Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant pareiškėjui I. K., vertėjai S. B., Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato atstovui A. G., teismo posėdyje išnagrinėjęs I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2015-11-6 Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK nutarimo administracinėje byloje Nr. 29N-42619969-15, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str., panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nubaustas už tai, kad jis 2015m. lapkričio 5d., 22 val. 25 min. , Pagėgių savivaldybėje , Stoniškių km., vairuodamas automobilį ‚Opel Zafira“ v/n (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 168, 170 p.p. 1pr. 204 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 str. Dėl pažeidimo jam paskirta 144 € bauda ir atimta teisė du mėnesius vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nesutinka, jog padarė administracinio teisės pažeidimą už kurį buvo nubaustas administracine tvarka pinigine bauda ir atimta dviem mėnesiams vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jam nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, o jis lietuvių kalbos nemoka. Taip nebuvo jam išaiškintos jo teisės ir pareigos. Jeigu būtų išaiškintos jo teisės, tai jis gal būtų pasisamdęs advokatą. Policijos darbuotojai surašę administracinį teisės pažeidimo protokolą nemokėjo kalbėti rusiškai, todėl jis negalėjo tinkamai apginti savo teises. Taip pat teismo posėdžio metu nurodo, kad jis buvo sustojęs prie pervažos ženklo, kuris įpareigoja nepravažiuoti pervažos nesustojus, o taip pat jam nebuvo aišku prie kokios pervažos jis nebuvo sustojęs, nes ten pat buvo trys pervažos. Jį policijos pareigūnai iš paskos pasivijo policijos automobiliu ir sustabdė. Apie tai, kad jis buvo sustojęs prie pervažos policijos pareigūnams nesakė, nes jo apie tai niekas neklausė, tik sakė, kad jis padarė pažeidimą ir jeigu prisipažins, tai jam bus skirta švelnesnė nuobauda. Kadangi nebuvo vertėjo, tai yra pažeistos jo teisės. Policijos pareigūnas, kuris jį nubaudė, tai taip pat neišaiškino jam teisių ir pareigų, tačiau jis kalbėjo rusiškai suprantamai.

Institucijos priėmusios nutarimą paskirti I. K. nuobaudą atstovas A. G. paaiškino, kad nors vertėjo ir nebuvo, tačiau pažeidimas buvo padarytas ir I. K., su juo jis sutiko, gailėjosi, todėl ir buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Priimant sprendimą dėl jo nubaudimo nedalyvavo vertėjas, nes jis jo nepageidavo. Su juo buvo kalbama jam suprantama rusų kalba, todėl laiko, kad nebuvo pažeistos jo teisės ir pareigos. Taip pat nurodo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą vertėjo kviesti nereikia.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis laiko, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos jo, kaip asmens trauktino administracinėn atsakomybėn teisės, nes nebuvo jam pateikti jokie įrodymai dėl padaryto teisės pažeidimo, nebuvo išaiškintos jam atitinkamos teisės ir pareigos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo užtikrintas atitinkamas vertimas į jo gimtąją kalbą. Dėl teisų neišaiškinimo jis negalėjo pasinaudoti advokato pagalba, kurią būtų gal pasinaudojęs, jeigu teisės būtų išaiškintos. Be to, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad jis prieš prie pervažos esantį ženklą sustojo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato 2015-11-6 nutarimu( b.l. 7 ) I. K. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 125 str. 144€ bauda su teisės atėmimu 2 mėnesiams vairuoti transporto priemones. Protokolas dėl minėto pažeidimo buvo surašytas taip pat 2015-11-06( b.l. 4-5). Pažeidimo esmė yra ta, kad I. K., vairuodamas automobilį Opel Zafira“ v/n (duomenys neskelbtini), 2015-11-5, 22 val. 25 min. važiuodamas per geležinkelio pervažą prieš ženklą „ Stop‘ nesustojo, todėl buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 168, 170p.p. reikalavimai, nes prieš ženklą „STOP“ nurodytą antrame Kelių eismo taisyklių „Pirmumo kelio ženklai“ Nr. 204 reikia pravažiuojant pervažą sustoti. Iš bylos medžiagos ir iš audio garso įrašo matyti, kad I. K. prieš minėtą ženklą nebuvo sustojęs, tačiau teismo posėdžio metu jis nurodė, kad prieš ženklą buvo sustojęs, o ar jis buvo sustojęs jo niekas neklausė, todėl jis apie tai ir nesakė, kad buvo sustojęs. Kaip nustatyta iš audio garso įrašo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, su I. K. kalbėjo rusų kalba, tačiau jo rusų kalbos žinojimas nebuvo tinkamas, nes jis pats tai pripažino. Taip pat nebuvo išaiškintos jam teisės ir pareigos, buvo sakoma, kad jis galės gintis teisme ir jis turi nuvažiuoti į policijos komisariatą dėl pažeidimo bylos išnagrinėjimo. Vertinant administracinės bylos nagrinėjimą procesą pagal audio garso įrašą, matyti, kad I. K. suprato aplinkybes, kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė. Jis tik bandė aiškinti aplinkybes-kodėl jis prie šio ženklo privalėjo sustoti. Jam, kiek tai policijos pareigūnai mokėjo, rusų kalba buvo bandyta paaiškinta, kad pagal Lietuvos Kelių eismo taisyklių reikalavimus yra būtina prieš pravažiuojant geležinkelio pervažą, prieš ženklą „ Stop“ sustoti. Tačiau jis vis kėlė įvairius klausimus dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimo pažeidimo į kuriuos, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos darbuotojai, nemokėdami gerai rusų kalbos, nesugebėjo jam paaiškinti ir nurodė, kad jam vėliau bus paaiškinta. Administracinio teisės protokolo surašymo metu jam nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, nors akivaizdžiai matėsi, kad policijos pareigūnai norėdami atsikirsti į jo prieštaravimus dėl kelių eismo taisyklių pažeidimą tinkamai jam nemokėjo paaiškinti pažeidimo, o taip pat nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, o taip pat yra nustatyta ir š audio garso įraše, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, o taip pat nebuvo jam išverstas į mokamą rusų kalbą administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys. Dėl to pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokole nurodė, kad jam protokolo turinys nežinomas. Taip pat nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate, įgaliotas skiri administracinę nuobaudą pareigūnas A. G., neišaiškino I. K. jo teisių ir pareigų, taip pat neužtikrino vertėjo dalyvavimo. Administracinė byla buvo nagrinėjama ne lietuvių, o rusų kalba.

Lietuvos ATPK 260 str. 5 d. numato, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą asmeniui yra išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str. 1d. Tačiau jam šios pareigos nebuvo išaiškintos, apie tai jis pažymėjo šiame protokole raštiškai. Tačiau, kaip matosi iš audio garso įrašo ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jam nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, kurios turėjo būti išaiškintos bylos nagrinėjimo metu, ( ATPK 283 str.). ATPK 272 str. 1d. nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi teisę kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos. Kaip matyti I. K. lietuvių kalbos nemoka. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šių procesinių teisių realizavimas turi būti garantuojamas ir ikiteisminio pažeidimo tyrimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-09 nutartis byloje Nr. N575-3302/2009). Taigi, asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis turi būti užtikrinama, ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ( Vilniaus apygardos teismo2012-07-26 nutartis Nr. 886/2012). Todėl nepagrįstas yra institucijos, priėmusios sprendimą administracinėje teisės pažeidimo byloje aiškinimas, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nereikia užtikrinti asmeniui nemokančiam Lietuvių kalbos vertėjo dalyvavimo. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-01-09 byloje Nr. N575-3302/2009 yra nurodęs, kad procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią asmuo moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, tad šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu ir tik šis asmuo gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, bei siekti ją apginti. Kaip matyti I. K. ir teigia, kad jo teisė į procesą buvo pažeista, todėl nedalyvaujant vertėjui ir neišaiškinus jam atitinkamų teisių ir pareigų( ATPK 253 str.), buvo atimtą galimybė ginti įstatymo nustatytus jo teisėtus interesus. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiais teismas ( 2015-01-06 nutartis Nr. 2AT-11-2015) pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str. 3 d. „e“ punktas įtvirtina kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba, kuri yra viena iš kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Pagrindinė šios teisės paskirtis užtikrinti kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens veiksmingą dalyvavimą bylos procese. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą garantuojama ir asmenims, kurie yra kaltinami padarę veikas, panašias į nusikaltimus, pavyzdžiui, administracinius teisės pažeidimus (Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, no. 72596/01, judgment of 4 November 2008; Öztürk v. Germany, no. 8544/79, judgment of 21 February 1984). Dėl to administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurios Konvencijos 6 straipsnyje garantuojamos kaltinamajam (nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-9-2014) Taip pat šioje teismo nutartyje yra akcentuojama, kad EŽTT sprendimuose baudžiamojo proceso kontekste, be kita ko, yra konstatuota, kad vertėjo pagalba turi būti teikiama ir ikiteisminio tyrimo metu, o tuo atveju, kai asmuo, nepakankamai mokantis proceso kalbą, nedalyvaujant vertėjui duoda save kaltinančius parodymus arba pasirašo kaltinančius dokumentus, kurie panaudojami jį nuteisiant, nustatomas Konvencijos 6 str. 3 d. e punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 d., pažeidimas.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad vertėjo nedalyvavimas administracinio teisės pažeidimo bylos procese, o taip pat įstatyme numatytų teisių ir pareigų neišaiškinimas, neužtikrino asmens veiksmingumo procese ir pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Kaip matyti, jau nuo pat administracinės teisės pažeidimo nustatymo momento, I. K. nesutiko su jam nurodomu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jam nebuvo aiškus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys, jis jam nebuvo išverstas į jo mokamą kalbą, taip pat nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas. Apie šias aplinkybes jis raštu pažymėjo administracinio teisės pažeidimo protokole. Tai, kad jis teigia, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą policijos pareigūnas su juo kalbėjo suprantamai jo kalba, nedaro jo dalyvavimo procese veiksmingu. Vadinasi jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal jį kaltinančius dokumentus, kurie buvo surašyti pažeidžiant nustatytas jo teises, o tai būtų minėtos Konvencijos 6 str. 3 d. “e” punkto, taikomo kartu su šio straipsnio 1 d., pažeidimas.

Kaip matyti iš audio garso įrašo I. K. ir bylos nagrinėjimo metu visaip interpretavo savo elgęsi jam nurodyto pažeidimo atžvilgiu, tačiau ilgo dialogo su policijos pareigūno laikotarpiu apie pažeidimo esmę ir nuobaudos dydžio skyrimo aplinkybes, nors ir ne visiškai aiškiai, tačiau sutiko su jam nurodytu pažeidimu. Taip pat matyti, kad teismo posėdžio metu I. K. pakeitė jo anksčiau nurodytas aplinkybės dėl pažeidimo ir nurodė, kad jis iš vis pažeidimo nepadarė, nes prieš ženklą buvo sustojęs, be to, jam policijos pareigūnai neapaiškino prieš kurios pervažos ženklą jis turėjo sustoti, nes ten dar buvo trys pervažos. Šios jo nurodytos aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nebuvo aptarinėjamos.

Vertinant visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad šioje byloje padarytas esminis proceso teisės (ATPK 272 str. 1 d, 253 str. ) pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėto Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK nutarimo administracinėje byloje Nr. 29N-42619969-15 priėmimui. Administracinėje teisės pažeidimo byloje, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nebuvo užtikrintas veiksmingas asmens dalyvavimas procese. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad esmingai pažeidus I. K. teises, o taip pat nustačius teismo posėdžio metu kitas aplinkybes pagal kurias jis teigia, kad buvo sustojęs prie pervažos esančio ženklo, o šios aplinkybės reikalauja atlikti papildomą tyrimą nustatant liudytojus galinčius tai patvirtinti ar paneigti, bei apklausiant jau žinomus liudytojus, užtikrinant vertėjo dalyvavimą, o tai reikia atlikti didelės apimties atitinkamą aplinkybių tyrimą, negalima laikyti priimto nutarimo pagrįstu ir teisėtu, todėl Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK 2015-11-06 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžintina Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK( ATPK 302 str. 1d. 4p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato 2015 m. lapkričio 06 d. nutarimą, kuriuo I. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK125 str. 144 € bauda su teisės vairuoti transporto priemonių atėmimu 2 mėnesiams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.