Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2016-06-20 apie 14.17 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 13, vairuodamas automobilį BMW 3 v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu kryptimi link Prūsų g., nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje, ta pačia eismo kryptimi važiavusio bei stabdžiusio automobilio Citroen Xsara, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Citroen Xsara keleivė R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nėra registruotas jokioje psichikos sveikatos kabineto įskaitoje ar priklausomybės lygų centre. 2016-06-20 apie 14.17 val. Kaune, vairavo automobilį BMW 320, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį jam. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. maždaug 50 km/h greičiu, antra eismo juosta. Priekyje važiavo kitas automobilis. Minėtam automobiliui sustojus prieš pat pėsčiųjų perėją, savo vairuojamo automobilio sustabdyti nespėjo, matydamas, kad įvyks susidūrimas ir trenksis į to automobilio galą, vengdamas to, staigiai stabdė, automobilis pradėjo slysti, atstumas buvo per mažas, kad būtų išvengta susidūrimo, dėl to savo priekine automobilio dalimi trenkėsi į minėtą sustojusį automobilį. Smūgis BMW gan stiprus. Po susidūrimo išlipo iš savo automobilio, bendravo su minėto automobilio vairuotoju bei jo keleive. Eismo įvykio vietoje keleivei pablogėjo sveikata, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nukentėjusiąją išvežė į Kauno klinikas. Atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. Dėl sukelto eismo įvykio jis nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykis įvyko dėl jo neatidumo (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusiosios R. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-06-20 apie 14.17 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) važiavo savo vyro K. M. vairuojamame automobilyje Citroen Xsara, v. n. (duomenys neskelbtini) sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, važiavo kryptimi link Žiemgalių g., kai jos vyras važiuojant keliu sustojo ties pėsčiųjų perėja praleisti pėsčiąjį žmogų. Po kelių akimirkų visai netikėtai pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Smūgis buvo stiprus, nuo smūgio automobilis tapo nevaldomas ir išslydo į priešingos eismo krypties uosta. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Automobiliui nustojus slysti, išlipo iš automobilio. Kadangi jautė kaklo, nugaros bei galvos skausmus, išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai nuvežė į gydymosi staigą, kur konstatavo kaklo raiščių patempimą, ambulatoriškai gydėsi K. Š. poliklinikoje. Eismo įvykio metu patyrė turtinę bei neturtinę žalą, dėl kurios atlyginimo išaiškinta kreiptis į kaltininko vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovę SEESAM. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (b.l. 19);liudytojo K. M. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2016-06-20 apie 14.17 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Citroen Xsara, v. n. (duomenys neskelbtini) kartu važiavo žmona R. M., važiavo kryptimi link Žiemgalių g., kai važiuojant keliu sustojo ties pėsčiųjų perėja, praleisti pėsčiąjį žmogų. Po kelių akimirkų visai netikėtai pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Smūgis buvo stiprus, nuo smūgio jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir išslydo į priešingos eismo krypties juostą. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Automobiliui nustojus slysti, išlipo iš automobilio. Matė, kad eismo įvykio metu nukentėjo jo žmona, todėl buvo iškviesti medikai, kurie ją nuvežė į gydymosi įstaigą. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai apgadintas jo automobilis. Kaltininko draudimo bendrovė žalą dėl automobilio atlygino. Eismo įvykio metu jis sužalotas nebuvo (b.l. 17);Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2394/2016 (02), kurioje nustatyta, kad R. M. konstatuotas kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, padarytas viršijant kaklinės stuburo dalies fiziologines lenkimo ribas, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. veiksmai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d. teisingai. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad vairuodamas automobilį BMW 3 v. n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu kryptimi link Prūsų g., nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje, ta pačia eismo kryptimi važiavusio bei stabdžiusio automobilio Citroen Xsara, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. M., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Citroen Xsara keleivė R. M., kuriai buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, A. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, tačiau prašo esant galimybei, baudos dydį sumažinti bei prailginti jos sumokėjimo terminą (b.l. 46).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. V. neteistas (b.l. 38), administracine tvarka baustas (b.l. 39).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomas baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę yra neadekvatus, todėl kaltinamajam skirtinas mažesnis baudos dydis, nei siūlė prokuroras. Kaltinamasis A. V. su bausmės rūšimi sutinka, tačiau paskirtą baudą prašo mažinti ir leisti baudą susimokėti per 4 mėnesius. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirmą yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas gali nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamais yra bedarbis, turi 2 grupės invalidumą, leistina kaltinamajam baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) MGL t. y. 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešių) MGL, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) dydžio baudą.

Įpareigoti A. V. per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.