Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 2 d. kilusio gaisro buvo apgadintos žemesniame aukšte esančios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. aplietos vandeniu, ir dėl bute (duomenys neskelbtini), gaisro metu įvykusio sprogimo įtrūko buto (duomenys neskelbtini), siena. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. lapkričio 12 d. pažyma dėl kilusio gaisro Nr. 4-739 (e.b.l. 20). Apgadintas butas (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraustas nuo gaisro, kitų gamtinių jėgų ir kitų rizikų akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ , ką patvirtina verslo draudimo liudijimo serija LD Nr. 103746359/Nr. 336992680 kopija (e.b.l. 22). Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, kompensuodama draudėjui dėl minėto įvykio atsiradusius nuostolius, iš viso išmokėjo 2519,00 EUR draudimo išmoką (e.b.l. 34; 35). Ieškovės atlygintus nuostolius sudaro 1939,00 EUR išlaidos už apgadintų patalpų remonto darbus ir 580,00 EUR už kondicionieriaus remontą. Atsakovė nuostolių dydžio neginčijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalis numato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, kaip draudikas, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, šiuo atveju taikytinos subrogacijos taisyklės. Tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį.

Nagrinėjamu atveju žala padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalis); žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. 2009 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009, yra išaiškinęs, kad turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėtais veiksmais laikytinas patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo.

Gaisro metu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo gaisro šaltinis, nuosavybės teise priklausė R. M., ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e.b.l. 10). Kadangi buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas kaltas dėl jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose įvykusio gaisro, draudikas išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str.). Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 8). R. M. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, ką patvirtina Testamentų registro išrašas (e.b.l. 9). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. 3 d., reglamentuojanti palikimo perėjimą valstybei, numato, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi, atsakovė, priėmusi R. M. palikimą, tapo atsakinga už palikėjo skolas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 str. 3 d. numatytose ribose. Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 259 pakeistas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, valstybei perduotino, tame tarpe ir paveldėto, nekilnojamojo turto, įvertinimą ir apskaitą nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo valstybės įmonė „Turto bankas“, todėl ji laikytina valstybės atstovu šioje civilinėje byloje. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, taip pat pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o ginčija tik ieškinio dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu priteisti procesines palūkanas grindžia aplinkybe, jog procesinės palūkanos pradėtos skaičiuoti jau po palikimo atsiradimo, todėl atsakovas jų kaip palikėjos prievolių nepaveldėjo. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į procesinių palūkanų paskirtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo sprendimu, kuriuo priteisimos tam tikros sumos, konstatuojama atsakovo skolos susidarymas iki ieškovui kreipiantis į teismą. Tai reiškia, jog visą bylinėjimosi laikotarpį atsakovas naudojasi ieškovo naudai priteista suma be pagrindo, kas ir sąlygoja jo prievolę mokėti procesines palūkanas už visą naudojimosi ieškovo naudai priteista suma laikotarpį. Nagrinėjamu atveju atsakovas L. V. turtą paveldėjo nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. palikėjos mirties. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, ir kt. Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog palikimą priėmusiems įpėdiniams arba paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldėtu turtu.

Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai tiek nuostolius, atsiradusius dėl turto sugadinimo, tiek procesines palūkanas.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 56,00 EUR žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinys pareikštas esant pagrindui, t. y. nepriklausomai nuo to, jog atsakovas skolą pripažįsta, tačiau geruoju ieškovo reikalavimų nevykdo. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovu yra valstybė, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 2504,22 EUR (du tūkstančius penkis šimtus keturis eurus, dvidešimt du euro centus) skolos.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 2504,22 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. birželio 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 56,00 EUR (penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.