops Constructions“ kreditoriai, atstovaujami kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „Optena“ direktoriaus Remigijaus Atkočiūno.Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, nustatė kad L. B. pasiūlymo sudaryti taikos sutartį BUAB „Psyops Constructions“ bankroto byloje neteikė ir jos nenori vykdyti. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateiktas L. B. pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo BUAB „Psyops Constructions“ bankroto byloje nėra pasirašytas, o taikos sutartis bankroto byloje laikoma sudaryta tik gavus įmonės savininko (savininkų) sutikimą, teismas sprendė, jog nėra pagrindo patvirtinti taikos sutarties ir nutraukti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Optena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepašalino byloje esančių rašytinių įrodymų ir posėdžio metu pateiktų paaiškinimų prieštaravimų, susijusių su bendrovės akcininko L. B. valia sudaryti taikos sutartį, jo neapklausė, taigi neatskleidė bylos esmės. Tai, kad į bylą pateiktas L. B. pasiūlymas nepasirašytas, vertintina kaip bankroto administratoriaus klaida, kadangi kiti rašytiniai įrodymai pagrindžia buvus tokį pasiūlymą.Nepagrįsta teismo išvada, kad taikos sutarties tvirtinimas pažeis kreditorių interesus, kadangi bendrovėje nėra turto, todėl sudarius taikos sutartį būtų padengta bent dalis kreditorių reikalavimų.Ieškovė UAB „Abastas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo tenkinti. Savo atsiliepime iš esmės palaiko kreditorės UAB „Optena“ poziciją bei teigia, kad L. B. pasiūlymas sudaryti taikos sutartį turėtų būti vertinamas kaip sutikimas ją sudaryti.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad taikos sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 29 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimams, bendrovė neturi turto, kuris užtikrintų taikos sutarties vykdymą, todėl abejotina iš kokių pajamų būtų dengiami kreditorių reikalavimai. Be to, L. B. aiškiai nurodė, kad taikos sutartis prieštarauja jo valiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį įmonės bankroto byloje.Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalį, pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, arba įmonės savininkas (savininkai). Nagrinėjamu atveju pasiūlymą sudaryti taikos sutartį neva pateikė vienintelis atsakovės akcininkas (savininkas) L. B., tačiau L. B. pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo yra nepasirašytas. L. B. teismui pateikė pranešimą, kuris yra jo pasirašytas, kad apie pasiūlymą sudaryti taikos sutartį jis nežinojo, jo nerengė, o jo vardu veikė, bei apskritai bendrovę iki bankroto bylos iškėlimo valdė L. J.. L. B. taip pat nurodė, kad nepalaiko bankroto administratoriui jo vardu pateikto pasiūlymo ir prašo jo svarstymą ar tvirtinimą nutraukti. Savo poziciją L. B., atstovaujamas advokato, išreiškė ir teismo posėdyje, bei nurodė, kad prieštarauja taikos sutarčiai. Taigi, iš šių duomenų, priešingai nei teigia apeliantė, yra visiškai aiški L. B. pozicija bei valios sudaryti taikos sutartį nebuvimas.Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokios formos L. B. sutikimo sudaryti taikos sutartį. Priešingai nei teigia apeliantė, pasiūlymo sudaryti taikos sutartį nėra pagrindo laikyti sutikimu dėl to, kad šis nepasirašytas, o pagal byloje esančius įrodymus jis akivaizdžiai prieštarauja tikrajai L. B. valiai.Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalį, taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Iš Taikos sutarties turinio matyti, kad šiuo atveju tam tikrus įsipareigojimus – iš dalies tenkinti kreditorių reikalavimus nustatytais terminais ir mokėti palūkanas vėluojant vykdyti įsipareigojimus, prisiima ne pati įmonė (atsakovė), tačiau jos savininkas L. B.. Nors įstatymas leidžia trečiajam asmeniui įvykdyti skolininko prievolę, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta, L. B. tokios valios neišreiškė. Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina jį sudarančių asmenų laisva valia. Valios trūkumas pats savaime daro sandorį negaliojančiu (žr., pvz.., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Byloje nustačius, kad L. B. nėra išreiškęs savo valios vykdyti tokius įsipareigojimus, kurie įtvirtinti pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutartį tvirtinti atsisakė, kadangi nurodyta sutartis dėl valios trūkumų negali būti laikoma sudaryta. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.