Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Astos Chramina pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, LR pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2025 m. balandžio 6 d., laikotarpiu nuo 19:00 val. iki 20:00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sutuoktinę K. A. S., t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairės pusės smakrą ir vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai pilvo sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine A. S. ir jų bendru vaiku, kuriam (duomenys neskelbtini) metai. Su A. bendrauja 7 metus, sutaria gerai, būna, kad aprėkia vienas kitą. Ankščiau yra smurtavęs prieš A., maždaug prieš metus laiko, tačiau po to jis vaikščiojo pas psichologus dėl savo pykčio priepuolių, todėl po specialistų pagalbos tokių priepuolių jau nebebūna. 2025 m. balandžio 6 d., tiksliai neatsimena kelintą valandą, bet tai buvo į vakarą, jis su sūnumi grįžo iš parduotuvės, ir įeinant pro buto duris vaikas prisispaudė pirštą, todėl A. pradėjo ant jo pykti, kad jis neprižiūri vaiko. Jam dėl to sukilo pyktis, nes jis tikrai sūnų prižiūri ir rūpinasi. Po kurio laiko, jų žodinio konflikto metu, kai A. užrėkė ant jo, jis dar labiau susinervino ir priėjęs prie jos savo kairės rankos kumščiu sudavė žmonai vieną kartą į smakrą, tada A. pradėjo rėkti, kad jo nebijo, tada jis savo kairės kojos pėda spyrė A. į pilvo sritį. A. verkė, sakė, kad skauda. Vėliau jie nuėjo į atskirus kambarius, nurimo ir po kokios valandos jis atėjo A. atsiprašyti, nes supranta, kad sukėlė šiai fizinį skausmą, dėl ko jis labai gailisi. A. tuo metu jam sakė, kad nežino ar atleis, tačiau šiuo metu jiedu bendrauja, gyvena kartu, po įvykio praėjus porai dienų jiedu pasikalbėjo. Jis A. atsiprašė, pasižadėjo, kad daugiau tai nepasikartos, nes supranta kaltę, todėl jiedu susitaikė ir dabar gyvena taikiai ir gražiai. Po įvykio ant A. kūno nematė jokių mėlynių, tačiau suprato, kad sukėlė A. skausmą. Įvykio metu jie abu buvo blaivūs, šiame įvykyje dalyvavo tik jie, niekas daugiau nematė, liudininkų nėra. Jų vaikas buvo ne virtuvėje, įvykio metu vaikas nematė, kas vyko, mano, kad vaikas tuo metu buvo koridoriuje, galimai tik girdėjo, kad jie pykstasi. Kiek žino, A. po įvykio nesikreipė į gydymo įstaigas, niekur nesigydė, tik žino, kad buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus pagal policijos paskirtą užduotį. Tiksliai neatsimena kada, bet mano prieš savaitę, jiedu su A. bendravo su socialine darbuotoja, kuri nurodė, kad jiems reikia nueiti pas psichologus, kreiptis pas specialistus pagalbos. Jis suvokė įvykio metu, ką daro, tačiau pykčio priepuolio metu, atrodo, kad negali savęs suvaldyti. Nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, savo kaltę pripažįsta pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Penkis metus gyvena kartu su sutuoktiniu D. S. ir jų bendru vaiku H. S., gim. (duomenys neskelbtini). Su vyru jiedu veda bendra ūkį. 2025 m. balandžio 6 d. ji buvo namuose, neprisimena apie kelintą valandą grįžo jos sutuoktinis ir vaikas į namus. Vaikas darydamas duris prisivėrė pirštus ir pradėjo verkti. Ji savo sutuoktinio paklausė: „kaip prisivėrė pirštus vaikas?“. Tuomet jos vyras pasidarė agresyvus, pradėjo ant jos šaukti ir rėkauti sakydamas „ko tu užsipuoli mane“. Tarp jos ir vyro virtuvės patalpoje įvyko žodinis konfliktas. Tuomet jos sutuoktinis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į palangę, tuomet dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairės pusės smakrą vieną kartą ir vieną kartą spyrė pakėlęs koją iš kelio į jos pilvą. Dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė. Taip pat nesikreipė į policiją. Konflikto metu jų bendras vaikas buvo kitame kambaryje. Vaikas konflikto ir vyro atliktų veiksmų nematė. Socialiniams darbuotojams ji pasakė, kad jos sūnus galimai matė įvykį, nesakė, kad sūnus matė, tik dabar atsiminė, kad jos sūnus buvo kitame kambaryje kol vyko konfliktas tarp jos ir vyro, dėl ko negalėjo matyti konflikto. Su vyru šiuo metu susitaikė, vyras jos atsiprašė, pasakė, kad gailisi, tačiau tokia ar panaši situacija įvyksta ne pirmą kartą. Jos vyras būna dažnai agresyvus, kartais grįžta į namus iš draugų neblaivus dėl ko ir įvyksta konfliktai. Anksčiau taip pat yra buvę, kad jos vyras prieš ją naudoja fizinį smurtą, tačiau dėl ankstesnių įvykių ji į policiją ar į gydymo įstaigą nesikreipdavo. Konflikto metu abu buvo blaivūs, alkoholio nevartoja kai būna kartu su vaiku. Jų būstas nestebimas vaizdo stebėjimo kameromis, daugiau įvykio liudytojų šalia nebuvo.

Papildomos apklausos metu A. S. parodė, kad atsimena ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, su jais sutinka, nieko pakeisti nenori. 2025 m. balandžio 6 d. konflikto su sutuoktiniu D. metu šis ją pastūmė, sudavė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės veido sritį, vėliau įspyrė iš kelėnio, kurios kojos, neatsimena, į pilvo sritį. Šie D. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, kurį jautė apie 3 dienas. Pas gydytojus dėl sužalojimų nesikreipė. 2025 m. balandžio 23 d. buvo nuvykus pas teismo medicinos ekspertus pagal jai paskirtą užduotį. Konfliktas įvyko bute, kuriame jie gyvena su sūnumi, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Konfliktas vyko buto virtuvėje, o jų sūnus tuo metu buvo koridoriuje, sūnus tikriausiai girdėjo konfliktą, tačiau nematė. Konflikto metu ji rėkė, kad jai skauda, verkė, bandė rankomis užsidengti veidą, apsiginti. Ankščiau D. yra smurtavęs prieš ją, paskutinis kartas įvyko maždaug prieš metus laiko, tada ji į policiją nesikreipė, tačiau socialinei darbuotojai pasakė ir D. buvo paskirta psichologė, pas kurią šis vaikščiojo apie mėnesį laiko. Nemano, kad ta psichologė kažkuom padėjo D.. D. vis užeina pykčio priepuoliai, maždaug 2-3 kartus į mėnesį, šis būna labai nervingas, pyksta dėl niekų. Šiuo metu yra susitaikius su D., atleidus, pretenzijų neturi. Supranta, kad tai ne pirmas kartas, tačiau galvoja, kad gal po šio ikiteisminio tyrimo pastarasis pasikeis. Jai yra pranešta apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji civilinio ieškinio nereikš. Nori tik pasakyti, kad šiuo metu su D. sutaria gerai, jiedu susitaikė, kartu gyvena taikiai, gražiai, nekonfliktuoja.

Iš 2025 m. balandžio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, jog 2025 m. balandžio 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame būste, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis D. S. panaudojo fizinį jėgą prieš sutuoktinę A. S.. D. S. žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė A. S. į kairės pusės veido sritį, po ko ant kairės pusės smakro atsirado kraujosruva ir vieną kartą spyrė pakėlęs koją iš kelio į pilvo sritį. Dėl šio įvykio A. S. patyrė fizinį skausmą.

Iš 2025 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu Pašilės g. 46-43, Kaunas.

Iš 2025 m. balandžio 23 d. specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. mechaninės traumos požymių nekonstatuota.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamojo kaltę 2025 m. balandžio 6 d. savo šeimos narei – sutuoktinei A. S., tyčiniais veiksmais – dešinės rankos kumščiu suduodant į kairės pusės smakrą ir įspiriant į pilvo sritį ir taip sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą, patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog 2025 m. balandžio 6 d. laikotarpiu nuo 19:00 val. iki 20:00 val., būnant namuose tarp jo ir sutuoktinės A. S. kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jai į smakrą ir vieną kartą koja įspyrė į pilvą. Šie kaltinamojo parodymai neprieštarauja ir patvirtinami nukentėjusiosios parodymais, kad, kilus konfliktui su sutuoktiniu, šis kumščiu trenkė jai į smakrą, po to spyrė į pilvą. Nukentėjusioji parodė, jog dėl šių kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą tris dienas. Kaltinamasis taip pat patvirtino, jog po jo pavartoto fizinio skausmo sutuoktinė verkė, sakė, kad skauda.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. S. mušdamas, sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą, o būtent: konflikto metu rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairės pusės smakrą ir vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai į pilvo sritį.

Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai fizinį skausmą sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – smūgis kumščiu į smakrą ir spyris į pilvo sritį, todėl konstatuojama, jog ši pasekmė – sukeltas fizinis skausmas – susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgiu į smakrą ir spyriu į pilvą.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ir taip veikdamas jis siekė bet kurių pasekmių (sukelti fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą), t. y. veikė nekonkretizuota, neapibrėžta tiesiogine tyčia.

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo 2025 m. balandžio 6 d. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo, sukeliant fizinį skausmą savo šeimos narei, požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika šeimos nariai sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos klinikoje nesigydė, gydėsi dėl priklausomybės ligų, tačiau 2025 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-678/2025 nurodyta, kad D. S. skirti ekspertizę netikslinga, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant 9 mėnesių terminui, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamas veiką įvykdė prieš savo šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai su įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti D. S. per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.