Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir BUAB ,,Suzan Mars“, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl Užsienio išmokų tarnybos 2015-05-27 sprendimo, kuriuo anuliuotas pareiškėjui išduotas A1 pažymėjimas ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką ir VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinėje dalyje reglamentuojamas taikytinų teisės aktų nustatymas. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį (lex loci laboris) (11 straipsnis). Reglamento 13 straipsnyje numatytos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai <...>.

Reglamento Nr. 987/2009 16 straipsnis nustato konkrečias taikytinos teisės nustatymo procedūros įgyvendinimo taisykles, kai asmuo vykdo veiklą dviejose ar daugiau valstybių narių. Pagal šio reglamento 19 straipsnį valstybės narės, kurios teisės aktai tampa taikytini pagal Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinę dalį, kompetentinga įstaiga praneša atitinkamam asmeniui, ir, tam tikrais atvejais, jo darbdaviui apie tuose teisės aktuose jam (jiems) nustatytas pareigas.

Aprašo 4 punktas nustato, kad A1 pažymėjimas – tai pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų. Aprašo II skyrius numato atvejus ir sąlygas, kada išduodami A1 pažymėjimai. Šiame skyriuje esantis 15 punktas numato, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Pagal Aprašo 27 punktą dviejose ir daugiau valstybėse narėse vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir/ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo, norėdamas gauti A1 pažymėjimą, pateikia Užsienio išmokų tarnybai prašymą išduoti pažymą(-as)/pažymėjimą(-us), prideda asmens dokumento kopiją, sudarytų darbo sutarčių patvirtintas kopijas bei savarankiškos veiklos vykdymą dviejose ar daugiau valstybėse narėse įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas.

Aprašo 44.3 punktas nustato, kad Užsienio išmokų tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus, kad nebėra Aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų.

Byloje nustatyta, kad į atsakovą 2011-03-01 kreipėsi Lenkijos Respublikos pilietis, gyvenantis Krokuvoje, pareiškėjas, prašydamas išduoti A1 formos pažymėjimą jam kaip Lietuvoje pagal darbo sutartį ir Lenkijoje savarankiškai dirbančiam asmeniui. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė darbo Lietuvoje laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2012-07-30, teigė, kad Lietuvoje dirba įmonėje UAB „Suzan Mars“ reklamos agentu, o Lenkijoje užsiima savarankiška maisto pardavimo veikla (b. l. 94-97). Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, pareiškėjas 2010-07-01 su UAB „Suzan Mars“ sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2012-07-30 (b. l. 18-19), kurioje numatyta, kad pareiškėjas dirbs reklamos agentu 18 val. per mėn. už 100 Lt per mėn. darbo užmokestį. Užsienio išmokų tarnyba 2011-07-08 išdavė pareiškėjui A1 pažymėjimą Nr. 115550 laikotarpiui nuo 2010-07-01 iki 2012-07-30 (b. l. 99-101). Kaip nurodo atsakovas, pareiškėjas turimais Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis nuo 2010-07-01 iki 2014-10-31 buvo draudžiamas Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Suzan Mars“ darbuotojas.

Skundžiamu Užsienio išmokų tarnybos 2015-05-27 sprendimu, gavus Lenkijos kompetentingos įstaigos raštą dėl informacijos apie pareiškėją, nuspręsta anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą Nr. 115550, ir nustatyti, kad pareiškėjui darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 11-12). Skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas – tai, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo. Tokia išvada padaryta įvertinus Valstybinės darbo inspekcijos, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų UAB „Suzan Mars“ patikrinimų rezultatus. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2015-08-28 padavė skundą VSDFV (b. l. 36-37), teigdamas, kad įmonė veiklą vykdė, pareiškėjas visą laiką nuo 2010-07-01 iki 2014-10-31 dirbo pagal darbo sutartį, gavo atlyginimą, patikrinimų metu kompetentingos institucijos nėra pripažinusios, kad jis nėra dirbęs UAB „Suzan Mars“. VSDFV, išnagrinėjusi skundą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundžiamu 2015-09-30 sprendimu (b. l. 41-43), jį atmetė, papildomai konstatavusi, kad UAB „Suzan Mars“ sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, todėl pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tokia nuostata parodo, kad svarbus būtent faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis. Pareiškėjas nekelia ginčo tuo aspektu, kad atsakovas būtų netinkamai aiškinęs ar taikęs aptartus Reglamentus ir Aprašą, ar kad atsakovui nebūtų suteikta kompetencija (įgaliojimai) panaikinti A1 pažymėjimą ir nustatyti kitos valstybės taikytiną teisę, konstatavus, jog faktiškai asmuo, nežiūrint į formaliai sudarytą darbo sutartį, Lietuvoje nedirbo. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas jį grindžia įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su atsakovo ir VSDFV išvada, jog jis faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje niekada nedirbo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad UAB „Suzan Mars“ įdarbintas pareiškėjas faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė. Iš Valstybinės darbo inspekcijos 2010-04-28 rašto (b. l. 49-50) matyti, kad inspekcija, atlikusi įmonės patikrinimą, dar 2010 metais nustatė, kad registracijos adresu įmonė patalpų neturi, įmonės direktorės paaiškinimu, veiklos nevykdo, įmonėje įdarbinti 112 Lenkijos piliečiai reklamos agentų pareigoms, tačiau jie realiai niekada Lietuvoje nedirbo, įmonei faktiškai vadovauja akcininkai Lenkijos Respublikos piliečiai. Iš atsakovo 2014-01-22 rašto (b. l. 55-57) matyti, kad atsakovas Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informavo, kad į jį dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktų nustatymo kreipiasi Lenkijos Respublikos piliečiai, pasirašę sutartis su UAB „Suzan Mars“, kurie šių darbo sutarčių galiojimo laikotarpiais vykdo savarankiškas veiklas Lenkijoje; šie asmenys Lenkijoje verčiasi skirtinga veikla (taksi vairuotojai, stomatologai, prekybininkai, batsiuviai, kt.). Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-05-13 – 2014-06-30 atliko įmonės UAB „Suzan Mars“ operatyvų patikrinimą. Iš 2014-06-30 operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 104-109) matyti, kad mokesčių administratorius, išsamiai išanalizavęs įmonės buhalterinius ir kitus veiklos duomenis, konstatavo, jog bendrovė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų apie jos vykdomą veiklą, bendrovėje įdarbintų Lenkijos piliečių Lietuvoje atliktus darbus, biuro nuomos ir kelionės išlaidas pagrindžiančius dokumentus, į kasą pinigai įnešami tikslu išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Mokesčių administratorius, įvertinęs pateiktus veiklos ir apskaitos dokumentus, paaiškinimus, kitą turimą ir surinktą informaciją ekonominio pagrįstumo (ekonominės logikos) aspektu, padarė išvadą, kad sudarytos su Lenkijos Respublikos gyventojais darbo sutartys rodo ekonominį nepagrįstumą (nelogiškumą). Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014-10-29 informavo atsakovą, kad atitinkamų įmonių, tarp jų ir UAB „Suzan Mars“ veikla galimai nėra ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijoje (b. l. 60-61). Valstybinė darbo inspekcija 2015-02-27 informavo atsakovą, kad UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovų rasti nepavyko (b. l. 64-65).

Taigi, darytina išvada, kad aptarti duomenys atsakovui sudarė pakankamą pagrindą spręsti dėl realaus pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikoje nebuvimo kaip sąlygos netaikyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų. Papildomai pažymėtina, kad nors pagal UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo metu pateiktus dokumentus tariamai buvo suteiktos didelės vertės reklamos paslaugos, tačiau nei mokesčių administratoriui, nei atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys realų paslaugų teikimą Lietuvoje, pvz., duomenų, kieno interesais reklamos paslaugos Lietuvoje buvo teikiamos, kokios prekės ar paslaugos buvo reklamuojamos, kokiomis priemonėmis tai buvo daroma, kas, kada ir kur spausdino reklaminę medžiagą, kaip tokia reklaminė medžiaga buvo transportuojama ir kt. Galiausiai, nėra aišku, dėl kokių ekonomine logika pagrįstų priežasčių UAB „Suzan Mars“ buvo reikalinga tokioms paslaugoms Lietuvoje įdarbinti tiek daug, turinčių skirtingas kvalifikacijas ir būtent vykdančių individualią veiklą Lenkijos piliečių. Kaip matyti, atsakovas 2015-03-16 ir 2015-05-05 raštais (b. l. 66-69) kreipėsi į UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovus, prašydama pateikti realius darbų ar teikiamų paslaugų atlikimą patvirtinančius duomenis, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti.

Pareiškėjas, teigdamas, kad jis faktiškai Lietuvoje dirbo, iš esmės remiasi tik darbo sutarčių sudarymo faktu ir tuo, kad dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o taip pat pildomas darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis (b. l. 133-147), tačiau įrodymų, paneigiančių kompetentingų institucijų atliktų patikrinimų metu konstatuotas aplinkybes ir patvirtinančių realų darbą Lietuvoje, nepateikia. Nors formaliai pareiškėjo su UAB „Suzan Mars“ sudarytoje darbo sutartyje buvo numatytas reklamos agento darbo funkcijų atlikimas Lietuvoje ir dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o taip pat pildomas darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštis, tačiau darbo sutartyje buvo numatytas tik dviejų darbo dienų per mėn. darbo laikas ir 100 Lt per mėn. darbo užmokestis. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraštį už 2012 m. spalio-lapkričio mėn., pareiškėjas dirbo vieną darbo dieną per mėn. ir gaudavo 31,31 Lt darbo užmokesčio. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė paaiškinimų, kokiu būdu jis atvykdavo dirbti į Lietuvą, kas sumokėdavo jo kelionės iš Krokuvos į Lietuvą išlaidas, ar jis kelionės metu nakvodavo ir patirdavo su tuo susijusių išlaidų, kokias darbines funkcijas faktiškai jis Lietuvoje atliko, kokias paslaugas ar prekes jis reklamavo, kokia forma tai darė ir kt. Tuo atveju, jei su kelione susijusios išlaidos tekdavo pareiškėjui, nepateikti paaiškinimai, kokiu būdu pareiškėjo gaunamas atlygis už darbą galėdavo tokias išlaidas padengti. Kaip minėta, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „Suzan Mars“ operatyvaus patikrinimo metu minėta įmonė Lenkijos piliečių kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų mokesčių administratoriui nepateikė, taigi nėra duomenų, kad tokias išlaidas padengė darbdavys. Apskritai, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu ar kokiu kitu metu jis buvo atvykęs į Lietuvą.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2010-02-18 patikrinimo aktas neturi jokios įrodomosios galios dėl pareiškėjo darbinės veiklos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo rezultatais išimtinai kaip vieninteliu įrodymu nesirėmė, tačiau juos vertino surinktų duomenų visumoje. Nors Valstybinės darbo inspekcijos atliktas patikrinimas nesutampa su pareiškėjo darbo laikotarpiu, tačiau jis leidžia visapusiškiau spręsti dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos pobūdžio jau nuo 2010 m. Kita vertus, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratorius išsamiai išanalizavo UAB „Suzan Mars“ veiklos aplinkybės būtent ginčui aktualiu pareiškėjo darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi atmestini pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamuose sprendimuose remtasi neobjektyviais, nemotyvuotais, nesusijusiais duomenimis.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir VSDFV teisingai įvertino surinktų duomenų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ laikotarpiu nedirbo. Pareiškėjo teismui pateikti argumentai tokios išvados nepaneigia. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nesiekė pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet galimai siekė kitų tikslų. Pripažinus, kad pareiškėjui pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalį negalėjo būti nustatytas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymas, atsakovui kilo pareiga remiantis aptartomis Reglamentų ir Aprašo nuostatomis anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą bei nustatyti, kad jam turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiami sprendimai priimti tinkamai nustačius faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra pagrįsti ir teisėti, pagrindo jų panaikinti nėra. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo T. L. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.