- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-335-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06254-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Legal balance“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal balance“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 750,00 EUR negrąžinto kredito, 148,04 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 749,88 EUR mokėjimo palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 16 d. nusprendė ieškovo UAB „Legal balance“ ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovui UAB „Legal balance“ iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 750,00 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 148,04 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 04 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 228,47 EUR (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 47 ct) mokėjimo palūkanas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 1126,51 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt šešių eurų 51 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,38 EUR (penkiasdešimt aštuonis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Teismas konstatavo, kad Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovas (vartotojas) yra fizinis asmuo, prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant 119,90 proc. kredito kainos metinę normą, sudaro daugiau nei pusę pagrindinės skolos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti palūkanos po kredito grąžinimo termino laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 36,5 proc. metinių palūkanų (CK 6.258 str. 3 d.). Ieškovui iš atsakovo priteistina 228,47 EUR palūkanų, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo atmestina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Apeliantas (ieškovas) UAB „Legal balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11721-820/2018 dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į.k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 749,88 € (septyni šimtai keturiasdešimt devyni eurai ir 88 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-11721-820/2018 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į.k. 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, iš atsakovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 85,40 € (aštuoniasdešimt penki eurai ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
4. Apeliantas nurodo, kad sutartinės palūkanos gali būti dviejų rūšių – mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos. Nors Teismas ir teisingai identifikavo prašomų priteisti palūkanų funkciją, tačiau mažindamas šias palūkanas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptarta kompensuojamųjų palūkanų mažinimo tvarka ir pagrindais. Toje pačioje apžvalgoje nurodoma, jog „<...> mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CK 6.228 str. 1 d. šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.
6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Kitaip tariant, bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą.
7. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad Apeliantas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydamas ne 119,90 pro. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 81,46 proc. metine palūkanų normą, nors Atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 119,90 proc.
8. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Apeliantas, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo, taikant 81,46 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo geranoriškai tik už 448 (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonias) kalendorines dienas, nors Atsakovas pagal 2015 m. gegužės 18 d. sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau beveik 3 (tris) metus.
9. Pažymėtina ir tai, kad Teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,50 proc., kai, tuo tarpu, net ir šiuo metu galiojančio LR VKĮ 21 str. 2 d numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka LR VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Juolab, kai Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija 2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutartyje įtvirtinta 119,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri yra beveik per pus mažesnė nei tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 2 d. nurodyta didžiausia norma, atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 81,46 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, Teismo negalėjo būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
11. Byloje iš esmės yra nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo sumažinti kredito mokestį (mokėjimo palūkanas).
12. Byloje nustatyta, kad tarp – Pradinio kreditorius ir Atsakovo 2015-07-18 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), kuria Atsakovui buvo suteiktas 750,00 Eur vartojimo kreditas 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminui, bei pagal kurią Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 571,56 Eur bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas pagal Sutartį pirmąjį mokėjimą turėjo atlikti tik po 3 (trijų) mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos – 2015-08-18.
13. Sutarties 4.1. punktų Šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma, Atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška sudaro 119,90 proc.
14. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. ir kt. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
15. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (119,90 proc.) sumažino. Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 119,90 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.
16. Vartojimo kredito įstatymo (Suvestinė redakcija 2015-01-01 - 2016-01-31) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą įstatymo galiojimo metu. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.
17. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės, dėl ko šiuo atveju jų mažinti nėra pagrindo.
18. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs sumažinti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl ši sprendimo dalis keičiama, priteistų palūkanų sumą padidinant nuo 228,47 eurų iki 749,88 Eur.
19. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovo ieškinys yra visiškai patenkintas, todėl ieškovas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų, neviršiančių įstatyme nustatytų dydžių, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, taip pat keistina ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo 85,40 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ir 40 ct.) UAB „Legal balance“ bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
20. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
„Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Legal balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 750,00 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 148,04 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 04 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 749,88 EUR (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 88 ct) mokėjimo palūkanas, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 1647,92 EUR (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 92 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,40 EUR (aštuoniasdešimt penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovui UAB „Legal balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.