- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-335-332-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vaclovas Iždonas, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- J. R., S. Z.
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-335-332/2010
Teisėja: Judita Staševičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. R. , S. Z. ir nuteistojo S. Z. gynėjo advokato S. Z. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendžio, kuriuo:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo išžaginti pagal pirmą epizodą) laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. (dėl seksualinio prievartavimo) laisvės atėmimu 2 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. (dėl pasikėsinimo išžaginti pagal antrą epizodą) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. (dėl seksualinio prievartavimo pagal antrą epizodą) laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 dalimis ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būsu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 dalimis ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš J. R. ir S. Z. solidariai nukentėjusiosios L. J. naudai priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupėje seksualiai prievartavo ir pasikėsino išžaginti nepilnametį asmenį, t.y. už tai, kad 2008-12-09 vakare, atsivedęs į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšiuose, nepilnametę L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo vaikystės nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir pasinaudojęs tuo, kad jai dėl būdingo konkretaus mąstymo, padidinto įtaigumo, nesugebėjimo planuoti ir numatyti savo tolimesnių veiksmų pasekmių, jos gebėjimas pasipriešinti buvo apsunkintas, taip pat užrakindamas buto duris bei paimdamas nukentėjusiosios telefoną, kas atėmė galimybę priešintis, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį žodžiu pasakant sumušti, bei panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį sistemingu smūgių sudavimu ranka nukentėjusiajai L. J. į įvairias kūno vietas, iš jų ne mažiau 6 smūgius į galvos sritį, tampymu už plaukų, smaugimu už kaklo, taip padarydamas poodines kraujosruvas veide, dešinės ausies lezgelyje, dešinėje smilkininėje (užausinėje) srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos pigmentiniame krašte, poodines kraujosruvas kakle ir dešinėje viršraktikaulinėje duobėje, kairio peties – žasto srityje ir dešinėje krūtyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniame žaste, kairėje krūtyje ir dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, L. J. jaudinant ranka jo lytinį organą – varpą ir pats liesdamas savo varpa jos lytinius organus, bei pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamete L. J. , bandant įvesti savo lytinę varpą į jos lytinius organus prieš jos valią. Šie J. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. bei pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.
Be to, J. R. 2008-12-10 naktį, pasikvietęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, S. Z. ir veikdamas kartu su juo bendrininkų grupėje, pasinaudojus tuo, kad prieš tai tame pačiame bute J. R. vienas pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartavo nepilnametę L. J. , gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo vaikystės nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir kad dėl jai būdingo konkretaus mąstymo, padidinto įtaigumo, nesugebėjimo planuoti ir numatyti savo tolimesnių veiksmų pasekmių, jos gebėjimas pasipriešinti buvo apsunkintas, S. Z. akivaizdoje panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį 2 smūgių sudavimu L. J. ranka į veidą ir nugarą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą veide, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį žodžiu pasakant užmušti, jei ji lytiškai nesantykiaus su S. Z. ir nečiulps S. Z. lytinės varpos, kas palaužė nepilnametę L. J. ir atėmė galimybę priešintis, ir tuo pasinaudojęs S. Z. tenkino lytinę aistrą su nepilnamete L. J. , gim. 1993-08-23, fizinio sąlyčio būdu – liesdamas savo rankos pirštais ir lytine varpa jos lytinius organus, o po to bandė lytiškai santykiauti – bandydamas įvesti savo lytinę varpą į makštį su nepilnamete L. J. prieš jos valią, o po S. Z. pats J. R. tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, L. J. jaudinant ranka jo lytinį organą varpą bei pats savo rankos pirštais ir varpa liesdamas jos lytinius organus, pasikėsino lytiškai santykiauti su nepilnamete L. J. , bandydamas įvesti savo lytinę varpą į jos lytinius organus, prieš jos valią ir taip ją seksualiai prievartavo bei pasikėsino išžaginti bandant įvesti savo lytinę varpą į jos lytinius organus prieš jos valią. Šie J. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. bei pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.
S. Z. nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo ir pasikėsino išžaginti nepilnametį asmenį, o būtent: 2008 m. iš gruodžio 9 d. į 10 d. naktį, J. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Telšių mieste, veikdamas su bendrininkų grupe kartu su J. R. , prieš tai vienam J. R. vakare atsivedus į savo butą nepilnametę L. J. , gim. (duomenys neskelbtini), turinčią nuo vaikystės nustatytą lengvą protinį atsilikimą ir dėl jai būdingo konkretaus mąstymo, padidinto įtaigumo, nesugebėjimo planuoti ir numatyti savo tolimesnių veiksmų pasekmių, esant apsunkintam jos gebėjimui pasipriešinti, bute paėmus jos telefoną ir pirmam seksualiai prievartavus bei pasikėsinus lytiškai santykiauti su L. J. prieš jos valią vartojant fizinį smurtą, pasireiškusį sistemingu smūgių sudavimu ranka nukentėjusiajai L. J. į įvairias kūno vietas, tampymu už plaukų, smaugimu už kaklo, o po to naktį į savo butą pasikvietus S. Z. ir jo akivaizdoje vėl panaudojant fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu ranka nukentėjusiajai L. J. į veidą, taip padarant poodines kraujosruvas veide, dešinės ausies lezgelyje, dešinėje smilkininėje (užausinėje) srityje, kraujosruvą viršutinės lūpos pigmentiniame krašte, poodines kraujosruvas kakle ir dešinėje viršraktikaulinėje duobėje, kairio peties – žasto srityje ir dešinėje krūtyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniame žaste, kairėje krūtyje ir dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį žodžiu pasakant užmušti, jei ji lytiškai nesantykiaus su S. Z. ir nečiulps S. Z. lytinės varpos, kas palaužė nepilnametę L. J. ir atėmė galimybę priešintis, ir tuo pasinaudodamas S. Z. tenkino lytinę aistrą su nepilnamete L. J. , gim. (duomenys neskelbtini), prieš jos valią fizinio sąlyčio būdu – liesdamas savo rankos pirštais ir lytine varpa jos lytinius organus, o po to pasikėsindamas lytiškai santykiauti su nepilnamete L. J. prieš jos valią, ir taip ją seksualiai prievartavo bei pasikėsino išžaginti, bandant įvesti savo lytinę varpą įjos lytinius organus prieš jos valią. Šie S. Z. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. bei pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo S. Z. gynėjas prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendį ir S. Z. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos BPK normas, juo nepagrįstai paskirta didelė bausmė, todėl nuosprendis naikintinas.
Pažymi, kad nuteistasis S. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę, jo parodymai buvo nuoseklūs. S. Z. parodė, kad 2008 m. gruodžio mėnesį po jo gimtadienio, apie 3 val. nakties jam paskambino draugas J. R. ir liepė ateiti prie „konservinės". Jis atėjo. J. R. buvo su mergina. Visi trys nuėjo pas J. R. į namus. Tarpusavyje su J. R. kalbėjosi rusiškai, nes abu rusai, gėrė alų. Vėliau J. R. su ta mergina nuėjo į kambarį, o jis (S. Z. ) liko virtuvėje. Vėliau jie abu grįžo. L. J. atsisėdo J. R. ant kelių. J. R. liepė jai čiulpti. L. J. nesutiko, tada jai J. R. trenkė su distancinio valdymo pulteliu. Kadangi L. J. buvo nuoga, jis jai liepė apsivilkti chalatą, o J. R. nustoti smurtauti, t.y. S. Z. užstojo L. J. . Visi trys išgėrė alų. Atsigėrę J. R. su L. J. nuėjo į kambarį. Vėliau J. R. ir nuoga L. J. grįžo atgal. J. R. L. J. paklausė, ar ši čiulps S. Z. lytinį organą. L. J. atsisakė, ir už tai J. R. jai trenkė du kartus. Paskui gėrė toliau. Jam (S. Z. ) ryte reikėjo eiti į darbą, todėl jis nuėjo miegoti. Ryte visi išsiskirstė. Jis (S. Z. ) L. J. neprievartavo ir nieko su L. J. jis nedarė. Jokių sumušimo žymių ant jos kūno ar veido nepastebėjo. Jis mano, kad kai L. J. negrįžo namo, jai reikėjo kaip nors pasiteisinti, ir ji pasakė, kad ją norėjo išprievartauti. Ji net nebandė išeiti iš buto, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos. Ryte ji net nesiruošė eiti namo. Taip pat jam neatrodė, kad J. R. ir L. J. būtų anksčiau santykiavę, t.y. iki jo atėjimo. Raktas buvo duryse. L. J. bet kada galėjo atsirakinti duris ir išeiti namo. L. J. telefono jis nematė. J. R. prašė L. J. dar pabūti pas jį ir sakė, kad vėliau galės išeiti. Minėti S. Z. parodymai lokp nepaneigti, atvirkščiai, šie parodymai patvirtina L. J. parodymus, kuriuos ji davė teisme, nurodydama, jog S. Z. užstojo ją prieš J. R. , kad šis nesmurtautų, o su pačiu S. Z. ji jokių santykių neturėjo. Nurodo, kad šie parodymai užprotokoluoti, tačiau nesuprantama, kodėl teismas jų nuosprendyje nenurodo ir nepaaiškina, kodėl jie yra atmetami, nors Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalauja nurodyti, kodėl vieni įrodymai yra pripažįstami, kiti atmetami.
Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas didžiausią dėmesį sutelkė ne į pačios L. J. parodymus teisme, o į ikiteisminiame tyrime net ne pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos L. J. parodymus ir tai bando pateisinti liudytojų – psichologės L. S. , atstovės G. J. parodymais. Pažymi, kad šie asmenų parodymai yra išvestiniai iš L. J. parodymų, kurie yra subjektyvūs ir šališki bei kurie prieštarauja nuolat kintantiems pačios L. J. parodymams. Nurodo, jog ypatingai daug prielaidų ir subjektyvizmų matyti psichologės L. S. parodymuose, kurie pasireiškia daugiau literatūrinio pobūdžio samprotavimais nei specialisto išvada.
Pažymi, kad teismas nepagrįstai motyvuojamojoje dalyje nurodo, jog nėra duomenų, kad L. J. linkusi meluoti, fantazuoti ar nuslėpti įvykio aplinkybes ir kad tai patvirtina psichologės L. S. išvada, kadangi, anot nuteistojo gynėjo advokato, byloje yra prieštaravimas, paneigiantis psichologės L. S. išvadą dėl L. J. parodymų patikimumo, kadangi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, jos parodymai nuolat keitėsi ir jie yra nepatikimi, juo labiau teismui buvo pateiktas pačios L. J. rašytas laiškas, SMS trumposios mobiliojo ryšio tinklo susirašinėjimo žinutės, kas paneigia aukščiau nurodytą teismo motyvą dėl L. J. parodymų patikimumo, o tuo pačiu ir psichologės išvados ir parodymų patikimumą, nes jie yra kontraversiški. Pažymi, kad šis neaiškumas taip ir liko nepašalintas, o teismas visiškai nepasisakė, kodėl S. Z. teisinantys įrodymai ir argumentai yra atmetami nepatikimais duomenimis, taip pat kodėl atmetami paties S. Z. parodymai, kuriuos patvirtina L. J. parodymai ir kiti įrodymai, SMS žinutės, L. J. laiškas teismui.
Nurodo, jog be pirminių L. J. parodymų ikiteisminiame tyrime ir išvestinių iš jų psichologės L. S. išvadų, daugiau jokių duomenų, patvirtinančių S. Z. kaltę nėra. Pažymi, kad J. R. parodymai apskritai kiekvieną kartą vis kitokie. Iš specialisto išvados Nr. G426/08 matyti, jog L. J. sužalojimai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė sumušimais bei kurie atitinka kaltinime nustatytus J. R. veiksmus, tačiau nėra nustatyta, jog L. J. būtų turėjusi lytinių santykių ar tenkinusi aistrą kitokiu būdu. Pažymi, kad iš bylos duomenų visumos akivaizdu, jog S. Z. teisinančių duomenų yra daugiau nei jo kaltę patvirtinančių duomenų, tačiau teismas neaiškumų ir prieštaravimų tarp jų nepašalino.
Pažymi, kad teismas, nepašalinęs visų prieštaravimų S. Z. kaltei nustatyti, juos vertino nepagrįstai S. Z. nenaudai, nepašalinęs visų byloje esančių trūkumų ir nemotyvuotai, nors baudžiamosios teisės principas in dubio pro reo reikalauja, kad visi neaiškumai ir netikslumai turi būti vertintini kaltinamojo naudai.
Nurodo, jog teismas privalėjo vertinti ne tik ikiteisminio tyrimo parodymus, bet ir kitus duomenis, liudytojų parodymus vertinti, neaiškinant juos plečiamai, atsietai ir interpretuojant sunkinančia prasme, o tik taip, kaip nurodo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. Pažymi, kad, jeigu ištyrus tiek teisinančius, tiek kaltinančius duomenis nepavyksta pašalinti visų neaiškumų, teismas privalo juos vertinti kaltinamojo naudai, ko reikalauja teisinė baudžiamojo įstatymo priedermė ir demokratinės valstybės samprata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Z. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes nesurinkta įrodymų, įrodančių jo kaltę. Pažymi, kad nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, jog medicininės ekspertizės duomenimis lytinio akto pėdsakų nėra. Pati nukentėjusioji nurodė, kad nei lytinio akto, nei bandymo tai daryti nebuvo, o dėl išprievartavimo pasisakiusi todėl, kad, grįžus į vaikų globos namus, nežinojo, kaip pasiteisinti dėl to, kad keletą parų nebuvo. Nurodo, kad nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad jo sugyventinė laukiasi bei kartu augina vaikus iš jos pirmos santuokos. Jis išlaiko šeimą – dirba nelegaliai, kadangi oficialiai įsidardinti negali dėl to, jog prokuroro 2008 m. yra paimta jo asmens tapatybės kortelė.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 nuosprendį ir jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. Nurodo, kad jam pateikti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. ir 149 str. 3 d. neįrodyti, kaltinimai neatitiko faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, kurie vertintini kritiškai, kaip prieštaringi ir nenuoseklūs. Be to, pažymi, kad nukentėjusioji L. J. yra protiškai atsilikusi, linkusi fantazuoti, ką, anot nuteistojo, patvirtino liudytoja L. S. . Nurodo, jog L. J. anksčiau turėjusi lytinių santykių, ką patvirtino ekspertas. Pažymi, kad jo kaltė tik yra ta, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą iš nuotolinio valdymo pulto.
Teismo posėdyje nuteistieji J. R. , S. Z. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų ir nuteistojo S. Z. gynėjo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų ir nuteistojo S. Z. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų J. R. ir S. Z. bei S. Z. gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų J. R. ir S. Z. nusikalstamus veiksmus.
Priimdamas J. R. ir S. Z. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios L. J. , liudytojos – psichologės – specialistės L. S. duotais parodymais, taip pat teisiamajame posėdyje apklausto eksperto parodymais, kad L. J. iš išvaizdos atrodo kaip subrendusi, bet pastebimas protinis atsilikimas, ir kad nuteistieji turėjo suprasti, jog ji yra nepilnametė, teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės išvadomis, iš dalies – pačių nuteistųjų J. R. ir S. Z. parodymais, akistatos protokolu, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad J. R. ir S. Z. , grasinimais bei fizinės jėgos panaudojimu palauždami nukentėjusiosios pasipriešinimą, tyčia tenkino savo lytinę aistrą, t.y. seksualiai ją prievartavo, o vėliau bandė ir lytiškai santykiauti prieš jos valią, t.y. pasikėsino ją išžaginti. Nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kaip pažymėjo skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingi, nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Šie parodymai iš esmės sutampa ir su nukentėjusiosios L. J. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, l. 30-31), duomenų, kad L. J. būtų linkusi meluoti, fantazuoti ar nuslėpti įvykio aplinkybes, nėra, priešingai, kaip nustatyta teismo psichiatrinės ekspertizės akte, nepaisant konkretaus mąstymo, nebrandžių emocijų, žemo intelekto, L. J. gali suprasti bylos aplinkybes, geba duoti teisingus parodymus. Taigi, nepaisant to, kad nukentėjusiosios parodymai tyrimo metu nežymiai keitėsi, ne visuose parodymuose sutapo chronologinis nukentėjusiosios išdėstytų aplinkybių nuoseklumas, dėl nukentėjusiosios klaidingo pirminio suvokimo apie lytinį aktą kai kurios detalės, susijusios su lytiniu santykiavimu ir lytinių aktų skaičiumi, nebuvo nuoseklios, tačiau iš esmės L. J. parodymai, ypač duoti teisiamajame posėdyje, yra aiškūs, teisingi, jais abejoti nėra pagrindo, tuo labiau, kad juos iš dalies patvirtino ir patys nuteistieji, kiekvienas atskirai patvirtindamas L. J. versiją apie vienas kito nusikalstamus veiksmus. Be to, jos parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja – psichologė – specialistė L. S. , pateikusi bendrą L. J. asmenybės įvertinimą, t.y. kad nukentėjusioji yra lengvo protinio atsilikimo, mažos savivertės, nėra linkusi ką nors apkalbėti, taip pat patvirtinusi pačios nukentėjusiosios L. J. duotus parodymus apie esmines įvykio aplinkybes – J. R. ir S. Z. L. J. atžvilgiu įvykdytą seksualinį prievartavimą ir pasikėsinimą išžaginti. Tuo tarpu nuteistųjų prieštaringus parodymus apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip duotus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar švelnesnės bausmės paskyrimo, kadangi tiek S. Z. , tiek J. R. parodymai prieštarauja vienas kito parodymams.
Neteisingi nuteistojo S. Z. gynėjo skundo teiginiai, jog S. Z. parodymų niekas nepaneigė, atvirkščiai – jo parodymus patvirtino L. J. , duodama parodymus teisme ir nurodydama, jog S. Z. užstojo ją prieš J. R. , kad šis nesmurtautų, o su pačiu S. Z. ji jokių santykių neturėjo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad L. J. parodė, jog S. Z. atėjus į kambarį, nusirengus iki pusės ir bandant įvesti savo varpą į jos lytinius organus, ji stūmė jį nuo savęs, išreikšdama nenorą su S. Z. santykiauti, tačiau pribėgo J. R. ir pagrasino jai trenkti į veidą, tačiau S. Z. neleido, užstojo ją. Taigi, nuteistojo S. Z. parodymai su nukentėjusiosios L. J. duotaisiais sutapo tik dėl aplinkybės apie J. R. sulaikymą nuo smurto, t.y. trenkimo L. J. į veidą, šiai atsisakius ir priešinantis lytiniam santykiavimui su S. Z. , tačiau, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, priešingai S. Z. gynėjo advokato teiginiams, L. J. parodė, kad S. Z. prieš jos valią bandė su ja santykiauti du kartus – naktį ir ryte. Apie tai, kad S. Z. santykiavo su L. J. , teisiamojo posėdžio metu parodė ir pats J. R. . Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė S. Z. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį bei pagrįstai atmetė jį neva teisinančius duomenis.
Atmestinas ir nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo argumentas dėl lytinio akto nebuvimo. Anot nuteistojo, medicininės ekspertizės duomenimis lytinio akto pėdsakų nėra, be to, ir pati nukentėjusioji nurodė, kad nei lytinio akto, nei bandymo tai daryti nebuvo, o dėl išprievartavimo pasisakiusi todėl, kad, grįžus į vaikų globos namus, nežinojo, kaip pasiteisinti dėl to, kad keletą parų nebuvo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 13 p., išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sudėtys yra formalios. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo ir seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra baigti nusikaltimai nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino lytinę aistrą. Taigi, aplinkybė, jog lytinis aktas nebuvo pilnai atliktas, nesudaro pagrindo laikyti, kad nusikaltimas apskritai nebuvo atliktas, priešingai, tiek Lietuvos Respublikos BK 149, tiek Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnių prasme vien nusikalstamų veiksmų atlikimas, net kaltininkui ir nepatyrus erekcijos ir nepilnai atlikus lytinį aktą, jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal minėtus straipsnius ir laikomi kaip baigtas nusikaltimas, o tai, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti, nurodė pati nukentėjusioji, taip pat iš dalies jos parodymus patvirtindamas ir J. R. , nurodęs, kad užėjęs į kambarį, pamatė S. Z. lytiškai santykiaujantį su L. J. . Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, minėti nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl J. R. ir S. Z. kaltės.
Paskirdamas nuteistiesiems J. R. ir S. Z. bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmes, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadijas – abu pasikėsino padaryti po sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 11 str. 5 d.) bei padarė po sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 11 str. 5 d.), kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus – nusikalstamos veikos pasikėsintos padaryti bei padarytos tiesiogine tyčia, nuteistiesiems suvokiant visas daromų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamą vertybę, kilusias pasekmes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – nusikaltimai įvykdyti nepilnamečio, lengvo protinio atsilikimo, socialiai labai pažeidžiamo, gyvenančio ir auklėjamo vaikų namuose asmens atžvilgiu, nukentėjusiajai padaryta ne tik fizinė, bet ir moralinė žala – sukelta psichologinė trauma, neigiami emociniai išgyvenimai, pažeminimas, padaryta žala nukentėjusiosios vystymuisi, socialinei adaptacijai, brendimui, nuteistųjų asmenybes – J. R. nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas, nedirba, neturi jokio pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, charakterizuojamas neigiamai, S. Z. nusikalstamas veikas padarė, būdamas taip pat recidyvistas, nedirba, neturi jokio pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios L. J. elgesys – ji pati atėjo į butą, buvo patikli ir naivi, kuo abu nuteistieji pasinaudojo, pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistiesiems mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai bausmes. Nei atskirai paskirtos, nei subendrintos bausmės nėra per griežtos, jas švelninti nuteistųjų apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistųjų J. R. ir S. Z. bei S. Z. gynėjo advokato S. Z. apeliacinius skundus atmesti.