Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2023 m. birželio 3 d. apie 22 val. 40 min. gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau tris kartus tyčia kirviu sudavė nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam kirstines žaizdas kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kairės plaštakos I piršto srityje, dešinio riešo sąnario srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės pneumohemotoraksą, kas dėl krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su išsivysčiusiu kairės pusės pneumohemotoraksu nukentėjusiajam A. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. D. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusių įrodymų visumą. Išdėstyti įrodymai patvirtina, jog G. D. tyčia, ne mažiau tris kartus kirviu sudavė nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam kirstines žaizdas kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kairės plaštakos I piršto srityje, dešinio riešo sąnario srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairės pusės pneumohemotoraksą, kas dėl krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su išsivysčiusiu kairės pusės pneumohemotoraksu, kvalifikuojamą kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Nenustatyta, kad G. D., atlikdamas smurtinius veiksmus A. M. atžvilgiu, nesuprato savo veiksmų pobūdį. Teismas daro išvadą, kad jis suprato savo veiksmus, nes po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, nuėjo pasiimti kirvio t. y. suvokė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti pasekmės ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Darytina išvada, kad G. D. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš A. M. kvalifikuoti teisingai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

Skirdamas bausmę G. D. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas sunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus (dėl menkos dingsties – įvykus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju), tikslus, pasekmes (sunkiai sužalotas nukentėjusysis), kaltinamojo asmenybę (teistumas išnykęs baustas administracine tvarka, nedirba, nustatytas lengvas protinis atsilikimas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas) į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Spręsdamas bausmės skyrimo kaltinamajam G. D. klausimą teismas atskirai pažymi ir tai, jog BK 55 straipsnio nuostata numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Visgi šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, už kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą numatyta vienintelės rūšies bausmė – būtent laisvės atėmimas. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tikslinga apsvarstyti galimybę kaltinamajam G. D. skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę (kuri skiriama tik esant BK 54 straipsnio 3 dalyje arba 62 straipsnyje nurodytiems pagrindams).

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pirma turi būti svarstoma galimybė paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį ir tik nesant pagrindo taikyti minėtą straipsnį, galima spręsti dėl bausmės švelninimo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kai įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1–6 punktuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

Byloje nustatyta tik viena kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, civilinių ieškinio neginčija, tačiau nėra bent iš dalies atlyginęs, todėl pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012). T. y. šis straipsnis taikomas tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinkanti visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji yra betikslė, t. y. nepasiekianti visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekianti iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso metu nukentėjusiojo reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra.

Teismas, individualizuodamas kaltinamajam bausmę, vertina tai, kad G. D. padarė vieną sunkų nusikaltimą - sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M. veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailestis dėl savo neteisėtų veiksmų) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui), į kaltininką teigiamai charakterizuojančius duomenis: neteistas, nebaustas administracine tvarka, pripažįsta civilinį ieškinį, nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jam atleido. Be to šioje situacijoje svarbu ir tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog dėl padaryto sužalojimo, kuris buvo kvalifikuotas kaip sunkus yra pilnai išgijęs ir nėra jokių liekamųjų reiškinių. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamąjį G. D. teigiamai charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad šį nusikaltimą galima laikyti labiau atsitiktinio pobūdžio. Matyti, kad kaltinamasis savo elgesio nepateisina, išgyvena dėl įvykio, atsakomybės nevengė, neneigė kaltės, nukentėjusiojo atsiprašė, nurodė, jog dės pastangas atlyginti žalą ne tik ligonių kasai, tačiau ir nukentėjusiajam, kuris civilinio ieškinio nereiškė. Nusikalstama veika padaryta dėl atsitiktinio pobūdžio situacijos, spontaniškai, nukentėjusiajam ir kaltinamajam kartu girtaujant, nukentėjusiajam davus pastabą dėl kaltinamojo netinkamo bendravo su savo sugyventine. Taigi, nors buvo padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau jo atsitiktinis pobūdis rodo, kad kaltinamojo G. D. asmenybės pavojingumas nėra didelis ir nėra pagrindo išvadai, kad jis ir toliau darys sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas.

Teismas, spręsdamas dėl švelnesnės, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmės skyrimo kaltinamajam G. D., atsižvelgia ir į nustatytą aplinkybę, užfiksuotą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. Ž. praeityje (nuo 1982 m. diagnozuojama: (duomenys neskelbtini); nuo 2012 metų diagnozuojama (duomenys neskelbtini).

Teismo nuomone, byloje esantys G. D. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padaryto nusikaltimo aplinkybės ir nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laiko tarpas, per kurį negauta duomenų apie kaltinamojo daromus teisės pažeidimus, iš esmės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos atsitiktinį pobūdį, bet ir tai, kad kaltinamasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Be abejo, šios aplinkybės nepašalina G. D. padarytos veikos pavojingumo, jo atsakomybės už padarytą sunkų nusikaltimą, tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, nors ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neigiamai paveiktų G. D., socialinius ryšius, sveikatą, pažeistų proporcingumo principo reikalavimus bei neužtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimo. Todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, G. D. skirtina švelnesnė, nei BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, bausmė – laisvės apribojimas. Įvertinus nusikaltimo sunkumo laipsnį, skirtinas maksimalus šios bausmės terminas. G. D. skirtini įpareigojimai, kurie, teismo nuomone, padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, o būtent: įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo G. D. 695,21 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54-57). Nurodytos išlaidos patirtos suteikiant gydymo paslaugas nukentėjusiajam A. M..

Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašoma priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirta turtinė žala yra neabejotinai nulemta nusikalstamų kaltinamojo veiksmų – t. y. nurodyta žala patirta dėl nukentėjusiojo, kurį sužalojo kaltinamasis, gydymo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo G. D. priteistina 695,21 Eur turtinė žala bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 65-66), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Prie bylos pridėti kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu ir informacija apie pranešimą paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. D. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 695,21 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 21 ct) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (pinigus pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Prie bylos pridėtus kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir informacija apie pranešimą palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.