- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2S-1753-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00485-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-1753-112/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-919-750/2013 pagal pareiškėjo D. P. skundą suinteresuotam asmenim I. S. ir antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė panaikinti vykdomojoje byloje 0118/13/00211 antstolio K. Košio 2013-03-13 patvarkymą Nr. S1-49429 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2013-03-13 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, dokumento Nr. Sl-49428 ir 2013-03-12 išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą. Nurodė, kad priteistą išlaikymą pareiškėjas mokėjo geruoju ir jokio išlaikymo įsiskolinimo nėra. Teigia, jog antstolis nepagrįstai į dukters E. P. sąskaitą pervestos 6 000 Lt sumos nepripažino kaip išlaikymo, nes, pervedant minimą sumą, buvo aiškiai nurodyta, jog tai alimentai.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-08-26 nutartimi pareiškėjo D. P. skundą suinteresuotiems asmenims I. S., antstoliui Kęstučiui Košiui dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis K. Košys, vykdydamas vykdomąjį raštą, nustatė, kad pareiškėjas D. P. (skolininkas) netinkamai vykdė teismo sprendimą, 2013-03-13 patvarkymu Nr. S1-49429 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir tos pačios dienos vykdymo išlaidų apskaičiavimu, dokumento Nr. S1-49428, antstolis K. Košys nustatė, kad pareiškėjo D. P. skola dėl išlaikymo yra 2 934,53 Lt ir vykdymo išlaidos sudaro 774 Lt (vykdomoji byla Nr.13/00211, b. l. 31). Pagal antstolio pateiktus duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjo indeksuota išlaikymo skola iki 2013-03-01 yra 2 934,53 Lt (vykdomoji byla Nr.13/00211, b. l. 29–30). Nurodė, kad antstolis pagrįstai nepripažino 6 000 Lt vienkartinės išmokos kaip skiriamo išlaikymo dukrai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismo sprendimu, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pareiškėjui D. P. (skolininkui) buvo aiškiai nurodytos mokėtinos išlaikymo sumos ir jų periodiškumas, konstatavo, kad skolininkas pats savavališkai negali keisti teismo sprendime nustatytos išlaikymo mokėjimo tvarkos ir dydžio. Pažymėtina, kad išlaikymas mokamas būtent vaikui, todėl jis turi būti reguliarus. Teismas sutiko su antstolio padaryta išvada, jog išlaikymas į priekį negali būti mokamas, juo labiau nesant tarp šalių tarpusavio susitarimo. Taip pat teismas konstatavo, jog pervesta 6 000 Lt suma nebuvo skirta vaiko išlaikymui, nors ir buvo nurodyta, jog tai alimentai, o skirta kitiems tikslams. Teismas tai konstatavo, remdamasis tuo, jog 2010-11-17 išieškotoja I. S. šią sumą paėmė iš karto. Teismas, patvirtindamas šią aplinkybę, taip pat rėmėsi ir liudytojų parodymais, kurie tvirtino, kad pervesta suma buvo skirta pirkti automobiliui. Be to, nurodė, kad pareiškėjas ir toliau mokėjo dukrai nustatytą išlaikymą, ir tai patvirtina aplinkybę, kad 6 000 Lt nebuvo skirti vaiko išlaikymui.
Atskiruoju skundu pareiškėjas paršo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį, priimti naują nutartį ir panaikinti antstolio K. Košio:
2013-03-13 patvarkymą Nr. S1-49429 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo;2013-03-13 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, dokumento Nr. Sl-49428; 2013-03-12 išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą.
Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme – 800 Lt ir apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad įsiskolinimo dukros išlaikymui nėra. Teigia, jog 350 Lt teismo priteistus alimentus į dukros sąskaitą moka nuo 2010-02-22. Nurodė, kad nuo šios datos į dukros sąskaitą pervedė 15 939,47 Lt, o turėjo būti pervesta 12 600 Lt, t. y. sumokėta daugiau, nei priteista teismo. Teigia, jog 6 000 Lt vienkartinę sumą pervedė dukros išlaikymui, taip nurodyta ir pervedant šias lėšas. Teigia, jog I. S. pateikti paaiškinimai, jog ši suma buvo skirta kaip kompensacija už jos investuotas lėšas į pareiškėjo turtą, nepagrįstos. Teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie yra I. S. artimieji ir yra suinteresuoti bylos baigtimi jos naudai. Tai pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl to, jog I. S. šią sumą pasiėmė iš karto, patvirtina aplinkybę, kad lėšos buvo skirtos ne dukros išlaikymui. Pažymėjo, kad I. S. apie 6 000 Lt panaudojimą nurodė kelias versijas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai pervestos 6 000 Lt sumos nevertino kaip skiriamo išlaikymo dukrai dėl to, kad ir toliau periodiškai vedė alimentus į dukros sąskaitą. Pažymėjo, kad toliau pervesdavo sumas mažesnes tam, kad išsilygintų bendra išlaikymo suma. Tai patvirtina, kad 6 000 Lt buvo pervesti dukros išlaikymui, todėl I. S. visiškai nepagrįstai savo nuožiūra pakeitė pervestų pinigų paskirtį ir panaudojo juos ne vaiko, o savo reikmėms. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad įsiskolinimo nėra, mano, kad tai, jog pažeistas alimentų pervedimo periodiškumas, nesudaro pagrindo teigti, jog neteikė išlaikymo ir dėl to susidarė įsiskolinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės keisti teismo nustatytos išlaikymo sumos bei jos mokėjimo periodiškumo. Kadangi pareiškėjas šią prievolę pažeidė, todėl antstolis pagrįstai pradėjo išieškojimą dėl įsiskolinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-04-28 sprendimu atsakovui priteista dukrai išlaikyti mokėti 350 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-02-22 iki vaiko pilnametystės (b. l. 9). Už šį laikotarpį pareiškėjas turėjo į dukros sąskaitą jai išlaikyti pervesti iš viso 12 600 Lt. Pareiškėjas už laikotarpį nuo 2010-02-22 iki 2012-08-23 iš viso pervedė į dukros sąskaitą 15 939,47 Lt išlaikymo (b. l. 19–21). Ginčas vyksta dėl pervestos vienkartinės 6 000 Lt išmokos. Šią sumą įskaičius kaip alimentus, pareiškėjas nebūtų skolingas už dukros išlaikymą.
Sąskaitos išraše matyti, kad pareiškėjas 2010-11-15 į dukros E. P. sąskaitą pervedė 6 000 Lt su nuoroda „elimentai“ (kalba netaisyta). Suinteresuotas asmuo I. S. nesutiko, jog ši suma buvo skirta vaiko išlaikymui, ir byloje nurodė keletą skirtingų argumentų dėl šios sumos: teigė, jog šią sumą pareiškėjas pervedė padengdamas vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 2009 m. ir padengti jos suteiktą paskolą (b. l. 13); kad suma skirta automobiliui įsigyti (b. l. 40, 57); už 6 000 Lt sumą buvo remontuojamas pareiškėjo butas Gargžduose (b. l. 40). Teismas, remdamasis tuo, jog sprendime nurodyta, jog išlaikymas dukrai turi būti teikiamas periodinėmis išmokomis, nustatė, kad pervesta 6 000 Lt suma nebuvo skirta vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, jog faktas, kad pareiškėjas pervedė žymiai didesnę vienkartinę išmoką, nei priteista teismo, dar nereiškia, kad tai neskirta vaiko išlaikymui. Pareiškėjas aiškiai nurodė, jog ši suma yra alimentai dukrai. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ši suma buvo pervesta į dukros sąskaitą, o ne į I. S.. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). I. S. teiginių, jog šie pinigai buvo skirti ne vaikui, nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto nuomone, jog šiuo atveju liudytojų parodymai yra nepatikimi, nes jie yra artimi I. S. giminaičiai (brolis ir tėvas).
Atkreiptinas dėmesys, kad priteisiant išlaikymą vaikui nurodant, jog priteista suma turi būti vedama periodiškai, norima užtikrinti, kad vaikas reguliariai gautų išlaikymą. Toks išlaikymo teikimo būdas labiau atitinka vaiko interesus. Tačiau toks išlaikymo būdo parinkimas neužkerta kelio pareiškėjui pervesti vaikui išlaikyti skirtas lėšas į priekį, t. y. už kelis mėnesius. Suinteresuotas asmuo I. S. teismo sprendimu buvo paskirta dukros E. P. priteisto išlaikymo pinigų tvarkytoja uzufrukto teise, todėl ji, užtikrindama tinkamą išlaikymą dukrai, turėjo teisę pareiškėjo pervestus pinigus paimti. Vien tai, kad pinigai buvo paimti iš karto, dar nesuteikia pagrindo manyti, kad jie nebuvo skirti išlaikymui. Pažymėtina tai, kad I. S., norėdama tinkami užtikrinti dukrai išlaikymą, galėjo pervestas lėšas pasiimti periodiškai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, jog I. S. neturėjo teisės išlaikymui skirtų pinigų panaudoti savo reikmėms, nes vaikui skirtos lėšos privalo būti naudojamos tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.). Aplinkybė, jog pareiškėjas ir toliau periodiškai vedė išlaikymą, dar nesuteikia pagrindo manyti, jog pervesta 6 000 Lt suma neskirta išlaikymui. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuolat periodiškai vesdavo po 350 Lt dukros išlaikymui, o po 2010-10-22, kai pervedė 6 000 Lt, vedė po mažesnę sumą, nei priteista teismo. Tokia aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog pervesta vienkartinė 6 000 Lt išmoka ir periodiškai vedama mažesnė nei teismo priteista suma visiškai užtikrins tinkamą dukros išlaikymą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su antstolio išsakyta pozicija, jog ši suma buvo skirta progoms ir ji nelaikytina teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t. y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos. Sąskaitos išraše aiškiai nurodyta, jog 6 000 Lt skiriami vaiko išlaikymui. Iš sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas vedė lėšas ir dovanoms pavedimo paskirtyje nurodydamas „kalėdinė dovana“ (b. l. 20). Taigi pareiškėjas kiekvienu atveju aiškiai nurodydavo pervedamų pinigų paskirtį. Šiuo atveju antstolio teiginys, jog 6 000 Lt buvo skirti kitoms progoms, tiksliau kitiems I. S. poreikiams, yra visiškai nepagrįstas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo D. P. skundas tenkintinas – 2013-03-13 patvarkymas Nr. S1-49429 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2013-03-13 patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, dokumento Nr. Sl-49428, ir 2013-03-12 išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimas naikintini (LR CPK 337 str. 2 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme – 800 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 400 Lt, iš viso 1 200 Lt ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (b. l. 51–52, 66). Pažymėtina, kad bylos dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK V dalis). LR CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio asmens, kurio pareiškimas yra atmestas. Šiuo atveju pareiškėjo D. P. skundas patenkintas visiškai. Abiejų šalių, t. y. išieškotojos ir pareiškėjo (skolininko), interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi. Nustatyta, kad suinteresuoto asmens I. S. materialinė padėti yra sunki, tai patvirtina faktas, jog jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba (b. l. 15). Atsižvelgus į sunkią suinteresuoto asmens materialinę padėtį, į tai, jog priteisus visas D. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš I. S., būtų pažeisti vaiko interesai – vaikas netektų dalies išlaikymo iš I. S.. Esant šioms aplinkybėms iš išieškotojos I. S. priteistina pusė pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 600 Lt (CPK 43 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-08-26 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio Kęstučio Košio 2013-03-13 patvarkymą Nr. S1-49429 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2013-03-13 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, dokumento Nr. Sl-49428, 2013-03-12 išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą.
Iš suinteresuoto asmens I. S. pareiškėjui D. P. priteisti 600 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti abiejų instancijų teismuose.