Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-934-518-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-11-07
Bylos Nr.
1A-934-518-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Audrone Kartaniene
Nuteistasis
M. A., J. G., E. B.
Nukentėjusysis
L. P.
Kategorijos
Pranešejas L.Žukauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-934/08Teiseja N.Vigeliene Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.5.1., 1.2.14.3.1., 2.4.6.3.1.N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkricio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešejo ), Audrones Kartanienes, Daivos Pranytes-Zalieckienes,

sekretoriaujant Ivonai Starikovic,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui,gynejams advokatams A. S. Jankauskui, R. Lelertaviciui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju M. A. ir J. G. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams.

J. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams.

Iš M. A., J. G. ir E. B. nukentejusiojo L. P. naudai priteista 150 Lt. turtines žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas E. B., taciau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nera paduotas.

Kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. A., J. G. ir E. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje, panaudodami fizini smurta ir atimdami galimybe nukentejusiajam asmeniui priešintis, pagrobe svetima turta, butent: 2008 m. vasario 25 d., apie 22.30 val., Savivaldybes aikšteje, esancioje Gedimino pr. – Vilniaus g. sankryžoje, Vilniuje, veikdami kartu, panaudojo fizini smurta nukentejusiojo L. P. atžvilgiu ir ateme pastarajam galimybe priešintis, kas pasireiške tuo, kad J. G. stovedamas priešais ant suoliuko sedinti L. P. abiem rankomis sugriebes pastarajam už kaklo ji smauge, po ko paleides viena ranka, toliau smauge L. P. ranka, tuo tarpu E. B., sedejes ant suoliuko šalia L. P. iš dešines, nutrauke pastarajam nuo kaklo MP3 grotuva, o nukentejusiajam L. P. bandant ištrukti, M. A. prie pastarojo priejes dešine ranka sugriebe L. P. už veido, o kai paleido, J. G. vis dar smaugdamas L. P. kaire ranka, viena karta dešines rankos kumšciu smoge pastarajam i kairiaja veido puse, o atsisedes šalia L. P. ant suoliuko iš kaires J. G. toliau smauge L. P. apkabines ji dešine ranka per kakla, veliau dešine ranka laike ji už džemperio kapišono, o tuo metu E. B. dešine ranka pradejo pastaraji smaugti, po ko M. A. dešines rankos kumšciu smoge L. P. per veido kairiaja puse. J. G. toliau dešine ranka laikant L. P. už džemperio kapišono ir taip atimant pastarajam galimybe priešintis, M. A. kartu su E. B. jega nuvilko striuke nuo L. P., po ko M. A. viena karta kaires rankos delnu smoge L. P. per veido dešine puse ir nuo pastarojo kaires rankos riešo nuemes sidabrine grandinele dar karta dešines rankos kumšciu smoge L. P. per kaire veido puse, ir tokiu budu bendrais veiksmais pagrobe L. P. priklausancius daiktus: striuke 85 Lt. vertes su joje buvusiais 40 Lt. grynaisiais pinigais, sidabrine grandinele 150 Lt. vertes ir MP3 grotuva 119 Lt. vertes, tuo padarydami nukentejusiajam L. P. 394 Lt. vertes turtine žala.

Apeliaciniais skundais nuteistieji M. A. ir J. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo nuosprendi.

Nuteistasis M. A. skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendi, netinkamai vertino byloje surinktus irodymus, todel neteisingai kvalifikavo jo veika pagal LR BK 180 str. 1 d. Teismo posedyje buvo peržiuretas videoirašas, iš kurio matyti tik tai, kad jis buvo ivykio vietoje, gere alkoholinius gerimus ir konflikte tarp nukentejusiojo ir kitu kaltinamuju nedalyvavo. Teismas turejo iš esmes vadovautis nukentejusiojo parodymais toje dalyje, kad fizinio smurto jis ( apeliantas ) jo atžvilgiu nevartojo, o grandinele nuo rankos konflikto metu galejo pati savaime nukristi. Visi daiktai nukentejusiajam buvo gražinti. Policijos pareigunai, kurie posedyje buvo apklausti liudytojais, parode, kad konflikto nemate, o ivykio vietoje pastebejo kaltinamuosius ir nukentejusiji kartu sedincius ant suolelio. Teismas nevertino ir tos aplinkybes, kad nukentejusysis galejo savo neteisetais veiksmais konflikta išprovokuoti. Nusikaltimas nebuvo ir negalejo buti iš anksto suplanuotas, kadangi su nukentejusiuoju susipažino tik keleta valandu iki ivykio, kai pirko parduotuveje alkoholinius gerimus ir visi kartu planavo išgerti. Taip pat buvo pažeista jo teise i gynyba, kadangi ji gynes advokatas buvo paskirtas teismo ir savo pareigas byloje atliko atsainiai. Teismas paskyre visiems kaltinamiesiems vienodas laisves atemimo bausmes ir ju neindividualizavo, nors privalejo, atsižvelgdamas, kad jis pats buvo mažiau kartu teistas nei kiti kaltinamieji. Jo padaryta nusikalstama veika turejo buti kvalifikuota tik pagal LR BK 187 straipsni, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes plešimo nukentejusiojo atžvilgiu neivykde.

Nuteistasis J. G. savo apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam paskirta laisves atemimo bausme. Nurodo, kad turi 12 metu amžiaus dukteri, kuria šiuo metu augina jo motina ir jai yra reikalinga finansine parama. Budamas laisveje nori sugrižti i ta pati darba, kuriame dirbo iki sulaikymo ir sažiningai dirbti bei daugiau nebenusikalsti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistuju gynejai skundus praše tenkinti juose išdestytais motyvais, prokuroras skundus praše atmesti kaip nepagristus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistuju M. A. ir J. G. apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip nustatyta apeliacines instancijos teismo posedyje, nuteistasis M. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytu irodymu vertinimu ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija, o J. G. prašo švelninti jam paskirta bausme.

Teiseju kolegijos nuomone, M. A. kalte jam padarius nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. 1 d., irodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais irodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, ivertino irodymus nepažeides LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimu bei prasmes ir sutinkamai su LR BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi.

Esminiu BPK pažeidimu byloje nenustatyta.

M. A. kalte del nukentejusiojo L. P. atžvilgiu ivykdyto plešimo irodyta paciu nuteistuju ikiteisminiame tyrime ir teisme duotais parodymais, iš dalies nukentejusiojo L. P. parodymais, liudytoju T. B. ir R. U. parodymais, daiktu apžiuros ir paemimo laikinai saugoti protokolais, ivykio vaizdo irašu ir irašo fotonuotraukomis, parodymu patikrinimo vietoje protokolais bei kita byloje esancia medžiaga.

Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde tvirtina, kad smurto nukentejusiojo L. P. atžvilgiu nevartojo, jam priklausancio turto negrobe, o konflikto metu tik stovejo šalia. Šie nuteistojo M. A. teiginiai kolegijos yra vertinami kaip jo pasirinktas gynybos budas, nes ju nepatvirtina byloje surinkti irodymai.

M. A. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad tuo metu, kai jie visi su nukentejusiuoju gere alkoholinius gerimus, tarp E. B. ir L. P. kilo konfliktas, taciau ivykio detaliu gerai prisiminti negali, nes buvo neblaivus. Prisimena, kad isidejo sau i kišene L. P. priklausanti MP3 grotuva. Dvieju apklausu itariamuoju metu M. A. kategoriškai patvirtino, kad fizinio smurto nei jis nei jo draugai nukentejusiojo atžvilgiu nevartojo. J. G. apklaustas itariamuoju parode, kad konflikto metu pas nukentejusiji L. P., pavartojus smurta, buvo atimta striuke, kuria paskui apsivilko E. B.. Be to, jis perdave M. A. MP3 grotuva, kuris taip pat buvo atimtas iš nukentejusiojo panaudojus fizini smurta. Analogiškus parodymus apklaustas itariamuoju dave ir E. B.. Nuteistieji tokius savo parodymus patvirtino ivykio vietoje, o teisiamajame posedyje dave analogiškus parodymus. Nukentejusysis L. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dave analogiškus parodymus. Jis parode, kad prieš pat konflikta jis, E. B. ir J. G. trise sedejo ant suolo, o M. A. stovejo šalia priešais. Pirmasis konflikta pradejo E. B., kuris griebe už gerkles ir pradejo ji smaugti, po to kumšciu sudave i kairiaja veido puse. Po to, kai E. B. laike ji paemes už striukes kapišono, M. A. jam sudave viena smugi ranka per veido kairiaja puse. E. B. pareikalavo atiduoti striuke, o jam nesutikus tai padaryti, jie visi trise, panaudodami jega, striuke nuvilko. Nukentejusysis L. P. patvirtino, kad ivykio metu tikriausiai E. B. iš jo ateme MP 3 grotuva, o M. A. su J. G. nukentejusiajam nuo riešo nutrauke sidabrine grandinele. L. P. atpažino M. A. iš jam rodomu triju asmenu ir dar karta patvirtino, kad tai tas pats asmuo, kuris plešimo metu sudave smugi jam i veida dešines rankos kumšciu. Teisiamajame posedyje nukentejusysis dave analogiškus parodymus. Priešingai, nei tvirtina apeliaciniame skunde M. A., teismas taip pat vertino ir liudytoju T. B. bei R. U. parodymus, kurie paaiškino, jog atvykus i ivykio vieta, rado sumušta nukentejusiji, kuris skundesi, kad iš jo buvo atimtas MP3 grotuvas bei striuke.

M. A. skunde nepagristai teigia, kad teismas, peržiurejes videoiraša, kuriame užfiksuota ivykio eiga, jo nesuprato ir padare klaidingas išvadas, kad jis vartojo fizini smurta nukentejusiojo atžvilgiu. Nuteistasis savo teigini argumentuoja tik tuo, kad vaizdo irašas buvo begarsis. Kolegija šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus atmeta, kadangi pagal vaizdo iraša aiškiai matyti, jog M. A. nukentejusiojo atžvilgiu plešimo metu vartojo fizini smurta ir jis pasireiške šiais konkreciais veiksmais: 1) nukentejusiajam bandant ištrukti, griebia dešine ranka jam už veido; 2) laiko L. P. už plauku; 3) dešines rankos kumšciu suduoda L. P. smugi i kairiaja veido puse; 4) kartu su E. B. jega nuvelka striuke; 5) kaires rankos delnu suduoda smugi nukentejusiajam i dešine veido puse ir nuima nuo kaires rankos riešo blizganti daikta; 6) nukentejusiajam priešinantis, dar karta dešines rankos kumšciu suduoda jam smugi i kaire veido puse.

Remdamasi aukšciau išvardintais irodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre, kolegija konstatuoja, kad šie irodymai neprieštarauja vieni kitiems, bet objektyviai pagrindžia L. P. nurodytas padaryto jo atžvilgiu nusikaltimo aplinkybes. Minetos aplinkybes sudare pakankama pagrinda teismui M. A. parodymus ivertinti tinkamai ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi. Nuteistojo M. A. skundo argumentai, kad nukentejusysis galejo savo kokiais nors neteisetais veiksmais išprovokuoti konflikta, nuteistuju veikos kvalifikavimui bei kaltes klausimui reikšmes neturi.

Nuteistasis M. A. gincija teismo išvada, del išankstinio susitarimo apiplešti L. P. buvimo, motyvuodamas tuo, kad su kitais nuteistaisiais ir nukentejusiuoju susipažino ivykio diena, kartu gere alkoholi ir i konflikta nesikišo. Šis skundo argumentas nenagrinetinas, kadangi teismas nenustate ir nekonstatavo jog nuteistieji veike pagal iš anksto sutarta plana.

M. A. skundo teiginys, kad jo veika turejo buti kvalifikuota tik pagal 187 straipsni, t.y. kaip viešosios tvarkos pažeidimas, yra absoliuciai nepagristas, bei nesvarstytinas, kadangi ivardintame baudžiamajame istatyme yra nustatyta atsakomybe už turto sunaikinima ar sugadinima.

Nuteistojo M. A. argumentas, kad buvo pažeista jo teise i gynyba, yra atmestinas. Byloje nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posedžio metu M. A. nepasinaudojo baudžiamojo proceso istatymo jam garantuojama teise – nušalinti gyneja arba jo atsisakyti. Priešingai, bylos duomenimis, ji ginantis advokatas procese dalyvavo nuo pirmosios M. A. apklausos, taip pat, kai buvo sprendžiamas klausimas del kardomosios priemones paskyrimo ir pratesimo, teisiamajame posedyje uždave klausimus proceso dalyviams, pasake baigiamaja kalba.

Skirdamas bausme M. A., pirmosios instancijos teismas atsižvelge i LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, ivertino veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, tyre asmenybe, nustate viena lengvinancia ir viena atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Teistumu skaicius nera lemiamas veiksnys, apibrežiantis bausmes dydi, taciau teismas visiškai pagristai konstatavo, kad nusikalstama veika buvo realizuota bendrais visu ja padariusiu asmenu veiksmais, todel jiems paskyre laisves atemimo bausme, kurios dydis yra netgi mažesnis už LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmes vidurki.

Nuteistojo J. G. apeliacinio skundo argumentus, jog teismas jam paskyre per griežta bausme, kolegija vertina kaip nepagristus. Jam paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. bausmes skyrimui nustatytus reikalavimus. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkiu), jo padarymo aplinkybes, atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu buvima bei ivertino J. G. asmenybe apibudinancius duomenis, papildomai ir tai, kad nukentejusiajam žala iki šiol neatlyginta. Skunde nurodytos aplinkybes, susijusios su nuteistojo šeimos problemomis bei noru sažiningai dirbti, nera pakankamas pagrindas keisti teismo nuosprendi ir bausme švelninti. Pažymetina, kad savo siekius dorai gyventi ir sažiningai dirbti nuteistasis gales igyvendinti atlikes jam paskirta bausme.

Taciau pirmosios instancijos teismas netinkamai taike baudžiamaji istatyma, papildomai kvalifikaves kaltinamuju veiksmus pagal LR BK 24 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta triju bendrininku grupes ir visi jie yra bendravykdytojai, nes savo veiksmais realizavo bendros nusikalstamos veikos sudeties objektyviaja puse. Bendrininku baudžiamaja atsakomybe nustato LR BK 26 straipsnio 1 dalis, t. y., kad jie atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apeme ju tycia. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, visu kaltinamuju veiksmai turejo buti kvalifikuoti tik pagal LR BK 180 str. 1 d.

Remiantis išdestytais motyvais, tenkinti M. A. ir J. G. apeliacinius skundus juose išdestytais motyvais, nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprende:

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 10 d. nuosprendi pakeisti: panaikinti M. A., J. G. ir E. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 24 straipsnio 1 dali.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Linas ŽukauskasTeisejai Audrone KartanieneDaiva Pranyte-Zalieckiene