Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.2. 214,87 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat 6 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Nurodoma, kad 2018-01-18 nutrūkus elektros energijos tiekimui adresu Paukščių g. 5, Lašinių k., Kauno raj., buvo padaryta ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui – burnos irigatoriui, spausdintuvams, imtuvui, TV imtuvui, kaitlentei. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimų. Elektros energiją adresu Paukščių g. 5, Lašinių k., Kauno raj., tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas į gyvenamąjį namą, esantį Paukščių g. 5, Lašinių k., Kauno raj. Aplinkybė, kad sutriko elektros energijos tiekimas, vertintina kaip netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymu. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2, 3 dalys). Nors, atsakovės vertinimu, gedimo ji iš anksto negalėjo numatyti, tačiau, veikdama kaip rūpestingas ir atsakingas subjektas, atnaujinusi elektros energijos tiekimą vartotojui atsakovė privalėjo įsitikinti elektros energijos kokybe. Atsakovė yra parengusi Elektros energijos kokybės analizatoriaus nustatymų atmintinę, kuri patvirtina, kad atsakovė turi galimybę pamatuoti įtampą, įtampos kryčius, viršįtampius, įtampos pertrūkius, viršsrovį ir pan., t.y. pateikti įtampos charakteristikas. Draudėjui priklausantys elektros įrengimai ir prietaisai iki ieškinyje minimo įvykio veikė tinkamai ir sugedo tik po to, kai įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas. Buvo nustatyta šių prietaisų gedimo priežastis – viršįtampis, kas reiškia, kad būtent elektros energijos tiekimo sutrikimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su žalos atsiradimu. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes: 1) neužtikrindama kokybiškos elektros energijos tiekimo paslaugos, atsakovė elgėsi neteisėtai; 2) dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo paslaugos atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovės pareigos pareigų nevykdymo rezultatas. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.

II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

3. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2017 m. vasario 9 d. objektui Paukščių g. 5, Lašinių k., Rumšiškių sen., 56343 Kaišiadorių r. sav., parengta elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis A. P. vardu, pagal kurią teikiama elektros energiją, o klientas ją perka. Atsakovui priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu Paukščių g. 5, Lašinių k., Rumšiškių sen., 56343 Kaišiadorių r. sav., 2018-01-18 apsaugos sistemos, atjungė elektros energijos persiuntimą dėl gedimo Bendrovės 10 kV skirstomajame tinkle. Elektros energijos tiekimas nutrūko pažeidus oro liniją. Ieškovas su A. P. sudarė Būsto draudimo sutartį Nr. TAI 291081215 ir apdraudė turtą, esantį adresu Paukščių g. 5, Lašinių k., Rumšiškių sen., 56343 Kaišiadorių r. sav. Ieškovo teigimu, 2018-01-18 nutrūkus elektros energijos tiekimui adresu Paukščių g. 5, Lašinių k., Kauno raj. buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui – burnos irigatoriui, spausdintuvams, imtuvui, TV imtuvui, kaitlentei. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinės žalos atsakovas neatlygino.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

5. Energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (LR CK 6.383 str. 1 d., 6.386 str. 2 d., 3 d.).

6. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, elektros energijos tiekimas III (trečiojo) patikimumo kategorijos klientui turi būti atkurtas per 24 val. Vartotojas privalo, įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Operatorius atlygina vartotojui patirtus nuostolius, kai nevykdo sutartyje, taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, 49.4. p., 49.12 p., 56.8 p., 81.1. p., 82 p., 83 p., 85 p., 86 p., redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-09-01). Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kritimai neturi viršyti minimalios įtampos UN ±10; visuotinai priimtina, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis lygus 110 proc. nominalios įtampos. Normaliomis veikimo sąlygomis tikėtinų įtampos kryčių skaičius per metus gali būti nuo kelių dešimčių iki vieno tūkstančio ir jų paskirstymas per metus gali būti labai netolygus. Staigiuosius įtampos pokyčius ar kryčius, kurie trunka tik dalis ar net šimtąsias dalis sekundės, gali sukelti tiek gedimai vartotojo ar bendrajame skirstomajame ar perdavimo elektros tinkle, tiek vartotojo vidaus ar lokaliajame tinkle įjungiamos apkrovos (Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“).

7. Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad žala buvo padaryta ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui – burnos irigatoriui, spausdintuvams, imtuvui, TV imtuvui, kaitlentei. Tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

8. Atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju ieškinio tenkinimui reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Tačiau didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodinėti kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovė. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017).

9. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

10. Kilus ginčui tarp šalių dėl žalos atlyginimo, ieškovas nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, nevykdymu. Atsakovė nurodo, kad ji nėra įpareigota elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai, o įvykio metu nutrūkus elektros energijos persiuntimui, atsakovė tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas.

11. Vertindamas šalių ginčą, teismas reikšmingomis bylai pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, teismas remiasi Elektros energijos įstatymo 71 straipsnio nuostatomis, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, tarp jų esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis tinklų naudotojui turi būti nedelsiant pranešama apie elektros energijos persiuntimo nutraukimą ar apribojimą. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, teismas pripažįsta, kad atsakovės elektros atjungimas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, nes atsakovė turi teisę elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklus naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Antra, teismas remiasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės) 85.1, 86 punktų nuostatomis, pagal kurias nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad elektros energijos tiekimas ginčo objektui buvo visiškai atstatytas per 1 val. 25 min. (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). Vertindamas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl Taisyklių 85.1, 86 punktų nuostatų pažeidimo, nes atsakovė tinkamai įvykdė pareigą atstatyti elektros energijos tiekimą ginčo objektui per nurodytą laiko tarpą. Trečia, teismas remiasi Taisyklių 50.4 punkto nuostatomis, pagal kurias Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Remdamasis nurodytomis nuostatomis, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog Atsakovo valdomame elektros skirstomajame tinkle vyko kokie nors neleistini reiškiniai. Vertindamas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus dėl Taisyklių 50.4 punkto nuostatų pažeidimo, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovės teikiama elektros energiją neatitiko teisės aktuose nurodytos kokybės reikalavimų. Ketvirta, teismas remiasi Taisyklių 58.2 punkto nuostatomis, pagal kurias vartotojas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę, įrenginių įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Taip pat Taisyklių 58.8 punkto nuostatomis, pagal kurias vartotojas privalo įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 87, 89, 90 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Remdamasis nurodytomis Taisyklių nuostatomis, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog Vartotojas tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas dėl atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu sumontavimo, o taip pat įrodymų apie apsaugos (ne)suveikimą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra svarbios ir dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 643 vartotojams, tačiau kitų elektros energijos vartotojų, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo ieškovo nurodomo įvykio metu Atsakovo nebuvo gauta. Todėl nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti esant atsakovės neteisėtus veiksmus ginčo įvykio metu, nes ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kokių priemonių buvo imtasi vartotojo vidaus tinklo apsaugai bei dokumentų, iš kurių matytųsi sugedusių įrenginio techniniai parametrai, įtampa, kurioje įrenginys gali veikti, apsaugos, sumontuotos siekiant apsaugoti įrenginį nuo nepageidaujamų reiškinių, ir pan. Penkta, nors ieškovės pateiktame 2018 m. sausio 31 d. Akte dėl diagnostikos bei Defektiniame akte nurodyta, kad nustatyta, jog senoje pavaroje sudegė valdymo blokas nuo elektros įtampos svyravimo, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodomas aplinkybes, kad Defektiniame akte pateikta tik hipotetinė, o ne tikroji elektros įrangos gedimo priežastis, be to, šiame akte nenurodyta, kokiame būtent elektros tinkle įvykęs gedimas sąlygojo elektros įrangos gedimą, nes gedimas galėjo būti ne tik atsakovo valdomame tinkle, bet ir Kliento vidaus tinkle, kurio jis tinkamai neįrengė. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad prie Ieškinio nėra pridėta informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog Klientas eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų, tuo tarpu atlikti pirminį ir nuoseklų tyrimą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių sugedo Kliento įranga, siekiant įsitikinti, ar to priežastis netinkami paties nebuvo Kliento veiksmai, ar Atsakovo veiksmai ar neveikimas, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, prieš išmokant draudimo išmoką, buvo būtent Ieškovo pareiga. Šešta, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovės nurodytas aplinkybes, kad net įvykus elektros įtampos svyravimams viršijantiems normas tinkle, dėl transformatorinėse pastotėse ir skirstyklose, įrengtų įrengimų apsaugančių nuo viršįtampių, tame tarpe, kad nebūtų sugadinti ir operatoriams priklausantys įrenginiai, šie viršįtampiai nepereina iš 10 kV tinklo į 0,4 kV tinklą. Be to, patys vartotojų atjungimai tam tikram laikotarpiui yra leistini ir galimi priklausomai nuo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytų aprūpinimo elektra patikimumo kategorijų. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vien tik elektros prietaisų sugedimo faktas negali patvirtinti, jog prietaisų gedimo priežastis yra elektros tiekimo atjungimas 2018-01-18 d. ir dėl elektros prietaiso gedimų yra atsakinga atsakovė.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado jos nurodoma 1843,58 Eur turtinė žala.

Dėl 214,87 Eur kompensacinių palūkanų, 6 % palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo

13. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 1843,58 Eur žalos atlyginimo, atmetami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl 214,87 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 % palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.