- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-104-229/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- P. P.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, teista: 1) 2018-01-02 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 2 d., 178 str. 2 d., bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirti galutinė subendrinta 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6, 8, 9 punktais, atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jokiais būdais – telefonu, internetu ar tiesiogiai nebendrauti su nukentėjusiąja, nesiartinti prie jos arčiau nei 10 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei per 6 (šešių) mėn. laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (teistumas neišnykęs)
kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P. 2018-08-26, apie 8.45 val., buto, esančio adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, naudojo fizinį smurtą nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. kartu, atžvilgiu, suduodama kumščiais ir delnais ne mažiau 4 kartus į galvą ir veidą bei tampydama ją už plaukų, tokiais savo veiksmais sukeldama dukrai fizinį skausmą.
Kaltinamoji P. P. teisme parodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kartu su nepilnamete dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Dukra 2018-08-25 pasakė, kad išeina pas savo tėvą J. I., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ten, kiek jai žinoma, nenuvyko. A. P. taip pat negrįžo ir į namus. Nesulaukusi dukters ir negalėdama su ja susisiekti, tos pačios dienos vakare, apie 22.30 val., pranešė policijos pareigūnams ir buvo pradėta dukros paieška. 2018-08-26, apie 8.40 val., dukra grįžo į namus. Buvo supykusi, kad dukra visą naktį nebuvo namuose, todėl priėjusi prie A. P., pasakė, kad čia jai vietos nėra, bei liepė kuo greičiau išeiti iš namų. A. P. jos tokius pasakymus ignoravo, sėdėjo virtuvėje ir demonstratyviai įrašinėjo pokalbį. Tokiu savo elgesiu dukra ją provokavo, erzino. Buvo susinervinusi, todėl suėmė A. P. už rankos, mėgindama tokiu būdu dukrą ištempti iš namų. Taip pasielgė, nes buvo labai susijaudinusi, visą naktį nemiegojusi, nes jaudinosi ir laukė grįžtančios dukters, o dukra kaip visada, iš jos pasityčiojo. A. kvietė policiją, nes ji jai neleido būti namuose. Pareikštą kaltinimą supranta, dukros parodymus skaitė, ji daug ką gali nurodyti, skaito, kad apmelavo. Iki to įvykio ji gyveno pas ją, o po to įvykio buvo perduota J. I.. Kaltę savo neigia, dukra jau šeria jai ir ne pirmą kartą. Barnis su dukra vyko virtuvėje, A. gal stovėjo, ji ją pradėjo tempti už rankos, norėjo išmesti iš namų. Norėjo, kad viskam būtų pabaiga. Ji mano, kad ji turėjo išeiti pas tėvą. Grįžusią pati įleido A. į namus. Mano, kad tėvas tada stovėjo lauke ir tėvas patarė jai kviesti policiją. Ar koks nors jos išsakytas žodis sukėlė dukrai dvasinį skausmą- nežino, bet galvoja, kad sukėlė jai neigiamas emocijas: jos veide buvo šypsena, ašarų nebuvo. Po įvykio A. nebebuvo atėjusi į butą su policija, ji sėdėjo mašinoje. Per šį laiko tarpą ji bendravo su dukra, ji ateina ir į namus pas ją, bet jos gyvenamoji vieta ir daiktai yra pas J. I.. Ji nėra kalta, bet bausmę priims. Atsakydama parodė, jog dėl įvykusių skyrybų ji kaltina dukrą. Tą rytą, kai A. grįžo namo, ji grįžo viena, gal lauke kokia draugė ir buvo kažkur. D. D. jai nėra žinoma, bet kažkokią mergaitę, ar D., ar M., buvo pas ją A. atvežusi. Ji nepritaria tai draugystei, mano, kad tą naktį, kai A. negrįžo namo, ji buvo pilnamečio vyriškio kompanijoje. Pripažįsta, kad galėjo ant A. sakyti negražius žodžius, bet jos netampė už plaukų ir jai nešėrė. Vasarą, kai A. susirado draugę, prasidėjo jos lakstymai. Kur gyvena ta D. ar M., nežino. Ji matė, kad A. įrašinėjo jų pokalbį tą rytą ir tie 4 trenksmai yra į stalą, o ne į kokias tai kūno vietas. Šiai dienai jos santykiai su dukra geri, bet nori, kad ji gyventų su tėvu J. I..
Liudytoju apklaustas nepilnanetės nukentėjusios atstovas pagal įstatymą J. I. parodė, jog yra A. P. tėvas. 2018-08-25 jam paskambino A., paprašė pavežti į Karsakiškį pas draugę. Nevežė A. į Karsakiškį, liepė grįžti namo pas motiną. A. tuo metu gyveno su mama, adresu (duomenys neskelbtini). 2018-08-26, apie 7 val., atvyko A. ir pasakė, kad bijo mamos grįžti į namus. A. prisipažino, kad visą naktį buvo pas draugę. Jis pabarė ją, liepė grįžti į namus ir pats dukrą parvežė į namus, išleidęs ją, perspėjo, kad jeigu kas, ji paskambintų. A. parėjo namo. Po 10 minučių gavo žinutę „ tete, mane mama primušė, man galvą skauda“. Tada pasakė, kad kviestų policiją. Paskui atvažiavo policija su A. pas jį. A, sakė, kad motina jai per kaklą sudavė, kad motina ant jos puolė, kad yra įrašas, skundėsi, kad jai skauda galvą. Policija sakė, kad važiuotų išsiimti pažymą. Jis klausė A, kur ji tą naktį buvo, bet ji sakė, kad Subačiuje nebuvo, kad kažkur Žemaičiuose buvo. Girdėjo A. parodymus, ji sakė, kad motina jai sudavė per galvą už tai, kad negrįžo namo. Jis sakė, kad nerašys pareiškimo policijoje, nes tai yra mama, turi jau teistumą, jei sės į kalėjimą ar nebus gėda tada. Dėl šios priežasties A. nevedė ir pas med. ekspertus. Po įvykio pasižiūrėjo į A. galvą, bet nesimatė nei jokio paraudimo, nieko, A. tik sakė, kad motina davė jai per galvą, buvo susijaudinusi. Tą rytą jis A. su drauge pavežė pas motiną. Draugės vardas M., ji sakė, kad jos su A. tą naktį buvo pas ją namuose. Gyvenant šeimoje visą laiką būdavo toks žodinis smurtas iš P. P..
Nukentėjusioji A. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, jog jos santykiai su mama blogi, ši ją nuolat kaltina, keikia, įžeidinėja. Tai daro beveik kasdien. Mama kaltina ją ir dėl skyrybų. Vieną naktį ji miegojo pas draugę, o kuomet grįžo į namus, mama ėmė ją keikti, įžeidinėti, vadinti "kurva", "prostitute" ir "ubage", delnu 4 kartus trenkė jai per galvą, po ko į galvą dar sudavė ir kumščiu. Tuomet ji išbėgo iš namų bei iškvietė policijos pareigūnus. Kuomet mama sudavė, jai skaudėjo. Viskas įvyko namuose, virtuvėje, jai sėdint ant kėdės. Tai buvo pirmas kartas, kuomet mama trenkė jai per galvą. Ji įrašinėjo pokalbį su mama, kad ja patikėtų, tačiau dėl viruso telefone įrašą teko ištrinti. Išeidama mamai pasakė, jog eina pas draugę D., taip pat nurodė kada grįš. Mama tuo metu kalbėjo telefonu. Ji pagalvojo, jog mama ją išgirdo, nes palinksėjo galva. Ji nebėgo iš namų, nes mamai pranešė kur eina. Miegojo pas draugę, o atsikėlusi rado daug praleistų skambučių. Skambino mama, brolis ir policijos pareigūnai. Ji iš pradžių nuėjo pas tėtį, po to grįžo į namus. Kuomet grįžo į namus, buvo apie 8 val. ryto. Grįžo su drauge, nes bijojo grįžti viena. Draugė buvo liudininkė. Mamą rado gulinčią lovoje. Pagalvojusi, kad mama miega, uždarė duris. Mama ėmė ją vadinti „šavala“, po ko atėjo į virtuvę, kur tuo metu ji buvo. Virtuvėje mama ją toliau koliojo, aštriais nagais suėmė už kairės rankos, pataršė už plaukų bei trenkė. Trenkė delnu per galvą 4 kartus. Mama alkoholio nevartoja ir įvykio metu buvo blaivi. Ji anksčiau bėgdavo tik pas tėtį. Pas tėtį nakvodavo, nes ten geriau, nejaučia spaudimo. Gali tėčiui išsipasakoti, šis visada jai pataria. Tuo tarpu iš mamos nuolat jaučia spaudimą. Mama reikalaudavo, kad ji eitų pas tėtį, eitų dirbti. Ji dirbo vasarą medelyne, tačiau ką uždirbo turėjo atiduoti mamai. Tėtis jai leidžia bendrauti su mama. ( 1 t., b.l. 39-42).
Iš bylos rašytinių įrodymų : t.y., 2018-10-24 garso įrašo protokolo matyti, jog perklausius, girdėti moters balsas (panašus į P. P.). Moteris šaukia, rėkia monologu, vadina dukrą prostitute, kitais necenzūriniais ir įžeidžiais žodžiais, veja iš namų. Įraše girdisi keletas į pliaukštelėjimą panašių garsų. Po vieno iš jų pasigirsta moteriškas balsas panašus į A. P. - "au". (b.l. 55-57).
Iš pateikto tarnybinio pranešimo apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį matyti, kad 2018-08-26, apie 08.51 val., pagal iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo gautą pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai mama sudavė į veidą, tempė už plaukų. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė A. P., kuri nurodė, kad 2018-08-26, apie 08.30 val., grįžusi į namus buvo "iškoliota" mamos P. P., kuri taip pat sudavė delnu kokius 3-4 smūgius jai į galvą, tempė už plaukų, išmetė pro duris. A. P. nurodė, kad P. P. veiksmais jei buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtu įtariama P. P. paaiškino, kad prieš dukrą nesmurtavo, tik ją auklėjo žodžiu. P. P. sulaikyta ir pristatyta į Panevėžio apsk. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. (b.l. 12-13)
Įvykio vietos apžiūros 2018-08-25 protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje. (b.l. 7-11)
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį ar trumpam jį susargdino.
Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta kaltinamosios P. P. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymo, t. y., nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji naudojo fizinį smurtą nepilnametės dukters A. P., gim. 2001-02-26, atžvilgiu, suduodama kumščiais ir delnais ne mažiau 4 kartus į galvą ir veidą bei tampydama ją už plaukų, tokiais savo veiksmais sukeldama dukrai fizinį skausmą.
Nors kaltinamoji teismo posėdyje savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esantys duomenys: nukentėjusios A. P. parodymai yra nuoseklūs, panašias įvykio aplinkybes ji nurodė atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaltinamosios versija, kad apkalbėti ją nori A. tėtis, kad jo iniciatyva kviesta policija, kad jis yra suinteresuotas, atmestina. Teisminio posėdžio metu J. I. parodė, jog dukros nenuvedė pas ekspertus, nepateikė iš karto garso įrašo, nes nenorėjo kad A. motina būtų teisiama, kas rodo, kad nebuvo jo siekio apkaltinti P. P..
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą–visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajai skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamosios atžvilgiu nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai, skiriant švelnesnę iš alternatyvių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – arešto bausmę. Kaltinamoji teisiama antrą kartą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl BK 64 str., 65 str. nuostatomis, paskirta bausmė subendrintina su 2018-01-02 teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Atsižvelgiant į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę, taikytinas BK 75 str. ir paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas, skirtini teismo įpareigojimai.
Sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos ir turėtos išlaidos psichologės M. D. dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu atliekant procesinius veiksmus, t.y. nepilnametės nukentėjusios apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurios 99,88 Eur. sumoje buvo apmokėtos už darbą Panevėžio AVPK pavedimu, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamosios priteistina 7.70 Eur valstybei ir 99,88 Eur. Panevėžio AVPK naudai.
Kaltinamaja P. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 20 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 metų 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jokiais būdais – telefonu, internetu ar tiesiogiai nebendrauti su nukentėjusiąja V. I. bei nesiartinti prie jos arčiau nei 10 metrų atstumu, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš P. P. 7.70 Eur. valstybei proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas) ir 99,88 Eur. turėtas išlaidas psichologo pagalbai apmokėti Panevėžio AVPK naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.