Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-31 · Administracinė byla Nr. eI-8396-342/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
eI-8396-342/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00512-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Piotras Orlovas
Administracinė byla Nr. eI-8396-342/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00512-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 36.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. G. ir jo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

2019 m. spalio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:

1) panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) 2019-03-05 sprendimą Nr. 19-IL-85-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui 2019-02-22 pakvitavimo pagrindu atsakovui perduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981 ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1-0001638.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas sprendimas jam buvo įteiktas tik 2019-04-26 asmeniškai nuvykus į Tauragės AVPK pasiimti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, kad ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas, todėl naikintinas.

Tvirtina, kad 2019-02-22 Tauragės AVPK vyresnysis specialistas susisiekė su pareiškėju ir paaiškino, kad jis turi atvykti į Tauragės AVPK ir parašyti prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pridavimo. Nurodo, jog nesupratęs, ko iš jo yra reikalaujama, nedelsiant nuvyko į Tauragės AVPK. Teigia, jog vyresnysis specialistas paaiškino, kad Policijos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad Tauragės AVPK dar 2016 m. turėjo panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus trejiems metams; kadangi Tauragės AVPK tokių veiksmų neatliko, todėl institucija atsižvelgdama į Policijos departamento pateiktą pažymą, turi panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus likusiems dviem mėnesiams. Pažymi, kad taip pat buvo paaiškinta, jog po dviejų mėnesių galės kreiptis į Tauragės AVPK iš jam bus gražinti turi leidimai laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodo, kad 2019-02-22 vyresnysis specialistas pareiškėjo vardu surašė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pridavimu. Teigia, kad pasikliaudamas policijos pareigūnu ir tikėdamas jo išaiškinimu, pasirašė Tauragės AVPK vyresniojo specialisto surašytą prašymą ir 2019-02-22 pakvitavimą dėl leidimų pridavimo.

Argumentuoja, kad jam nėra žinoma apie ginčijamame sprendime nurodytą surinktą medžiagą bei Policijos departamento 2019-02-11 pažymos turinys, todėl dėl šių dokumentų reikšmės ir galimos įtakos bylos nagrinėjimui negali pasisakyti. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime detalizuojama ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01349-16 eiga ir prokuroro nutarime bei Tauragės apylinkės teismo nutartyje nurodytos ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybės, tačiau nepaaiškinama, kaip jos vertinamos ir kaip ikiteisminio tyrimo eiga yra susijusi su priimamu sprendimu dėl turimų leidimų panaikinimo ir jo pagrįstumu.

Vadovaujasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilines apyvartos ir jos kontroles taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) nuostatomis ir mano, kad policijos pareigūnas minėtais teisės aktais vadovavosi tik dalinai. Pažymi, kad ginčijame sprendime nėra pasisakyta, kuo remiantis ir dėl kokių aplinkybių pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Akcentuoja, kad nuo 2016-04-28 Tauragės apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas prokuroro 2016-04-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo 2 metai ir 11 mėnesių. Pažymi, kad per visa šį laikotarpį atsakovas neatliko jokių procesinių veiksmų, kurių pagrindu būtų inicijuotas procesas dėl turimų leidimų ginklams laikyti (nešiotis) panaikinimo. Priešingai, atsakovo nuoseklūs veiksmai: išdavimas leidimų laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981, išdavimas neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001638 bei Europos Šaunamojo ginklo leidimo išdavimus ir išankstinio sutikimo vežti ginklus išdavimas, pagrįstai leido matyti, kad turimi leidimai ginklams laikyti (nešiotis) yra galiojantys ir negali būti panaikinti dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamame sprendime itin akcentuojamas ikiteisminis tyrimas, pažymi, kad nelaimingas atsitikimas įvyko medžioklės su varovais metu dėl šūvio metu įvykusio rikošeto. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pati paaiškino, kad pareiškėjas yra rimtas ir doras žmogus, gyvenantis šeimoje, todėl nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo. Papildomai pažymi, kad Informatikos ir ryšių departamento pažyma Nr. 14-15646 patvirtina, kad pareiškėjas nėra teistas.

Mano, kad atsakovas, būdamas informuotas, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas patvirtintas Tauragės apylinkės teismo 2016-04-28 nutartimi, privalėjo sprendimą priimti per vieną mėnesį, skaičiuojant nuo minėtos nutarties priėmimo dienos. Daro išvadą, kad Tauragės AVPK praleido terminą administracinio poveikio priemonės skyrimui. Argumentuoja, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimus ir pažymi, kad nebuvo supažindintas su apie jį surinkta medžiaga, kaip nurodyta 2019-03-05 sprendime, taip pat nebuvo nurodytas ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas rinko medžiagą, taip pat nebuvo supažindintas ir su sprendimo priėmimo pagrindu, t.y. su Policijos departamento 2019-02-11 pažyma. Tvirtina, kad iš ginčijamo sprendimo visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu yra įpareigojamas realizuoti turimus šaunamuosius ginklus ir šovinius. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis minėtu išaiškinimu bei žodiniu policijos pareigūno paaiškinimu, Tauragės AVPK nebegalės išduoti naujų leidimų laikyti (nešiotis) ginklus. Daro išvadą, kad ginčijamu sprendimu neterminuotam laikui yra užkertamas kelias kreiptis dėl naujo leidimo laikyti (nešiotis) ginklo išdavimo.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas teigia, kad iš ginčijamo sprendimo turinio aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog Tauragės AVPK specialistas jam paaiškino, kad Policijos departamentas atliko patikrinimą ir nustatė, kad Tauragės AVPK turėjo panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus trejiems metams. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su visos pažymos turiniu, nes vykdant nuotolinę stebėseną Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – ir PLVIS) buvo tikrinami visų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų licencijavimo padalinių darbuotojų priimti sprendimai dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ar panaikinimo asmenims, apie kuriuos PLVIS 2018 m. buvo gauti automatiniai pranešimai iš kitų informacinių sistemų. Teigia, kad pažyma nebuvo susijusi vien su pareiškėjo asmeniu, buvo pateikta visa patikrinimo metu surinkta medžiaga ir apie kitus asmenis, todėl ginčijamame sprendime aiškiai kabutėse buvo pacituotas pažymos turinys, kiek tai buvo aktualu šio sprendimo priėmimui. Teigia, kad ginčijamo sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas, kuo vadovaujantis ir kodėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklus turi būti panaikintas. Teigia, kad pažymą, kurioje nustatyta, kad pareiškėjui nepriimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus gavo 2019-02-19 ir iš karto sprendė klausimą dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir patvirtintas 2019-03-05, ginčijamas sprendimas atitinka materialinės teisės normų reikalavimus, todėl mano, kad tokios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti sprendimą neteisėtu.

Teigia, kad teisės aktuose yra įvardijamas terminas nuo kada įsigalioja leidimo laikyti (nešioti) ginklus panaikinimas, o ne pasisakyta apie ginklų realizavimo tvarką panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Nurodo, kad ginklų realizavimo tvarka reglamentuota atskirame Taisyklių XV skyriuje bei GŠKĮ dvyliktame. Pažymi, kad pareiškėjas nors ir praleido 30 dienų terminą įpareigojantį pateikti siūlymą dėl sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje išvardintų ginklų, tačiau jis įpareigojimą įvykdė.

Pažymi, kad 2019-03-05 raštu Nr. 85-S-2054 išsiuntė ginčijamo sprendimo kopiją pareiškėjui, laiškas atgal negrįžo. Mano, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą, tačiau ar jis praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti palieka vertinti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, byla nagrinėtina ir sprendimas priimtinas atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-03-05 sprendimo Nr. 19-IL-85-00098-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsakovas ginčijamu sprendimu, susipažinęs su Policijos departamento Viešosios policijos valdybos 2019-02-11 pažyma „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą”, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (minėta, toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000981, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001638 ir Europos šaunamojo ginklo leidimą Nr. 14-0010.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).

Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog GŠKĮ tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (GŠKĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą). Taigi, iš Konstitucinio Teismo doktrinos seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

GŠKĮ paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse (minėta, toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 92.3 punktu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Analogiška nuostata įtvirtinta GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatytas nepriekaištingos reputacijos asmens apibūdinimas. Sprendimą panaikinti leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimą arba sprendimą nepratęsti nurodyto leidimo galiojimo priima šį leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo; šis sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1–7 dalyse nurodytais pagrindais (GŠKĮ 40 straipsnio 9 dalis).

LVAT yra nurodęs, kad GŠKĮ įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).

Vadovaujantis GŠKĮ nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas, be kita ko, asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (minėta, toliau – ir BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas); nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ir asmuo, jei per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos medžiagos nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016-04-26 nutarimas, t. y. V. G., įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamoji byla Nr. 01-1-01349-16 nutraukta. Tarp šalių nėra ginčo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutartis yra įsiteisėjusi. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas, būdamas medžiotojų būrelio nariu, vykusios medžioklės metu iš jam priklausančio lygiavamzdžio šautuvo vieną kartą iššovė į miške bėgantį kiškį, dėl ko kulka įskriejo į mišką ir rikošetu atšokusi grankulkė pataikė varovui J. K. į kaklo sritį, ir šis įvykio vietoje mirė, tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę J. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 132 straipsnio 1 dalimi tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pareiškėjas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 6 punktu, ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas negalėjo būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t. y. pareiškėjas per pastaruosius 3 metus nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos teismo sprendimu (Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-28 nutartimi) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (neatsargaus gyvybės atėmimo, padaryto naudojant šaunamąjį ginklą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokio pobūdžio situacijos kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui.

Pareiškėjo argumentai, kad nėra teistas; kad nelaimingas atsitikimas įvyko medžioklės su varovais metu dėl šūvio metu įvykusio rikošeto; kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pati paaiškino, jog pareiškėjas yra rimtas ir doras žmogus, gyvenantis šeimoje, todėl nukentėjusioji jokių pretenzijų neturėjo, nepaneigia išvados, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-415/2019 ir kt.). Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai šiuo konkrečiu atveju priešingos išvados prieš tai nustatytų aplinkybių kontekste nesuponuoja.

Be kita ko, pareiškėjas argumentuoja, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2016-04-28 nutarties iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo virš 2 metų, per kuriuos atsakovas neatliko jokių procesinių veiksmų dėl turimų leidimų ginklams laikyti (nešiotis) panaikinimo. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, t. y. institucija, kuri yra kompetentinga spręsti leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir kt. klausimus, šiuo konkrečiu atveju nevykdė (netinkamai vykdė) Taisyklių 92.3 punkte bei GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 9 dalyje nustatytos pareigos panaikinti pareiškėjo turimus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas praėjus daugiau nei 2 metams po nuo Tauragės apylinkės teismo 2016-04-28 nutarties įsiteisėjimo. Toks šios institucijos (jos konkrečių pareigūnų) elgesys nėra tinkamas ir pateisinamas, tačiau tai negali būti suprantama, kaip pareiškėjo galimybė išvengti GŠKĮ nustatytų pasekmių (leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo). Šioje administracinėje byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui taikytos priemonės (leidimų panaikinimo) neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nors ir praėjus ilgam laikui, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, bei įgyvendino GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų bei 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pripažintina, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netinkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė