Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-165-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
1-165-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00686-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-165-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00686-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.6; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamajai D. M., jos gynėjai advokatei V. B.,nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, vidurinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. M. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminio tyrimo tiksliu nenustatytu laiku, savo senelio A. V. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, žinodama, kad darže yra užkasti auksiniai dirbiniai, slapta juos iškasė ir pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausančius auksinius dirbinius: 28 vienetus auksinių grandinėlių, 60 vienetų porų auksinių auskarų, 2 poras auksinių auskarų su žiedais, 16 vienetų auksinių žiedų, tai yra kas sudarė 585 g. aukso bendro svorio, bendros 12 448,80 eurų vertės (1 g. vertė 21,28 eurų), 5 vienetus moteriškų žiedų bendros 868,86 eurų vertės, 15 vienetų Rusijos auksinių rublių 10 nominalo monetų (1 vieneto svoris 8,6 g., vertė 183,01 eurų) bendros 2745,15 eurų vertės ir 21 vienetą Rusijos auksinių rublių 5 nominalo monetų (1 vieneto svoris 4,3 g, vertė 91,50 eurų) bendros 1921,50 eurų vertės, viso pagrobė 22 179,48 eurų bendros didelės vertės svetimo turto, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam A. V. 17 984,31 eurų turtinę žalą.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. M. kalta neprisipažino ir parodymų nedavė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji D. M. 2013 m. balandžio 4 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. lapkričio 29 d. apklausose parodė, kad su jai pareikštu įtarimu susipažino, kuo yra įtariama žino, kalta neprisipažįsta, parodymus duoti atsisako. Duoti parodymus atsisakė, parodymus duos pailsėjusi (t. 2., b. l. 169, 172). 2013 m. balandžio 11 d. apklausos metu parodė, kad su jai pareikštu įtarimu susipažino, savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodė, kad 2004 m. ar 2005 m., dienos nepamena, dienos metu, senelių P. ir A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo teritorijoje, darže, iškasė aukso dirbinius, kurie buvo suvynioti į popierių bei įdėti į 3 l stiklainį, o stiklainis įdėtas į 15 l talpos metalinį kibirą, kuris buvo uždengtas lentutėmis ir skarda. Kibiras su jame buvusiais aukso dirbiniais buvo užkastas į žemę. Ji atsitiktinai rado užkastus aukso dirbinius, eidama sode pamatė iš žemės išlindusią skardą netoli šuns voljero. Ji suprato, jog ten gali būti užkasti pinigai arba auksas, nes jai būnat mažai, t. y. kaip jai buvo 7 metai, yra mačiusi, kaip kartą, močiutė su jos motina D. M. sode išsikasdavo pinigus ir dalindavosi, bei yra mačiusi, kaip užkasdavo pinigus. Taip pat, ne kartą yra mačiusi, kaip po daržą vaikščiodavo senelis A. su dėde A. V., jie kažką darže darydavo, bet ką darydavo nematė, tik įtaria, kad galbūt jie užkasinėjo pinigus. Ji iš kibiro paėmė trilitrinį stiklainį su aukso dirbiniais, kad trilitriniame stiklainyje buvo aukso dirbiniai pamatė pro popieriaus tarpus, kibirą atgal uždengė su lentutėmis ir skarda bei užkasė. Ji suprato, kad auksiniai papuošalai priklausė jos dėdei A. V., nes jis visada daug uždirbdavo, kiek pamena, prekiavo automobiliais. Įvykio metu jai buvo apie 16 metų ar 17 metų. Aukso dirbinius parsinešė pas močiutę į namus, nes tuo metu gyveno pas močiutę, ir juos savo kambaryje apžiūrėjo. Buvo 10 vnt. auksinių monetų po 10 rublių, 15 vnt. auksinių monetų po 5 rublius, apie 6 vnt. vyriškų auksinių žiedų, jie buvo masyvus be puošimo, apie 20 vnt. moteriškų įvairių auksinių žiedų su akutėmis, vestuvinių, tarp jų buvo vienas moteriškas žiedas su briliantais, jį buvo nunešusi patikrinti pas juvelyrą, apie 10 vnt. plonų grandinėlių moteriškų ant kaklo be pakabukų po 1 g. ar 2 g., apie 10 vnt. porų moteriškų auksinių auskarų, iš kurių dalis auskarų buvo ploni lankelio firmos, o dalis auskarų buvo prie ausies, viena pora auskarų buvo su briliantais. Tiksliai, kiek papuošalų buvo bei, kiek bendrai svėrė, nurodyti negali, nepamena. Kiek pamena visi aukso papuošalai buvo su rusiškomis etiketėmis. Ji, iš popieriaus išvyniojusi auksinius dirbinius, sudėjo į polietileninį maišelį, trilitrinį stiklainį nunešė prie namuose buvusių stiklainių ir padėjo, o aukso dirbinius su maišeliu nunešė į močiutės namo palėpę ir paslėpė. Kokia atkasto aukso dirbinių vertė, nežino, nurodyti negali. Nuo 2004 m. ar 2005 m. iki 2006 m. aukso papuošalų neėmė, jie buvo palėpėje. 2006 m. šiltu metų laiku, tiksliai nepamena, mirė močiute. Po močiutės mirties, po pusės metų, ar po metų, dėdė A. V. ją išvarė iš močiutės namų, priekaištaudamas jai dėl išvaizdos ir nesitvarkymo. Ji išeidama iš močiutės namų, niekam nematant, paėmė iš palėpės minėtus aukso papuošalus ir juos turėjo su savimi. Ji laikinai gyveno pas savo mamą D. M., adresu (duomenys neskelbtini), ji suprato, kad ji iškasė iš močiutės sodo aukso dirbinius, nes ji jai buvo užsiminus. Mama jai pasakė, ką darysi kaip baigsis auksas, mama galvojo, kad ji gyvena iš to aukso. Išvaryta iš močiutės namų neturėjo pragyvenimui pinigų, todėl ji per kelis kartus paėmė iš iškasto aukso 5 auksinius moteriškus žiedus ir nunešė į lombardą priduoti už kuriuos bendroje sumoje gavo 3000 Lt. Daugiau nieko iš iškastų auksinių papuošalų neėmė. 2008 m. vasarą, išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, o iškastus aukso dirbinius paliko Lietuvoje AB „Ūkio bankas“ išnuomotame seife, esančiame (duomenys neskelbtini), senamiestyje, tikslaus adreso nežino, nes tame banke turėjo savo sąskaitą. Ji į Lietuvą grįždavo periodiškai ir vis nueidavo į AB „Ūkio banką“ patikrinti, ar minėti aukso dirbiniai vietoje, pažiūrėjusi, kad viskas tvarkoje palikdavo. 2013 m. vasario 3 d. iš sesers G. M. gavo SMS žinutę, kad miršta mama, tada jai buvo šokas. 2013 m. vasario 4 d. ji būdama (duomenys neskelbtini) iš banko „LLOYDS“, kuriame turėjo savo sąskaitą, nuėmė 5000 svarų, norėjo daugiau nuimti, bet tame banke buvo tik toks limitas, tada ji nuėjo į to paties banko filialą ir nuo savo tos pačios sąskaitos nuėmė 10000 svarų, viso tą dieną nuo savo sąskaitos nuėmė 15 000 svarų, kuriuos būdama (duomenys neskelbtini) uždirbo per tris metus. 2013 m. vasario 4 d. grįžo su svarais į (duomenys neskelbtini). Nuo savo sąskaitos nusiėmė visus savo uždirbtus pinigus, nes galvojo reikės mamos gydymui. Grįžus jai į (duomenys neskelbtini) tarp jos ir sesers bei dėdės A. V. kilo įtampa dėl palikimo, nes mama turėjo įmonę, kuri oficialiai buvo registruota senelio vardu, bet mama dirbo, dėl to mama turėjo užsidirbusi pinigų. Būnant mamai ligoninėje, mama paskambino G. ir pasakė, kad G. jai (D. M.) duotų savo raktus nuo mamos buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo pas G. į namus ir ji jai pikta padavė nuo mamos buto raktus. Kitą dieną mama jai parašė SMS žinutę, kad ji iš seifo paimtų „pin.“ žodis buvo nebaigtas rašyti. Vėliau paskambinusi jai, mama pasakė, kur jos namuose nuo seifo yra raktai, bei nurodė, kad ji iš jos seifo paimtų pinigus ir jai atvežtų. Ji mamos bute iš palto kišenės, kurį nurodė mama, paėmė nuo seifo raktą ir iš seifo paėmė 2400 Lt., nors mama jai sakė paimti 1400 Lt. Matė, kad mamos seife buvo dėžutė nuo žuvyčių maisto, ji buvo apvali apie 8 cm aukščio ir 5 cm pločio, apie pusė dėžutės buvo aukso papuošalų, t. y. 3 poros auskarų, žiedo formos, apie 5 vnt. vestuvinių žiedų, pakabukas ir grandinėlė su mamos inicialais, plonų grandinėlių, tačiau kiekio nurodyti negali nepamena, papuošalai buvo be etikečių, dėvėti. Ji vėliau dėžutę su papuošalais paėmė. Raktų nuo mamos buto sesei negrąžino, nes nenorėjo, kad ji eitų į butą. Savaitę ar dvi savaites prieš mamos mirtį ji iš AB „Ūkio banko“ seifo paėmė aukščiau minėtus aukso papuošalus ir turėjo su savimi. Taip pat ji buvo paėmusi nuo mamos automobilio raktus, kad niekas nesinaudotų, kol neišsispręs paveldėjimo teisė, nors žinojo, kad automobilis registruotas senelio vardu, tačiau realiai automobilis buvo mamos. 2013 m. kovo 1 d. mirė mama ir prasidėjo pykčiai tarp jos ir sesers dėl palikimo. Tuo metu, kaip buvo pašarvota mama, ji nuėjo pas notarę išsiaiškinti, ar yra paliktas testamentas ir dėl to ant jos giminės užpyko. 2013 m. balandžio 5 d. jai laidojimo namuose dėdė A. V. iškvietė policiją ir medikus, neva ji kelia grėsmę, grasina juos užmušti, tačiau ji niekam negrasino. Ją nuvežė į policiją po to į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ją paguldė. Ji su savimi rankinėje turėjo minėtus aukso papuošalus, t. y. iškastus aukso dirbinius ir monetas, mamos papuošalus paimtus iš seifo, 2400 Lt paimtus iš mamos seifo, savo 16000 svarų su virš, tikslios sumos nepamena, savo apie 8 000 Lt, kuriuos anksčiau buvo pasikeitus, t. y. svarus į litus. Ji labai gailisi, kad pavogė dėdei priklausančius aukso dirbinius ir nori juos grąžinti. Tačiau svarai ir 8000 Lt yra jos, juos uždirbo užsienyje. Jos dėdė nori, kad ji jam atiduotų ne tik iškastus aukso dirbinius, bet ir savo uždirbtus pinigus, jis jai prieš apklausą nurodė, kad reikia jai sakyti, jog svarai ir visas auksas buvo sudėtas bendrai į maišą ir buvo laikomi mamos seife, kad mama jai neva liepė jam atiduoti visus pinigus ir auksą (t. 2., b. l. 165 - 166).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. V. ir kaltinamosios D. M. metu, A. V. pasiliko prie savo duotų parodymų. D. M. parodė, kad pas ją rasti pinigai – litai ir svarai – yra jos, o visi pas ją rasti aukso dirbiniai yra rasti mamos seife, dalis nauji, dalis padėvėti. Kur yra raktas nuo seifo, pasakė mama. Kam priklauso aukso dirbiniai, ji nežino (t. 2, b. l. 173 - 175).

Nukentėjusysis A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jo tėvai, A. V. ir mama P. V., nuo 1981 m. užsiėmė verslu – siuvo brangiakailių žvėrelių kepures. Jis (A. V.) prie verslo prisijungė 1983 – 1984 m. Kailius įsigydavo Aleksoto turguje arba iš žmonių ūkiuose, mama kepures siuvo, o jis paprastai skrisdavo du kartus per savaitę parduoti į Uzbekistaną, į Taškentą. Sesuo D. M. nedirbdavo tame kailių versle, ji kelis kartus buvo išvažiavusi į Aleksoto turgų, padėjo pinigus suskaičiuoti. Brolis V. V. yra važiavęs į Taškentą, bet nedaug kartų. „Į Uzbekiją esu važiavęs minimum 50 kartų“. Verslas vyko 20 metų, užsidirbo nemažai pinigų. Atsiskaitoma buvo auksu, doleriais. Kainos kailinių kepurių skirdavosi kas metai, brangdavo, kainavo nuo 300 rublių, ir brangdavo, galėjo būti iki 1000 rublių. Būdavo, kad atvažiuodavo ir iš Sibiro žmonės pirkti kepurių ir kailių. Dauguma pinigų buvo pas mamą, ji buvo kaip buhalteris, nes „aš tuo metu buvau jaunas, nuo 20 metų pradėjau dirbti, nelabai man reikėjo pinigų“. Aukso dirbinius, kuriuos gaudavo už parduotas kepures visus atiduodavo motinai, kuri dėjo juos į slėptuvę, kur ji buvo, nežino, nes mama saugojo pinigus žemėje, sandėliukuose, namuose, tai buvo jos valia. „Aš žinojau kiek tų dirbinių yra, nes aš juos atveždavau <...> mama atsinešdavo stiklainį iš kažkur, susidėdavo auksą ir vėl nunešdavo. Aišku, galėjo duoti ir dukrai žiedą, ir pragyvenimui, nes apskaitos nevedėme“. Negali pasakyti, kada baigė verslą, verslas po truputį vykdavo, mama turėjo patentą, oficialiai siūdavo, kai jau buvo neįmanoma išvežti kepurių, parduodavo kepures Aleksoto turguje. Kada pardavė paskutines kepures, negali pasakyti. Ar siuvo mama paskutinius metus prieš mirtį, negali pasakyti. Prieš mirtį mama dirbinius ir santaupas paliko jam (A. V.) kaip palikimą, todėl kad seseriai ir broliui atiteko butai po 3 kambarius. P. V. (mama) 2004 m. nuvedė jį į sodą ir parodė vietą, kur jie yra užkasti, bet mes neatkasinėjom, „aš plius minus žinojau, kas ten yra“. Motina mirė 2004 m. 2005 m. su tėvu A. V. atkasė slėptuvę. Ten buvo stiklainis, uždarytas plastmasiniu dangteliu, įdėtas į metalinį kibirą, uždėtas skarda, ant tos skardos šiferio lapas ir užpilta žemėm. Stiklainį parsinešė namo, į virtuvę. Joje buvo sugyventinė R. Z. ir brolis V. V.. Stiklainis buvo pilnas aukso dirbinių, ant viršaus – doleriai. Stiklainį išpylė, aukso dirbinių vienetais neskaičiavo, „galvoju kad buvo apie 500 vnt.“ Sudėtus į maišelį, pasvėrė „bezmėnu“, buvo 2,5 kg. Kiekvienas aukso dirbinys buvo apvyniotas plonu gamykliniu popieriuku, kad nesusiraižytų, dirbiniai visi buvo sumesti į vieną vietą, nauji, apie 10-20 buvo ne naujų, nes mama keisdavo dirbinius, tai vienus panešiodavo, tai kitus. Vieną apyrankę iš stiklainio leido pasiimti sugyventinei R. Z.. Pinigų neskaičiavo. Mama buvo sakiusi, kad ten 30 000 dolerių. Buvo 3 „pundai“ po 10 000 dolerių, kupiūros po 100 dolerių nominalo vertės. Aukso dirbinius vėl subėrė į stiklainį, ant viršaus sudėjo pinigus ir vėl užkasė į tą pačią vietą, nes tuo metu pinigų nereikėjo. „Deimantė tuo metu gyveno mano tėvo A. V. namuose, kai užkasinėjome auksą, pinigus, ji pamatė <...> tėtis ją nuvarė, liepė eiti, sakė „ko čia žiūri“, ir tuo viskas baigėsi“. Slėptuvės nepakeitėme, nepagalvojome, kad šeimos narys gali vogti. Be D., niekas nematė, kaip jis su tėvu A. užkasinėja slėptuvę. Į teismą dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu nesikreipė. Turto deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pildęs. 2009 m. su tėvu A. V. nusprendę atkasti slėptuvę, rado ją tuščią. „Kreipiausi į policiją, parašiau pareiškimą, kad dingo auksiniai gaminiai ir pinigai <...> sesers M. prašymu nenurodžiau viso kiekio dirbinių ir pinigų, nes bus sunku susitaikyti, jei parodysiu didelę sumą.“ Sesuo M. žadėjo pati išsiaiškinti su D. ir sakė, kad pati išspręs šią problemą, jei neišsiaiškins, kompensuos. „Per kiek laiko, man nebuvo svarbu“. Sesuo D. M. buvo labai turtinga, ji prekiavo dėvėtais drabužiais, turėjo įmonę savo vardu, po to perrašė tėčio vardu, turėjo kelias parduotuves (duomenys neskelbtini). D. neprisipažino, kad paėmė auksą, bet daugiau nebuvo kam. Tarp mūsų santykiai buvo įvairūs, kaip ir šeimoje, D. pastoviai vogdavo, dingdavo auksas, sūnaus telefonas dingo. Iki šio įvykio nežinojo, kad D. „vagilka“, tik po 2009 m. vagystės suprato, kad tai jos darbas. D. gyveno pas senelius, nes nesutardavo su mama. Išsikraustė, kai apvogė, „kalbėjomės visi su ja, mano tėtis irgi įtarė ją. Ir aš, ir tėtis liepėme jai išsikraustyti iš namų“. Ji apsigyveno pas savo mamą, vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini), pabūdavo ir grįždavo, niekur nedirbo, buvo labai jauna. D. pirko butą (duomenys neskelbtini), ar sesuo M. buvo dukterims atidariusi sąskaitas bankuose, nežino, galėjo padovanoti savo dukrai D. kažką, „tai ne mano reikalas, aš galvoju, kad butą ji nusipirko iš mano pinigų“. 2013 m. Deimatė grįžo į (duomenys neskelbtini) prieš savo mamos laidotuves, gavusi savo sesers G. žinutę. Nesutarimai prasidėjo jau D. M. gulint ligoninėje, nes D. iš sesers G. pavogė mamos buto raktus, apkaltino, kad ji nunuodijo motiną. Per laidotuves pardavė savo motinos automobilį, kuris buvo A. V. vardu, bet pavyko jį atgauti, konfliktavo su seserimi dėl palikimo, ėjo pas notarę, triukšmavo laidojimo biure, todėl jis iškvietė policiją, o ši – greitąją. Į ligoninę D. lydėjo jo sugyventinė R. Z. ir brolio V. sugyventinė K. R.. Guldant ją į ligoninę buvo rasti aukso dirbiniai, pinigai. Kai D. gulėjo psichiatrinėje, su R. Z. ją aplankėme, ji prisipažino, kad viską paėmė, žadėjo grąžinti. Dirbiniai vėliau buvo grąžinti, juos atpažino iš etikečių. Supylus juos į stiklainį, buvo matyti, kad tai trečdalis buvusių užkastų 2005 m. Buvo gražinta mažiau negu trečdalis dirbinių, o stiklainis buvo beveik pilnas. Viso buvo 50 auksinių monetų, „tiksliai nepamenu dabar“.

Šalies argumentai

2009 m. rugpjūčio 25 d. Protokole-pareiškime A. V. nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. savo tėvo A. V. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasigedo darže užkastų auksinių dirbinių. Viso buvo 8 vienetai vyriškų auksinių žiedų, kurių vertė apie 4 000 Lt (1158,48 eurai), 20 vienetų moteriškų auksinių žiedų kurių vertė apie 4 000 Lt (1158,48 eurai), 20 vienetų carinių auksinių monetų, kurių vertė apie 16 000 Lt (4633,92 eurai), 10 vienetų auksinių grandinėlių, kurių vertė apie 1 000 Lt (298,62 eurai) ir 20 vienetų moteriškų auksinių auskarų, kurių vertė apie 3 000 Lt (868,86 aurai). Visi auksiniai dirbiniai, išskyrus monetas, buvo su etiketėmis rusišku užrašu „Uzbekistanas, Taškentas“, aukso praba 583. Dėl vagystės patyrė 28 000 Lt (8109,36 eurų) (t. 1., b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d., apie 18 val., nusprendė atkasti ir patikrinti saugyklą, kuri yra tėvo A. V. privačioje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), darže. Minėtoje saugykloje 2004 m. mama P. V. užkasė auksinius dirbinius, kuriuos jis išvardino savo pareiškime. Prieš mirtį auksinius dirbinius ji paliko jam kaip palikimą ir parodė vietą darže, kur jie užkasti. Po mamos mirties 2005 m. vasarą jis kartu su tėvu A. V. atkasė mamos parodytą vietą darže ir rado ten metalinį kibirą, kuriame buvo 3 litrų stiklinis indas, uždengtas plastikiniu dangteliu, o viduje auksiniai dirbiniai. Tuo kartu vėl viską užkasė toje pačioje vietoje. Jiems užkasinėjant dirbinius tai matė tuo metu kieme buvusi jo krikšto dukra D. M.. Tuo metu ji gyveno pas tėvą A. V.. Mano, kad per tą laiką būtent ji atkasė paslėptus auksinius dirbinius ir juos pasisavino. Jis su ja tą pačią dieną kalbėjosi, ji išsigando, bet viską neigė. Tėvas jam pasakojo, kad po šio pokalbio, praėjus porai dienų, jis matė, kaip vėlai vakare atvažiavo dviračiu D. M. ir vaikščiojo po daržą. Mano, kad auksiniai dirbiniai yra perkasti kitoje vietoje, nes D. M. neįsigijo jokių brangių daiktų (t. 1, b. l. 42 - 43).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu 2013 m. balandžio 17 d. A. V. parodė, kad 2013 m. mirė jo sesuo D. M.. 2013 m. kovo 4 d. D. M. buvo pašarvota laidojimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 5 d. būnant laidojimo namuose, šarvojimo salėje, pastebėjo, kad D. M. viena dukra – G. M. yra, o kitos dukters D. M. – nėra. Atėjus į laidojimo namus D. M., kilo ginčas tarp jos ir sesers G., nes D. M., nežinant G. M., pradėjo savintis mirusios mamos turtą. D. niekam nesakiusi paėmė D. M. automobilį „RENAULT“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą tėvo A. V. vardu, raktus nuo D. M. buto ir niekam neleido įeiti į butą. D. M. elgėsi kaip psichinis ligonis, šaukė, rėkė, todėl K. R. iškvietė policiją, o atvykę policijos pareigūnai iškvietė medikus. D. M. buvo nuvežta į Ukmergės policijos komisariatą, o po to į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Su savimi ji turėjo rankinę, kurią labai saugojo. Jo sugyventinė R. Z. ir K. R. atskiru automobiliu lydėjo D. M. iki ligoninės. R. Z., būdama ligoninėje, paskambino ir jam pasakė, kad ligoninėje iš D. M. buvo paimta rankinė, kuri prieš guldant į ligoninę D. M. buvo apžiūrėta. D. M. rankinėje buvo rasta daug aukso dirbinių, tarp kurių buvo auksinių monetų, 16 000 svarų, apie 8 000 Lt. Jis įsitikinęs, kad D. M. rankinėje buvę aukso dirbiniai priklauso jam. Taip pat rasti pinigai – svarai, litai, priklauso jam, nes įtaria, kad D. M. atkasė ir pavogė jam priklausančius aukso dirbinius, taip pat tarp jų buvusias auksines monetas bei prie jų buvusius 30 000 JAV dolerių. Minėtus aukso dirbinius ir 30 000 JAV dolerių jam paliko mama P. V., bei parodė, kur jie yra užkasti. Nuo 1983 m. iki 2004 m. jis dirbo namuose, siūdavo audines kepures ir jas veždavo parduoti. Uzbekijoje buvo atsiskaitoma už kailius aukso dirbiniais, auksinėmis monetomis. 2005 m. po mamos mirties, jis kartu su tėvu A. V. atkasė motinos parodytą vietą darže (t. 1., b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu 2018 m. spalio 29 d. A. V. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį pagal Niujorko biržos kainą 1 uncija (31,1 g.) kainavo 1213 JAV dolerių, 1 g. 39 doleriai, kas tuo metu sudarytų 95,55 Lt, kas pagal euro kursą sudaro 27,67 eurus. Nori pasakyti, kad 3 litrų talpos stiklainyje buvo ne mažiau kaip 2500 g. aukso. Stiklainyje buvo ne daugiau 500 vnt. ir ne mažiau kaip 480 vnt. įvairių aukso dirbinių, auksinės caro monetos 50 vnt., 5 nominalo ir 10 nominalo vertės. Jų buvo po vienodai, t. y. po 25 vnt. 5 nominalo vertės monetos svoris yra 4,30 g., tuo metu vidutinė rinkos buvo 600 Lt, kas sudaro 173,77 eurų. 10 nominalo vertės svoris 8,6 g., vidutinė vertė rinkoje tuo metu buvo 1200 Lt, kas sudaro 347,54 eurų. Nurodytos monetos buvo sudėtos į tą patį stiklainį, todėl jų svoris buvo įskaičiuotas į 2500 g., bendrą aukso dirbinių svorį, tačiau auksinių monetų yra aukšta praba „999“, todėl jas vertina atskirai, nes jų aukštesnė kaina. Išminusavus monetas iš bendro 2,500 g. svorio 323 g., lieka 2177 g. aukso dirbinių, kurių praba buvo „585“. Jam buvo grąžintos auksinės monetos 15 vienetų po 10 nominalo aukso rublių ir 21 moneta 5 aukso rublių nominalo. Kadangi stiklainyje buvo sudėti įvairūs aukso dirbiniai (pakabukai, auskarai, žiedai, grandinėlės), be to kiekvieno aukso dirbinio svoris buvo skirtingas, todėl vertina bendrą aukso kiekį, o ne kiekvieną dirbinį atskirai. Be monetų svorio ir vertės, bendra pavogtų aukso dirbinių vertė 2009 m. kainomis sudaro 60 237,59 eurų. 25 vnt. 10 nominalo rusiškų caro aukso rublių 2009 m. rugpjūčio mėn. kainomis sudarė 30 000 Lt (8 688,60 eurų). 25 vnt. 5 nominalo rusiškų caro aukso rublių 2009 m. rugpjūčio mėn. kainomis sudarė 15 000 Lt (4 344,30 eurų). Kadangi dalis aukso monetų ir aukso dirbinių yra grąžinta, todėl ieškinį teiks mažesnei sumai. Tai pat buvo pavogta 30 000 JAV dolerių, kurie buvo sudėti į tą patį stiklainį, kas pagal 2009 m. rugpjūčio mėn. dolerio ir lito kursą sudarė 73 500 Lt (21 287,07 eurų). Viso jam dėl vagystės padaryta 94 557,56 eurų turtinė žala. Jam šiai dienai be monetų svorio, kitų aukso dirbinių yra grąžinta 585 g., kas sudaro 16 186,95 eurų. Grąžinta 15 vnt. 10 nominalo rusiškų caro auksinių monetų, kas sudaro 5213,16 eurų ir 21 vnt. po 5 nominalo monetų kas sudaro 3649,21 eurų (t. 1., b. l. 46 - 47).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. tvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, parodė, kad žmona P. V. prieš mirtį nuvedė jį į sodą ir parodė, kur užkastas jų turtas. Žmona sakė, kad aukso buvo nemažai, bet kiek nesakė. Kaip žmona užkasinėjo auksą, jis nematė. Neklausė žmonos, iš kur gavo aukso dirbinių. Žmonai mirus, jis apie tai pasakė sūnui A. Vieną kartą jie abu nutarė atkasti ir pažiūrėti slėptuvę. Kai iškasė, atnešė į kambarį, kur buvo visi savi, A., V. Stiklainis buvo pilnas aukso. „Žinojau, kad auksą gavome iš Turkmėnijos. Ant aukso buvo etiketės. Auksą gaudavome už kepures, dirbdavome dieną naktį, kepures siuvo žmona, ji buvo viršininkė, siūdavo iš norkių, padėjo ir sūnai, bet viršininkė buvo motinėlė, ji saugojo auksą, mumis matyt nepasitikėjo.“ Stiklainyje buvo sudėti jo ir žmonos dėvėti auksiniai papuošalai. Stiklainyje buvo susukti pinigai, „jų neskaičiavau“. Kai užkasinėjo auksą, matė anūkė D., nes kaip tik tuo metu atėjo. Po kelių metų, kai sūnus A. atkasė slėptuvę, nieko neberado. Ne viską pamena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo posėdžio metu perskaitytus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugsėjo 3 d. liudytojas A. V. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio mėn., dienos nepamena, į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo sūnus A. V., pasiūlė eiti patikrinti, ar darže, toje pačioje vietoje, yra auksas, kurį prieš mirtį buvo užkasusi jo žmona P. V.. Su A. V. nuėjo į daržą, prie namo, pradėjo ieškoti tos vietos, nes nelabai tiksliai atsiminė, nors abudu žinojo, kurioje vietoje turi būti. Apytiksliai toje vietoje, kur buvo užkasti aukso dirbiniai, A. badė smaigalį, kad jis atsimuštų. Aukso dirbiniai buvo įdėti į trilitrinį uždarytą stiklainį, o stiklainis įstatytas į metalinį kibirą, ant kibiro buvo uždėta metalinė skarda, o ant skardos buvo uždėtas šiferio lakštas ir viskas buvo užkasta žemėmis. A. pajutęs, kad smaigalys atsitrenkė į kietą paviršių, toje vietoje pradėjo kasti, atkasęs pamatė šiferio lakštą, po lakštu buvo metalinė skarda, kai A. nuėmė šiferį ir metalinę skardą abudu pamatė tuščią metalinį kibirą, iškarto abudu suprato, kad aukso dirbinius kažkas iš jų slėptuvės pavogė. Iš kur žmona P. buvo gavusi aukso dirbinių, nežino. Prieš mirtį, 2005 metais, P. jam ir sūnui A. parodė, kur ji užkasė aukso dirbinius, ji kaip palikimą šiuos dirbinius paliko jam ir sūnui A., apie tai daugiau niekas nežinojo. Jis P. neklausinėjo, iš kur ji gavo tiek aukso dirbinių. 2005 m. mirus P. jis kartu su A. buvo atkasęs aukso dirbinius, pažiūrėję, kad dirbiniai yra vietoje vėl užkasė, bet kaip užkasinėjo į daržą buvo atėjusi jo anūkė D. M., ji pas jį tuo metu gyveno, ir jam atrodo, kad ji matė kaip užkasinėjo. Jis nežino, kokie būtent buvo aukso dirbiniai, nes jie buvo visi susukti į popierių. Paskutinį kartą slėptuvėje auksinius dirbinius matė 2005 metais kaip po P. mirties su sūnumi A. tikrino, ar jie vietoje. Kokia auksinių dirbinių vertė, nežino. Jis nežino kas galėjo paimti šiuos aukso dirbinius. Anūkė D. matė, kaip jie užkasinėjo, gal ji ir paėmė (t. 1., b. l. 60 - 61).

2013 m. gegužės 31 d. Papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad jam yra 79 metai, atmintis labai suprastėjo, daug ko nepamena. Sūnus A. V., jam pasakė, kad aukso dirbinius rado pas jo anūkę D. M.. Ji matomai, iš jo namo kiemo esančio (duomenys neskelbtini), atkasė, pavogė. Aukso dirbiniai, kurie buvo užkasti, priklausė jam ir jo mirusiai žmonai. Po žmonos mirties, jis sūnui A. V. parodė vietą, kur yra užkasti aukso dirbiniai, bei juos atkasė ir pažiūrėjo, bet kokiais metais atkasė nepamena, aukso dirbiniai buvo sudėti į trilitrinį stiklainį, kuriame buvo pusę stiklainio aukso dirbinių (papuošalų) ir 30 000 dolerių po 100 dolerių banknotais. Pinigai buvo suvynioti ir perrišti gumyte. Stiklainyje buvo auksinės monetos, kiek jų buvo nepamena, buvo nauji vyriški ir moteriški žiedai, grandinėlės, auskarai, bet kiek jų vienetais buvo irgi nepamena, bendrai galėjo sverti apie 2,5 kg. Papuošalai buvo su etiketėmis „UZBEKISTAN - TASKENT“, kokios buvo kitos etiketės, nepamena, papuošalai buvo palaidai sumesti į stiklainį. Taip pat į stiklainį buvo įdėti jo ir motinėles dėvėti papuošalai, buvo grandinėlės, bet kiek jų buvo nepamena, du jo žiedai, vienas storesnis, kitas plonesnis, tiksliai apibūdinti negali, nepamena. Kokie dar buvo dėvėti papuošalai nepamena. Kai sūnui rodė vietą, kur yra aukso dirbiniai, matė anūkė D. M., nes ji buvo kieme. Jis sūnui pasakė, kad auksas ir pinigai palikimui priklauso jam, nes kitiems vaikams, t. y. sūnui V. ir dukrai D., nupirko butus. Jis su sūnumi aukso dirbinius ir pinigus užkasė atgal. 2008 m. ar 2009 m. A. pasigedo aukso dirbinių bei pinigų, buvo iškastas kibiras, kuriame buvo trilitrinis stiklainis su minėtais aukso dirbiniais ir pinigais. Jis prie rusų, metų nurodyti negali, kartu su žmona apie 5 metus dirbo pagal patentą, kur jis buvo išimtas nepamena, jis ir žmona pagal patentą namuose siuvo kailines kepurės iš „norkų“, kurias iš jų namų išsiveždavo atvykę asmenys iš Uzbekistano, Turkmėnijos, patys į šias šalis kepurių pardavimui neveždavo. Kailiukus kepurėms pirkdavo turguje arba iš įvairių įmonių. Vienos kepurės vertė buvo 700 rublių, per mėnesį pasiūdavo 5-8 kepures. Kadangi rublis buvo nevertingas, jie, t. y. jis ir žmona, keisdavo kepures į aukso papuošalus, o žmona juos saugojo. Sūnus A. prie jų verslo neprisidėdavo. Jo žmona prieš verslą apie 8 metus dirbo kolūkyje, jis pats dirbo Ukmergėje „Linuose“, bet metų jis nurodyti negali, nes dėl senatvės nepamena. Jis į pensiją išėjo kaip jam buvo 60 metų, žmona buvo 5 metais už jį vyresnė, ji anksčiau išėjo į pensiją. Būdami abudu pensijoje jokia veikla neužsiminėjo, pragyvendavo iš pensijos. Anūkė D. M. pradėjo gyventi pas juos nuo tada, kai pradėjo eiti į pirmą klasę ir gyveno iki tol, kol baigė mokyklą, bet nuo kada ir iki kada metų nurodyti negali, nepamena. Jis ir A. ją išvarė, nes ji nieko nesitvarkė. D. nuo vaikystės nenorėjo pas mamą gyventi, nes dėl kažko nesutarė. Pirmoje apklausoje nenurodė, kad stiklainyje buvo ne tik auksas bet ir pinigai, apie pinigus nutylėjo, nes jo paprašė dukra D. M., ji pasakė, kad viską išsiaiškins, nes jie visi įtarinėjo, kad vagystę įvykdė jos dukra D. M. (t. 1., b. l. 62 - 63).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, kad visa šeima turėjo bendrą verslą, visi dirbo su kailiais. Mama P. V. siūdavo kepures iš audinių kailių, parduoti į Taškentą skrisdavo jis, brolis, kartais tėvas, taip pat važiuodavo į Kauno turgų. Sesuo D. M. yra padėjusi kelis kartus „tašes“ panešioti, šiaip versle nedalyvavo. Verslas vyko nuo maždaug 1982-1984 m., baigėsi, kai nebeliko mamos. Klientai atsiskaitydavo ir auksu, ir rubliais, doleriais, viską dėjo į bendrą kasą, atiduodavo mamai, ji buvo kasininkė, „labiau suprato apie tuos aukso dirbinius“. Jam aukso dirbiniai buvo nereikalingi, „už tą reikalą gaudavo atlygį“, nusipirko butą, tiek užteko. Žinojo, kad yra paslėptas „tas dalykas“, nežino, kur, tėvas sakė, kad auksas atiteks A. 2005 m. vasarą buvo atvažiavęs pas tėvą į namus, virtuvėje buvo atneštas iš slėptuvės atkastas auksas. Tuo metu virtuvėje be A. buvo tėvas A. ir brolio sugyventinė R. Z.. Dirbinius kartu skaičiavo ir svėrė su „bezmėnu“. Buvo apie 500 įvairių aukso dirbinių (grandinėlių, auskarų, žiedų), monetų, kurių bendras svoris buvo apie 3 kilogramai. R. Z., jam atrodo, pasiėmė sau grandinėlę. Dar buvo trys paketai dolerių po 100 dolerių kupiūromis, viso 30 000 dolerių. Dolerius perskaičiavo, kas skaičiavo nepamena. Tuomet visą auksą sukrovė į stiklainį, ant viršaus sudėjo dolerius, uždarė dangteliu ir brolis A. vėl viską užkasė su tėvu. Jis nematė, kur. Tėvas su A. jam pasakė, kad, kai jie užkasinėjo auksą, D. M. važinėjo su dviračiu ir matė. Kai po kelerių metų brolis atkasė slėptuvę, nieko neberado. Iškasti galėjo tik D., nes ji ten „maklinėjo“, gyveno, viską matė. Kai jo (V. V.) draugai ateidavo į svečius, pas juos pastoviai kažkas dingdavo, daugiau nebuvo kam paimti, tik D. Nuo vaikystės Su D. nekalba, nes žino, kad ji vagis. D. iš senelio išsikraustė, nes ji visada buvo netvarkinga. Per savo motinos D. M. laidotuves D. „pradėjo rauti stogą“, prasidėjo isterijos, vyko kažkoks konfliktas, visko gerai nepamena. Atvažiavo policija ir ją išsivežė. Ligoninėje jos kuprinėje rado auksą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad jis žino, kad 2009 m., mėnesio ir datos nepamena, jo brolis A. V. tėvo A. V. namų valdoje, (duomenys neskelbtini), pasigedo darže užkastų aukso dirbinių, kurie buvo sudėti į 3 litrų stiklainį, kuris buvo pilnas aukso dirbinių bei į stiklainio šonus buvo įdėtos susuktos trys pakuotės JAV dolerių, vienoje pakuotėje buvo po 10 000 JAV dolerių, viso buvo 30 000 JAV dolerių, banknotai visi buvo po 100 JAV dolerių. Kas buvo stiklainyje pats matė, nes po mamos mirties, t. y. 2005 m. atėjo pas tėvą ir tėvas su A. buvo į virtuvę atsinešę minėtą stiklainį su jame buvusiais aukso dirbiniais ir pinigais. Stiklainyje buvo įvairūs žiedai, auskarai, ant rankos ir ant kaklo grandinėlės, jie buvo su etiketėmis ir be etikečių, vienetais nurodyti negali, dirbiniai buvo įvairių formų nurodyti negali, nepamena. Apie užkastą stiklainį jam lygtai buvo pasakiusi mama P. V., tačiau kokioje konkrečioje vietoje minėtas stiklainis buvo užkastas, nežino. Apie tai, kad stiklainis su aukso dirbiniais ir jame buvusiais pinigais priklausė jo broliui A. V. žinojo, nes A. buvo mylimiausias mamos sūnus. Mama jam (duomenys neskelbtini) nupirko keturių kambarių butą, sesei D. (duomenys neskelbtini) nupirko dviejų kambarių butą, pats brolis A. pasistatė sau (duomenys neskelbtini) namą (duomenys neskelbtini), kadangi mama jam nieko nepirko todėl paliko palikimą, t. y. aukso dirbinius ir dolerius. Jo tėvai maždaug nuo 1978 m. iki 1990 m. namuose siūdavo kailines brangias kepures ir jas parduodavo Kauno Aleksoto turguje arba klientai atvykdavo pirkti į namus, kadangi rublis neturėjo vertės, tėvai pirkdavo auksą, keisdavo pinigus į dolerius. Tėvai dirbo pagal patentą. Jis, nežino kokios tėvų pajamos buvo per mėnesį, matė, kad pinigus už kepures atveždavo tašėmis. Prieš šį verslą tėvai dirbo (duomenys neskelbtini) linų fabrike. Tėvai legaliai užsidirbo pinigus. Jis žino, kad po sesers D. M. mirties, kuri mirė 2013 m. kovo 1 d., pas jos dukrą D. M., kuri 2013 m. kovo 5 d. buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir paguldyta, rasta rankinėje aukso dirbinių ir svarų, bet kiek konkrečiai buvo rasta nežino, apie tai jam pasakė jo sugyventinė K. R., kuri kartu su R. Z. Deimantę lydėjo į ligoninę. Jos matė, kaip iš D. rankinės buvo paimti aukso dirbiniai ir pinigai. Jis mano, kad broliui A. priklausančius aukso dirbinius ir minėtus pinigus atkasusi pavogė D. M.. Ji nuo pradinių klasių gyveno pas senelius, tai yra pas jo tėvus, o pabaigusi vidurinę jo brolio A. buvo išvyta, nes buvo labai netvarkinga, ji žinojo, kad jo mama savo namo kieme užkasdavo pinigus (t. 1., b. l. 66).

Teismo posėdžio metu liudytoja G. F. parodė, kad yra D. M. sesuo. D. visada buvo sunkaus būdo, vaikystėje dažniau būdavo pas senelius, nei namie, 16 metų išsikraustė pas juos gyventi. Vėliau, būdama pilnametė, ji išvyko į užsienį, ar ten dirbo, nežino, grįždavo į (duomenys neskelbtini) trumpam laikui. Kai mama pradėjo sirgti, prašė D. nekviesti, nes žinojo, kad bus sudėtinga. Bet ji vis gi pranešė D. apie sunkią mamos būklę. D. grįžo iš (duomenys neskelbtini), apsistojo savo bute (duomenys neskelbtini). Už kokius pinigus sesuo D. pirko savo butą, nežino. Lankydama mamą ligoninėje D. elgėsi neadekvačiai, kartą sukonfliktavo, net susimušė su mama. D. sakė jai (G. F.), kad mamos butą perrašytume ant jos (D. M.), nes dėdė A. viską atims, kai mama mirs. Bet butas buvo senelio vardu ir to padaryti jai nepavyko. Po to ji (G. F.) pasigedo mamos buto raktų, pradėjo konfliktuoti su D., atgavo mamos buto raktus tik su policijos pagalba. Nuėjusi į butą dokumentų, kad galėtų tvarkyti mamos įmonės reikalus, jų neberado. Mirus mamai, D. pasakė, kad ji (G. F.) nunuodijo mamą, vyko tyrimas. Laidotuvių metu gavo iš artimųjų, draugų informaciją, kad D. laksto po bankus, pas notarus, todėl ji taip pat važiavo aiškintis pas notarę, kas vyksta, ir ten sutiko D. D. pardavė mamos automobilį, bet jis buvo senelio vardu, jį pavyko atgauti. Pamena, kad D. laidotuvėse elgėsi keistai, skalavo švarius puodelius, kad jos nenunuodytų, „iškėlė sceną“, buvo apsupta giminaičių ir giminės prašymu buvo išvežta patikrinimui. D. turėjo „tašę“ su savimi, ją labai saugojo, net į tualetą nešdavosi. Girdėjo, kad pas ją ligoninėje buvo rastas auksas ir pinigų suma svarais. Mama yra pasakojusi, kad dingo dėdės A. auksas, kad A. įtarė, kad auksą pavogė D., jie buvo dėl to apsipykę. Mama po močiutės mirties sirgo depresija, vartojo alkoholį. Mama nemėgo nešioti papuošalų, turėjo tik kelias grandinėles, auskarus. Namuose mama turėjo seifą, bet kas buvo jame laikoma, nežino, gal dokumentai. Žino, kad mama turėdavo grynų pinigų namuose, nes važiuodavo prekių į Gariūnus. Kodėl turtas, kuriuo naudojosi mama, buvo registruojamas senelio vardu, nežino. Ar mama buvo atidariusi sąskaitų banke D. vardu, negali pasakyti. Jos (G. F.) vardu buvo atidarytos kelios sąskaitos. Jai nežinoma, ar močiutė su seneliu turėjo santaupų. Pas senelius vaikystėje lankydavosi, nėra mačiusi arba neprisimena, kad močiutė siūtų kailines kepures. Kad seneliai užsiiminėjo kailių verslu, yra tik girdėjusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. M. (F.) parodė, kad 2013 m. sausio mėn. 11 d. jos mamą D. M., paguldė į Vilniaus Santariškių ligoninę, nes jai buvo diagnozuota kepenų cirozė ir plaučiuose pūlinys. Mama ligoninėje 2013 m. kovo 1 d. mirė. Tuo metu, kai mama gydėsi ligoninėje, ji telefonu pranešė sesei D. M., ši dirbo (duomenys neskelbtini). D. grįžo į (duomenys neskelbtini), dažnai mamą lankydavo ligoninėje. Apsistojo savo bute. Prieš mamos mirtį 2013 m. vasario 24 d. atvažiavo į mamos butą pasiimti savo dokumentų ir savo rankinėje pasigedo nuo mamos buto raktų, kuriuos jai buvo davusi mama, nes ji su mama gyvendavo. Visada nuo namų raktą turėdavo savo rankinėje. Pasigedusi rakto, suprato, kad raktą galėjo iš rankinės, jai nematant, paimti ligoninėje D. Ji, D., prašė, kad ji jai atiduotų raktus, bet ji apsimetė, kad nieko nežino apie raktus. 2013 m. kovo 4 d. – 2013 m. kovo 5 d. motina buvo pašarvota laidojimo namuose. 2013 m. kovo 5 d. ji bei jos dėdė A. V., šarvojimo salėje pasigedo D., tada kilo įtarimas, kad D. tvarkosi palikimą. 2013 m. kovo 5 d. ji ir jos teta R., jos pavardės nežino, kuri yra A. V. žmona ar sugyventinė, nuvažiavo pas notarą, esantį (duomenys neskelbtini). Notarinėje susitiko su D. ir dėl palikimo tarp jos ir D. kilo ginčas, nes jos manymu D. norėjo pasiimti visą palikimą sau. Mama testamento nepaliko. D. norėjo įeiti į šarvavimo salę, bet dėdė A. V. bei kiti giminaitė ratu apstojo D. ir jai priekaištavo dėl to, kad ji nori užgrobti mamos paliktą turtą, banko korteles, automobilį, ir kitus namuose likusius daiktus. Tada D. pradėjo su giminaičiais bartis, tačiau ji negirdėjo barnio, nes stengėsi nesikišti ir negirdėti. Dėdė V. V. iškvietė policiją ir D. išvežė, jie reikalavo, kad D. patikrintų sveikatą, nes elgėsi kaip psichinė, ji piktai žiūrėdavo tiesiu žvilgsniu į žmogų, pastoviai ginčijosi, atsakydavo klausimu į klausimą. 2013 m. kovo 5 d. D. su savimi turėjo didelę juodos spalvos tašę, ji pastoviai su taše vaikščiojo ir niekur jos nepalikdavo, tačiau ką ji turėjo tašėje, nežino. Prieš tris metus D. irgi vaikščiojo su didele taše tik kita ir net į tualetą eidavo su taše. 2013 m. kovo 5 d. D. buvo pirmą kartą paguldyta į psichiatrinę ligoninę. Ją kažkas iš giminių informavo, kad guldant D. į ligoninę jos rankinėje buvo rasta daug įvairių aukso dirbinių ir 16 000 svarų. Ji nežino prie kokių aplinkybių pas D. atsirado auksas ir svarai. Mama valdė senelio A. V. įmonę, kurios veikla buvo prekyba dėvėtais ir naujais rūbais. Ji nežino, kiek uždirbdavo mama, ji namuose papuošalų neturėjo, be to ir nemėgo nešioti. D. sukakus 16 metų, ji nuėjo gyventi pas senelius, adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno apie 2 metus, kadangi ji bardavosi dėl įvairių smulkmenų su mama, nuo to laiko pas mamą pastoviai negyvendavo. D. nuomodavo butą (duomenys neskelbtini), ji ilgai nuomavo šį butą, po to nusipirko, bet iš kur gavo pinigų, nežino. D. apie 5 metus periodiškai vykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Jai kasdien iš ligoninės skambino D., bet ji su ja nenori bendrauti. Papildomai liudytoja G. M. parodė, kad nežino, kur dingusi sesuo D. M., su ja nuo dingimo jokių ryšių nepalaiko. Gal prieš metus laiko, ji atvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuosavybės teise jai ir seseriai D. M., gavo laišką, kuris adresuotas D., laiškas jei neklysta iš „Šiaulių banko“, laiške nurodoma, kad D. M. yra išsinuomojusi kažkokį lyg seifą ir prašoma, kad ji sumokėtų nuomos mokestį. Apie D. turimą seifą tame banke ji nieko nežino, nieko negali nurodyti. Mano, kad iš šio banko laiškas jų adresu (duomenys neskelbtini) siųstas todėl, kad mama jos ir D. vardais šiame banke buvo atidariusi sąskaitas ir ten įdėjusi joms pinigų. Sesers D. bijo, mano, kad ši jai gali pakenkti dėl to, kad visas palikimas priklausytų jai vienai. 2013 m. balandžio mėn. lankė D. psichiatrinėje ligoninėje. Pokalbio metu D. minėjo, kad (duomenys neskelbtini) ji turi labai turtingą draugą, kurio neįvardino, kuris padės jai, viską sutvarkys, kaip suprato - ištrauks ją iš psichiatrinės ligoninės. Kiek ji žino, D. yra nustatyta šizofrenija, kuri jai ūmiau pasireiškia stresinėje situacijoje, bet kokia tiksliai jai liga nustatyta, ji negali pasakyti. Mano, kad D. išsigando dėl to, kad sužinojo jog jai bus atliekama psichiatrinė ekspertizė, dėl jai nežinomų priežasčių ji to labai bijojo. Žino, kad D. turėjo įprotį įvairius daiktus nešti į rūsį, mano, kad rūsyje, jos buto adresu (duomenys neskelbtini), galbūt galima rasti ir kokių bylai reikšmingų daiktų ar dokumentų. D. niekada anksčiau į jos sveikatą ar gyvybę nėra kėsinusis, tačiau dėl jos ligos ji jaučia sau grėsmę, kadangi kaip jau ir minėjo D. po mamos mirties norėjo susitvarkyti, kaip ji suprato viena, visas paveldėjimo teises į mamos turtą. Kiek jai yra žinoma prieš dingimą D. iš „Šiaulių banke“ esančios sąskaitos nusiėmė apie 36 tūkstančius litų, žino, kad ji iš sąskaitos pinigus ėmė iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) centre, ir tikrai ne per vieną kartą, kas parodo, kad ji ruošėsi dingimui (t. 1., b. l. 69-70, 72).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. Z. parodė, kad 2005 m. tvarkė pas A. V. tėvą namus, į virtuvę atėjo A. su tėvu A., atsinešė stiklainį, uždengtą plastmasiniu dangteliu, pilną aukso, ant viršaus buvo uždėti „lyg tai trys ruloniukai“ dolerių 100 nominalo kupiūromis. Tuomet atvažiavo ir V. V.. A. jai leido išsirinkti patinkantį papuošalą, ji išsirinko apyrankę. Auksas buvo išpiltas ant stalo, apžiūrimas, skaičiuojamas, vėliau pasvertas „bezmėnu“. Aukso dirbiniai buvo įvairūs, tai yra, grandinėlės, apyrankės, auskarai, su rusiškomis Taškento, Leningrado etiketėmis. Buvo ir panešiotų auksinių dirbinių, bet nedaug. Taip pat buvo carinės monetos 10 ir 5 nominalų vertės. Viso aukso svoris buvo 2,5 kg. Suskaičiavus dirbinius sudėjo į stiklainį, ant viršaus sudėjo pinigus, ir A. su tėvuku išėjo, nesakė, kur padėjo. A. V. sakė, kad tai mamos ir jo uždirbtas turtas. Ji su A. mama P. V. susipažino 2003 metais, kai pradėjo gyventi A. V., matė siuvimo šablonus, mama sakydavo, kad rankos subadytos nuo adatų. A. pasakodavo, kaip važiuodavo į Taškentą, Aleksoto turgų parduoti kailius, kad buvo atsiskaitoma auksu, doleriais. Praėjus daug metų, buvo vasara, dirbiniai iš slėptuvės dingo. A. skambino sesei D. M., sakė, kad jos dukra D. galėjo pavogti, nes ji matė, kai jie užkasinėjo slėptuvę. A. V. sakė, kad D. M. prašė nerašyti pareiškimo, nes ji sakė išsiaiškins su D. Po kiek laiko D. A. su „dieduku“ (A. V.) išvarė iš dieduko namų, nes ji buvo labai netvarkinga, su ja niekaip nerado bendros kalbos. D. grįžo gyventi pas mamą D. M., mokėsi technikume, metė, D. M. džiaugėsi, kad D. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas gimines, kad prašė padėti jai įsitvirtinti, vėliau guodėsi, kad nepavyko, kad D. tik gėdos pridarė, gulėjo per dienas, valgė giminių sąskaita. Per D. M. laidotuves D. elgėsi negražiai, vadino visus pijokais. Buvo iškviesta policija, greitoji, D. išvežė į ligoninę, lydėjo ji ir V. V. draugė K. R.. Su savimi D. turėjo didelę „tašę“. Ligoninėje gydytojai nustatė psichozę, ji buvo nuvesta perrengti, girdėjosi, kaip rėkė. Kai iškraustė jos daiktus, rado daug aukso. Gydytojas atnešė dėžutę su auksu, pinigais, pasakė, kad ji (D. M.) prieitų pažiūrėti, kaip skaičiuojama, bet ji nėjo artyn, stovėjo tarpdury ir kartojo „sudegiau, sudegiau“. Aukso dirbiniai buvo su rusiškų gamyklų etiketėm, atpažino juos. D. nesakė, iš kur tie dirbiniai, matėsi, kad ji labai išsigando. Kai D. suprato, kad ją paliks ligoninėje, sakė, kad viską A. sugrąžins, kad tik nebūtų palikta. Buvo su A. atvažiavę D. aplankyti, ji buvo apsiraminusi, bendravo, sakė, kad viską sugrąžins.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Z. parodė, kad ji su A. V., jo name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyvena nuo 2003 metų. Ji nuo 2003 m. iki 2005 m. nežinojo, kad jo motinos namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užkastas auksas. 2005 m. mirus Alvydo motinai P. V., tvarkė tėvo A. V. namus, tuo metu A. su tėvu A. į virtuvę atsinešė trilitrinį stiklainį su jame buvusiais palaidais aukso dirbiniais: įvairiomis grandinėlėmis, žiedais, pakabukais, auskarais, kiek vienetų buvo nurodyti negali, visi buvo nauji su etiketėmis, gal keli aukso dirbiniai buvo nešioti mamos, kokie nepamena. Taip pat stiklainyje buvo rusiškos auksinės monetos, po 5 ir 10 monetas kiek jų buvo, nepamena. Tuo metu virtuvėje buvo A. brolis V. V.. Stiklainis buvo pilnas aukso dirbinių, bei stiklainyje buvo keli pundeliai dolerių, jie buvo gumyte perrišti, kiek buvo dolerių nežino, nesidomėjo. Jai A. iš stiklainio leido pasirinkti ant rankos auksinę grandinėlę ir ji pasiėmė, ji buvo kaip apyrankė, vientisa. Stiklainyje buvę aukso dirbiniai galėjo sverti bendrai apie 2-3 kg. Išskyrus auksinę apyrankę iš stiklainio daugiau nieko neėmė, kadangi aukso dirbiniai buvo senoviški, tokių jau nenešioja. Ji žinojo, kad stiklainį su jame buvusiu auksu ir pinigais iškasė A. mamos sode, po to vėl užkasė, bet vietos ji nematė, nežiūrėjo, kur kasė. Tuos pačius aukso dirbinius pamatė pas D. M., kuri 2013 m. kovo 5 d. buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurią ji atlydėjo su V. V. sugyventine K. R., tačiau aukso kiekis buvo, jos manymu, mažesnis. Prieš guldant D. į palatą iš jos buvo paimta rankinė, kurioje ir buvo rasti aukso dirbiniai bei svarai, litai. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jos ir K. akivaizdoje buvo skaičiuojami aukso dirbiniai ir svarai. Tačiau kiek ir kokių vienetais buvo suskaičiuota aukso dirbinių nepamena, pamena, kad buvo 16000 svarų, apie 8000 Lt. Ji mano, kad D. minėtus aukso dirbinius atkasė ir pavogė, bet iš kur pas ją tokia suma pinigų, nežino. Ji gyvendama (duomenys neskelbtini) nieko sau nepirkdavo, važinėjo sulūžusiu dviračiu. Jos žiniomis D. (duomenys neskelbtini) yra nusipirkusi butą, bet iš kur ji gavo pinigų, nežino, jos nuomone, ji galėjo pridavinėti aukso dirbinius. Be to A. pusseserė I., pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini), sakė, kad D. laikinai pas ją gyveno, bet ji niekur nedirbo, kiek ji laiko gyveno pas I., nežino. D. keista, užsidarius, su nieko nebendrauja, vaikšto juodais rūbais. D. per jos mamos D. M. laidotuvės, elgėsi keistai, lakstė po notarines, bankus, ieškojo palikimo. D. elgėsi kaip paklaikusi, agresyviu žvilgsniu žiūrėdavo į seserį G., ji pratrūkusi laidojimo namuose kaltino giminaičius, kad visi pijokai, niekas nerūpi, keikė necenzūriniais žodžiais sesę G., buvo iškviesta policija, po to D. buvo ir išvežta į psichiatrijos ligoninę. Jos žiniomis minėtas auksas ir pinigai, t. y. doleriai, buvo sukaupti A. V. mamos, nes ji dirbo pagal patentą, siūdavo natūralaus kailio kepures ir pardavinėdavo, apie tai sužinojo iš sugyventinio A. V. (t. 1., b. l. 67).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. A. parodė, kad kaltinamoji yra jo dukra, su jos mama D. M. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su uošviais V., vėliau išsituokė, augino D. tik pirmus 3-4 metus, vėliau ryšio nepalaikė. D. M. sutiko pas advokatę, kai ji tvarkėsi paveldėjimą, nelabai ką pasakojo. Sakė, kad buvo (duomenys neskelbtini), dirbo, „minėjo dėl vagystės, bet nepasakė nei taip, nei ne“. Iš pašalinių žmonių girdėjo, kad ji pavogė auksą, „visa (duomenys neskelbtini) skambėjo“. Kai gyveno su dalia M. pas V., prisimena, kad jie prekiavo žvėrelių kailiais, tuo metu tai buvo nelegalu. Nelabai gali papasakoti apie jų verslą, nes jis tuo metu rūpinosi dukra D. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teismo posėdžio metu pagarsintus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. A. parodė, kad jis yra D. M. biologinis tėvas. Su Deimantės motina D. M. kartu gyveno nuo 1986 m. iki 1988 m. ar 1989 m., dėl metų nėra tikras, buvo vedę, jų bendro gyvenimo metu gimė D. Santuokoje su D. pragyveno 2 ar 3 metus, palikęs šeimą, išėjo. Jis D. neaugino. D. prašymu sutiko, kad D. galėtų pakeisti D. pavardę, nes ji turėjo jo pavardę. 1986 m., D. šeima, t. y. tėvai, broliai buvo verslininkai užsiminėjo nelegaliu verslu, prekiavo žvėrelių kailiais, jiems pinigų netrukdavo. Augant D. su ja nebendravo, nes prieštaravo D., nežino kaip ji augo. 2013 m. apie birželio mėn., dėl mėnesio nėra tikras, atsitiktinai (duomenys neskelbtini), pas advokatę V. B. susitiko su D., tada su ja pirmą kartą po daug metų pasikalbėjo. D. jam pasakė, kad jos atžvilgiu Ukmergės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės, kad dėdė A. V. mirus jos mamai D. nori jos palikimo, kad ji bijo A., kad A. ją buvo patalpinęs per prievartą į psichiatrinę ligoninę, reikalauja, kad ji savo noru atsisakytų palikimo. Jis jautė, kad D. su juo yra neatvira, neviską pasakoja. Po šio pokalbio su D. buvo dar kelis kartus susitikęs savo darbo vietoje, t. y. tuo metu dirbo degalinėje UAB „Bemija“ (duomenys neskelbtini), ji pas jį ateidavo į darbą, bet po jų kelių susitikimų ji kažkur dingo ir apie save jokių žinių nepaliko. Jam D. jokių daiktų nepirko, nedavė pinigų. Ji minėjo, kad sąskaitoje turi pinigų, tačiau kiek turi neminėjo bei nežino iš kur ji gavo (t. 1., b. l. 68).

Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. parodė, kad 2013 m. kovo 6 d. dirbo psichiatrijos ligoninėje, (duomenys neskelbtini), Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje. M. į psichikos sutrikimų skyrių paguldė gydytojas G. Ryte G. informavo, kad atkreiptume dėmesį į M. turimą turtą, ji turėjo su savimi daug aukso dirbinių, ją lydėjo giminaičiai iš mamos laidotuvių. Tai užfiksuota ir stacionarinėje ligos istorijoje. Pabendravusi su D. M., V. M. pastebėjo, kad ji nerami, sujaudinta. Paklausus D. M. iš kur pas ją rasti daiktai, ji pasakė, kad paėmė iš seifo mamos bute. Taip pat sakė, kad 2013 m. vasario 5 d. ji grįžo iš (duomenys neskelbtini), nes pablogėjo mamos sveikata. Ligoninėje pas mamą, D. M. mama pasakė paimti raktą nuo jos buto. Tada D. M. paėmusi raktą nuvyko į butą ir ten, palto kišenėje, rado raktą nuo seifo, o seife auksą ir pinigus. Paklausta, kieno tai auksas ir pinigai, D. M. pasakė, kad tai dėdės ir mamos auksas ir pinigai. D. M. tuo metu diagnozuoti kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams su susijusiu ūminiu stresu. Pagerėjus būsenai D. M. iškelta į kitą skyrių.

Liudytojos V. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 64).

Teismo ekspertė psichiatrė J. D. teismo posėdžiu metu patvirtino teismo ekspertizės išvadą ir parodė, jog nusikalstamos veikos metu D. M. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdė jai visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. M. taip pat neserga, nustatytas adaptacijos sutrikimas, jai nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. 2013 m. M. gulėjo ligoninėje, liga – ūminė psichozė dėl patirto streso. Šis psichikos sutrikimas reakcinio pobūdžio dėl patirtų išgyvenimų, tai yra, motinos mirties ir spaudimo iš artimųjų dėl turto. Išgydyta išleista iš ligoninės, davė parodymus, prisipažino ir gailėjosi dėl veikos. Patyrusi grasinimų, pasisakymų iš nukentėjusių, pabėgo be dokumentų į (duomenys neskelbtini), ten valkatavo, buvo nevalgiusi ir pateko (duomenys neskelbtini) į ligoninę dėl piršto infekcijos. Kad ji kaupė maistą lovoje, netvarkinga, po badavimo tokie dalykai suprantami. Ūminė psichozė gali kartotis, parodys laikas, jei išsispręs ši situacija, gal viskas ir pasibaigs. Pargabenta iš (duomenys neskelbtini) buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje irgi dėl ūminio, psichozinio sutrikimo, bet medicininėje dokumentacijoje neatsispindi nei kliedesiai, nei haliucinacijos, nei kiti psichoziniai simptomai. Kad D. M. nekalbėjo, o susirašinėjo lapeliais, nerodo psichozės. Ekspertizės metu taip pat nekalbėjo, bet adekvačiai atsakinėjo raštu į klausimus, elgesys buvo adekvatus. Teismo proceso metu, nemano, kad jos elgesys neadekvatus, tai daugiau asmenybiniai ypatumai, ji tikslingai uždavinėja klausimus, vyrauja asmeniniai ypatumai, ji demonstratyvoka, replikuoja, nenori laikytis teisme nustatytų taisyklių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti mirusios (t. 1., b. l. 103) liudytojos D. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad A. V. yra jos tėvas, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jos mama P. V. 2005 m. vasario 11 d. mirė. Ji žinojo, kad tėvo A. darže, esančiame prie namo buvo kažkas užkastas, bet kas nežino. Mamai būnant gyvai, ji ir mama kasė daržą, ir mama jai pasakė, kad namo dešinėje pusėje daržo nekasti, nes ten yra brolio užkasta, bet kas užkastas, mama jai neaiškino, o ji pati mamos neklausinėjo. Mirus mamai, 2005 metais, brolis A. V., jai pasakė „darže yra užkastas auksas, kur užkastas nepamena“, ji tada A. pasakė „buvo toks atvejis, kai su mama kasė daržą ir mama jai ranka parodė, kad į tą daržo pusę nelysti“. Tada brolis A. jos paprašė parodyti, kur būtent mama darže neleido kasti. Ji A. parodė ranka kryptį, tai yra jam parodė, kad reikia kasti nuo namo dešiniau, nes kaip minėjo, tą kryptį jai buvo parodžiusi mama prieš mirtį. Ji nežino, ar tada A. kasinėdamas rado auksą. 2009 m. rugpjūčio mėn., dienos nepamena, jai paskambino brolis A. ir pradėjo šaukti, kad jos dukra D. M. pavogė iš jo tėvo A. daržo užkastą auksą. Ji pasiteiravo D., ar ji iš senelio A. daržo ėmė kokį auksą. D. jai pasakė, kad jokio aukso ji neėmė ir net nežinojo, kad jis yra užkastas. Ji nežino, ar tas auksas tikrai buvo užkastas, taip pat nežino, jei ir buvo užkastas, tai kas tą auksą galėjo paimti. Ji pati jokio aukso iš tėvo A. daržo neėmė. Pas savo dukrą D. nėra pastebėjusi jokių aukso papuošalų ar kitų auksinių dirbinių (t. 1., b. l. 75 - 76).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti mirusio (t. 4., b. l. 204) liudytojo A. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m. kovo 5 d., 21 val. 50 min. į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), med. pagalbos automobiliu, iš (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo atvežta D. M., su policijos pareigūno palyda. D. M. buvo ūmios psichozės būsenoje. Jis, įvertinęs D. M. būklę, paguldė į ligoninę. Po to pagal taisykles sanitarai patikrino turėtus D. M. daiktus ir jam pranešė kad D. M. su savimi didelėje rankinėje turi daug pinigų litais ir svarais, bei geltonojo metalo dirbinių. Jis kartu su sanitarais įsitikino, kad D. M. į ligoninę atsivežė daug vertybių. Į ligoninę atvažiavo dvi moterys ir prisistatė esančios D. M. giminaitėmis, jų duomenų nežino. Jos sakė, kad yra D. M. dėdžių sugyventinės. Šios dvi moterys matė, kaip iš D. M. buvo paimti pinigai ir geltonojo metalo dirbiniai. Jos jam pasakė, kad 2009 m. Ukmergė r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl iš namo kiemo iškastų papuošalų. Jos D. M. priekaištavo, kad ji pavogė pinigus ir papuošalus. Pas D. M. rasti pinigai, t. y. 16 000 svarų, dėl sumos nėra tikras, nes buvo didesnė, bei 7 ar 8 tūkstančiai litų, bei dirbiniai (aukso) buvo perduoti (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės kasą. Jis nepamena, kokia suma buvo perduota į kasą ir kiek dirbinių, jų svoris galėjo būti apie 1 kg. Buvo įvairūs dirbiniai: žiedai, auskarai, grandinėlės, monetos. Apie įvykį pranešė Vilniaus m. policijai. Pinigus skaičiavo slaugytoja V. S. ir pagalbinė darbuotoja Z. V., kuri ir aptiko. D. M. būdama psichinės būklės sakė, kad jai mama davė nuo namų raktus, kad ji iš seifo paimtų pinigus ir jos gydymui išnaudotų, taip pat ji sakė, kad mamą jos nunuodijo (t.1., b. l. 65).

Iš tyrėjos J. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4-ojo PK 2013 m. kovo 5 d., 23 val. 27 min., užregistruota informacija (ROIK: 0113000109441), kad į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini), atvežta D. M., kuri su savimi turėjo apie 1 kg. aukso ir didelę pinigų sumą. Išsiaiškinta, kad D. M. galimai yra apvogusi savo dėdę A. V. (Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK registruotas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00686-09). Pagal gautą informaciją, Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkės I. M. nurodymu, vykdydama ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00686-09 veiksmus, 2013 m. kovo 6 d., 15.00 val. su postiniu J. N. nuvyko į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuėjus pas direktoriaus pavaduotoją J. L., prisistačius ir paaiškinus atvykimo tikslą, ji jiems nurodė eiti pas kasininkę. Dalyvaujant kasininkei G. V. buvo nufotografuoti pacientės D. M. turėti aukso dirbiniai, bei pradėtas pildyti „Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas“. Surašant į protokolą aukso dirbinius, atėjo asmuo prisistatęs direktoriumi ir direktoriaus pavaduotoja J. L., kurie pareiškė, kad pacientės daiktus policijai perduos tik pagal teismo nutarimą, motyvuodami tuo, kad perdavus daiktus be teismo nutarimo, tarp gydymo įstaigos ir pacientės, pastarajai pareiškus pretenzijas, gali kilti teisiniai ginčai. Taip pat nurodė, kad šį klausimą aptarė su Vilniaus aps. VPK Ukmergės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininke I. M.. Protokolo pildymas buvo nutrauktas. Nutraukus pildymą dalis aukso dirbinių ir pinigai dar nebuvo pateikti, todėl jie nesuskaičiuoti ir suma neįvardinta (t. 1., b. l. 125 - 129).

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2013 m. kovo 7 d., poėmio metu iš (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo paimta iš popierinio paketo su užrašu D. M., keturi popieriniai paketai ir plastikinis indelis. Ant paketų yra užrašai: grandinėlės, monetos, auskarai ir žiedai. Iš paketo su užrašu „monetos“ išimami 35 vnt. polietileninių paketų su auksinėmis monetomis, viso 36 vnt. monetų (viename pakete įdėtos dvi monetos: 15 vnt. 10 rublių nominalo auksinės monetos ir 21 vnt. 5 rublių nominalo monetos. Iš plastikinio indelio su užrašu „Bio-vit“ paimama 7 vnt. auksinių žiedų be akučių – vestuviniai, 2 vnt. auksinių žiedų su akutėmis, rausvos spalvos, 3 vnt. auksinių žiedų su iškilimais, 7 poros auksinių auskarų (dvi poros žiedo formos auskarų yra polietileniniuose maišeliuose ir penkios poros auskarų segamų prie ausies). 3 vnt. auksinių grandinėlių, 1 vnt. nutrūkusi auksinė grandinėlė, 2 vnt. auksinių grandinėlių su pakabukais (kryželis ir medalionas), visos grandinėlės smulkaus pynimo, 2 vnt. auksinių pakabukų (kryželis ir pakabukas su akute). Iš paketo su užrašu „grandinėlės“ paimami 28 vnt. polietileninių maišelių su 28 vnt. auksinėmis grandinėlėmis: 1 vnt. auksinė grandinėlė ant rankos, 2 vnt. stambaus pynimo grandinėlių nešioti ant kaklo ir 25 vnt. smulkaus pynimo auksinių grandinėlių nešioti ant kaklo (24 vnt.) grandinėlių yra su etiketėmis). Iš paketo su užrašu „auskarai“ paimama 28 poros vienodų auksinių auskarų su etiketėmis (9 poros auskarų popieriniame įpakavime), apvalios formos. Iš paketo su užrašu „auskarai“ paimta 12 porų vienodų auksinių auskarų su etiketėmis (7 poros auskarų popieriniame įpakavime), auskarai pailgi, sukti. Iš to paties paketo su užrašu „auskarai“ paimta 10 porų vienodų auksinių auskarų su etiketėmis (3 poros vienodų auskarų įpakuoti į polietileninius maišelius, 6 poros auskarų popieriniame įpakavime), auskarai apvalios formos. Iš to paties paketo su užrašu „auskarai“ paimta 5 poros vienodų auksinių auskarų su etiketėmis, keturkampės formos. Iš to paties paketo su užrašu „auskarai“ paimta 5 poros auskarų, kurie įpakuoti į polietileninius maišelius, visi auskarai su etiketėmis (trys poros auskarų pailgos formos, dvi poros auskarų su apvaliomis baltos spalvos akutėmis). Iš paketo su užrašu „žiedai“ paimta 4 vnt. auksinių žiedų su baltos spalvos akutėmis, du žiedai su etiketėmis ir du žiedai be etikečių, žiedai įpakuoti į polietileninius maišelius, 2 vnt. auksinių žiedų be akučių, moteriški su etiketėmis, 5 vnt. auksinių žiedų, vestuvinių, su etiketėmis, vienas žiedas be etiketės, įdėti į polietileninius maišeliu, 5 vnt. auksinių žiedų, vyriški, įdėti į polietileninį maišelį, be akučių, maišelyje yra 5 etiketės. Iš paketo su užrašu „2 komplektai“ paimta 2 vnt. auksinių žiedų su akutėmis, baltos spalvos, ir 2 poros auskarų, segamų prie ausies, su akutėmis (vienas žiedas ir viena pora auskarų su etiketėmis), žiedai ir auskarai vienodi, įdėti į polietileninius maišelius. Iš paketo su užrašu „D. M. 16245 – 2,25 monetos-svarai“ paimtas popierinis vokas, iš voko paimta 22 x 50 svarų (22 vnt. kupiūrų po 50 svarų) ir 6 kupiūros po 20 svarų bei 5 kupiūros po 5 svarus, taip pat paimtos monetos du vienetai po vieną svarą, viena – 0,20 pensų, viena moneta 5 pensų ir viena 1 penso. Iš minėto popierinio paketo paimtas vokas su užrašu 20 suplyšusių svarų (į tris dalis), 1 000 Honkongo dolerių. Iš paketo paimta 4 pakuotės po 50 svarų, įpakuoti į polietileninius maišelius, kiekvienoje pakuotėje yra 50 vnt. po 50 svarų (pakuotėje 2500 svarų), 5 pakuotės po 20 svarų 50 vnt. pakuotėje. Keturios pakuotės užklijuotos banko juostele, viena pakuotė perrišta su guma (pakuotėje yra 1000 svarų). Viso paimta 16247 svarai, 26 pensai. Paimta 42 vnt. kupiūrų po 200 litų, 1 vnt. kupiūra 50 litų ir 2 vnt. kupiūrų po 20 litų bei 9 Lt. 77 cnt. Viso 8 499 litai 77 centai (t. 1., b. l. 132 - 141).

Iš 2013 m. kovo 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta plastikinėje dėžutėje su užrašu „Bio-vit“ esantys juvelyriniai dirbiniai: 1) Geltono metalo auskarai 2 vnt. žiedo formos, skersmuo 35 mm; 2) Geltono metalo žiedas, skersmuo 18 mm, plotis 2 mm; 3) Geltono metalo žiedas, skersmuo 18 mm, plotis 3 mm, vidinėje pusėje išgraviruota „S. 1986. VIII. 9“; 4) Geltono metalo žiedas, skersmuo 18 mm, plotis 7 mm; 5) Geltono metalo žiedas, skersmuo 22 mm, plotis 5 mm; 6) Geltono metalo žiedas su ovalo formos galvute 25 mm ilgio ir 20 mm pločio; 7) Geltono metalo žiedas su pailga galvute, kurios ilgis 22 mm, plotis 10 mm; 8) Geltono metalo auskarai 2 vnt. žiedo formos, skersmuo 35 mm; 9) Geltono metalo žiedas su rombo formos galvute, kurios ilgis 14 mm, plotis 12 mm; 10) Geltono metalo žiedas, skersmuo 20 mm, plotis 2 mm; 11) Geltono metalo žiedas, skersmuo 18 mm, plotis 3 mm; 12) Geltono metalo žiedas, skersmuo 22 mm, plotis 3 mm; 13) Geltono metalo žiedas su ovalo formos galvute ir raudonos spalvos akute, akutės ilgis 15 mm, plotis 7 mm; 14) Geltono metalo žiedas su ovalo formos galvute ir rudos spalvos akute, akutės ilgis 18 mm, plotis 11 mm; 15) Geltono metalo pakabukas, dviejų sujungtų pusmėnulių formos, kurių viduryje lašo formos rusvo akmens pakabutis, viso pakabuko ilgis 45 mm, plotis 23 mm; 16) Geltono metalo auskarai 2 vnt. lapelių formos, auskarų ilgis 22 mm, plotis 7 mm; 17) Geltono metalo auskarai 2 vnt. lapelių formos, auskarų ilgis 45 mm, plotis 10 mm; 18) Geltono metalo auskarai 2 vnt. rombo formos su baltomis akutėmis, auskarų ilgis 25 mm, plotis 9 mm; 19) Geltono metalo auskarai 2 vnt. rombo formos, auskarų ilgis 22 mm, plotis 13 mm; 20) Geltono metalo auskarai 2 vnt. pynutės formos, auskarų ilgis 18 mm, plotis 5 mm; 21) Geltono metalo pakabukas, kryžiaus formos, su nukryžiuotojo atvaizdu, pakabuko ilgis 32 mm, plotis 16 mm; 22) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlė 560 mm ilgio, su kryžiaus formos pakabuku su nukryžiuotojo atvaizdu, pakabuko ilgis 47 mm, plotis 24 mm; 23) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlė 495 mm ilgio, viename gale nutrūkusi; 24) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlė 445 mm ilgio, su plokščiu ovalo formos pakabuku 20 X 17 mm, kuriame yra raidės „VD“; 25) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlė 570 mm ilgio; 26) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlė 510 mm ilgio; 27) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlė 660 mm ilgio. Polietileniniame maišelyje esantys juvelyriniai dirbiniai: Geltono metalo auskarai 28 vnt. porų, visi vienodi su etiketėmis, auskaro plotis 26 mm, aukštis 38 mm, auskarai surišti su popierine etikete balta virvele, ant kurios yra balto metalo plomba, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Taškentskij juvelirnyj zavod sergi 36083 zoloto 585 massa izd. cena za 1 g. 77.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 5,44 g. iki 5,80 g. ir gaminio kaina nuo 418.88 iki 446.60, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” kvadratinis arba apvalus antspaudukas ir ranka užrašyti skaičiai „2400” arba „1154”. Popieriniame voke esantys juvelyriniai dirbiniai: 1) Geltono metalo auskarai 5 vnt. porų, visi vienodi su etiketėmis, auskarų dydis 10X10 mm, ilgis su užsegimu 27 mm, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Sverdlovskij juvelirnyj zavod sergi 1219410 zoloto 585 massa izd. cena za 1 g. 77.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 3,60 g. iki 3,77 g. ir gaminio kaina nuo 277.20 iki 290.29, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir antspaudukai; 2) Geltono metalo auskarai 12 vnt. porų, visi vienodi su etiketėmis, auskarų plotis 12 mm, ilgis 44 mm, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Taškentskij juvelirnyj zavod sergi 36007 zoloto 585 massa izd. cena za 1 g. 77.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 4,18 g. iki 4,32 g. ir gaminio kaina nuo 321.86 iki 332.64, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir antspaudukas; 3) Geltono metalo auskarai 3 vnt. porų, visi vienodi su etiketėmis, auskarų plotis 4 mm, ilgis 18 mm, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Odesskij juvelirnyj zavod sergi 10035 Art. 1090116 zoloto 585 massa izd. cena za 1 g.79.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 2,76 g. iki 2,85 g. ir gaminio kaina nuo 218.04 iki 225.15, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir antspaudukas; 4) Geltono metalo auskarai 2 vnt. porų, visi vienodi su etiketėmis, auskarų ilgis 23 mm, auskarai šešiakampės gėlytės formos su balta akute viduryje, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Kijevskoje POjuvelirprom sergi 513-992 Art. 109032 zoloto 583 massa izd. cena za 1 g. 45.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 3,36 g. ir 3,43 g. ir gaminio kaina, kuri yra užbraukyta, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir ranka įrašyta kaina už gramą 83 r. ir gaminio kaina 278.88 ir 287.69; 5) Geltono metalo auskarai 10 vnt. porų, visi vienodi su etiketėmis, auskarų plotis 22 mm ilgis 29 mm, auskarai rinkės formos, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „KPO juvelirprom sergi 14010002 Art. 109011 zoloto 583 massa izd. cena za 1 g. 77.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 5,81 g. ir 6,12 g. ir gaminio kaina kuri yra nuo 447.37 iki 471.24, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost -25-1290-87”. Popieriniame voke esantys juvelyriniai dirbiniai: 1) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlės 19 vnt. visos vienodos, 18 grandinėlių su etiketėmis, viena be etiketės, grandinėlės ilgis 550 mm, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Bronnitskij juvelirnyj zavod cepočka 14056 ART. 110016 zoloto 585 massaizd. cena za 1 g. 96.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 3,52 g. iki 3,92 g. ir gaminio kaina nuo 337.92 iki 376.32, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87 razmer 550 mm” ir antspaudukas; 2) Geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlės 6 vnt. visos vienodos su etiketėmis (foto Nr. 3-4), grandinėlės ilgis 650 mm, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Bronnitskij juvelirnyj zavod cepočka 14066 ART. 1100134 zoloto 585 massa izd. cena za 1 g. 74.00 cenaizd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 5,26 g. iki 5,72 g. ir gaminio kaina nuo 562.82 iki 612,04, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost -25-1290-87 razmer 650 mm” ir antspaudukas; 3) Geltono metalo vienodo vidutinio pynimo grandinėlės 2 vnt., stambesnio ir smulkesnio pynimo, vienodais užsegimais, stambesnio pynimo grandinėlės ilgis 700 mm, smulkesnio pynimo grandinėlės ilgis 720 mm; 4) Geltono metalo vidutinio pynimo grandinėlė nešioti ant rankos, grandinėlės ilgis 195 mm, plotis 6 mm, prie sujungimo yra papildoma plona grandinėlė apsaugai nuo pametimo. Popieriniame voke esantys juvelyriniai dirbiniai: 1) Geltono metalo vyriški žiedai su plokščia galvute 5 vnt. su etiketėmis, etiketės nepritvirtintos, žiedo plotis 25 mm, aukštis 27 mm, plotis viršuje 19 mm, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „KPO juvelirprom kolco 14000031 Art. 107018 zoloto 585 massa izd. cena za 1 g. 78.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra nuo 11,63 g. iki 12,31 g. ir gaminio kaina, kuri yra nuo 911.82 iki 960.18, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir išmiera nuo 18,5 iki 19,5; 2) Geltono metalo moteriški žiedai su galvute 2 vnt. su etiketėmis, etiketės, žiedo plotis 22 mm, aukštis 28 mm, plotis viršuje 14 mm, etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Ryžskij juvelirnyj zavod kolco 457570 Art. 1070110 zoloto 583 massa izd. cena za 1 g. 50.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra 3,55 g. ir 3,59 g. bei gaminio kaina, kuri yra 272.84 ir 269.80, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir išmiera 18,5; 3) Geltono metalo moteriškas žiedas su gėlės formos kristaliukų galvute, žiedas su etikete, žiedo plotis 22 mm, aukštis 28 mm, plotis viršuje 12 mm, etiketėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Tbilisskij juvelirnyj z-d kolco 0140011074 Art. 10703 zoloto 583 massa izd. cena za 1 g. 50 r. cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė 5,32 g., bei gaminio kaina 489.44, kitoje etiketės pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir išmiera 17,5; 4) Geltono metalo moteriškas žiedas su gėlės formos galvute ir balta akute viduryje, žiedas su etikete, žiedo plotis 22 mm, aukštis 28 mm, plotis viršuje 10 mm, etiketėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Moskovskij ekperimentalnyj juvelirnyj zavod kolco 09004 zoloto 583 massa izd. cena za 1 g. cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė 5,07 g., bei gaminio kaina 6584 ost - 25-1290-87”, kitoje etiketės pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „brilijanty TU-2507.1319-77” ir išmiera 17,5; 5) Geltono metalo moteriški žiedai su pailga galvute 2 vnt., galvutėje yra 8 baltos akutės, žiedo plotis 23 mm, aukštis 25 mm, galvutės ilgis 21 mm, plotis 8 mm; 6) Geltono metalo vyriški vienodi vestuviniai žiedai 5 vnt., 4 su etiketėmis, vienas be etiketės, žiedo skersmuo 26 mm, plotis 4 mm, etiketėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Odesskij juvelirnyj zavod kolco 05084 zoloto 583 massa izd. cena za 1 g. 45.00 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė nuo 4,19 g. iki 4,43 g., bei gaminio kaina nuo 199.35 iki 308.85”, kitoje etiketės pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir išmiera 22,5. Popieriniame voke esantys juvelyriniai dirbiniai: 1) Geltono metalo dirbinių komplektai (auskarai ir žiedas) 2 vnt., su etiketėmis, žiedai su pailga galvute, galvutėje yra 8 baltos akutės, žiedo plotis 23 mm, aukštis 25 mm, galvutės ilgis 21 mm, plotis 8 mm; 2) Auskarai pailgos formos su 4 baltomis akutėmis, plotis 8 mm, aukštis 17 mm. Žiedų etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „KPO juvelirprom kolco 1541449 Art. 107036 zoloto 583 massa izd. cena za 1 g. 90 cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, kuri etiketėse yra 3,61 g. ir 3,69 g. ir gaminio kaina, kuri yra 324.90 ir 332.10, kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost -25-1290-87” ir išmiera 19 ir 19,5. Auskarų etiketėse yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „Kišiniovskij juvelirnyj zavod sergi 043379 Art. 109034 zoloto 583 massa izd. cena za 1g. cena izd.”, ranka įrašyta gaminio masė, 4,05 g., kitoje etikečių pusėje yra spausdintinėmis rusiškomis raidėmis įrašyta „ost - 25-1290-87” ir kaina 372.60. Popieriniame voke esančios monetos: 1) Geltono metalo 10 rublių nominalo monetos 15 vnt., monetos skersmuo 22 mm, monetos averse yra vyro galvos atvaizdas, kraštuose yra užrašas rusiškomis raidėmis „B.M.NIKOLAI II IMPERATOR I SAMODERŽEC VSEROSS“ (foto Nr. 2), monetos reverse yra herbas ir užrašas rusiškomis raidėmis „10 RUBLEI 1911 G”, ant briaunos yra užrašas „ZOLOTNIK 78,24 DOLI ČISTAGO ZOLOTA“; 2) Geltono metalo 5 rublių nominalo monetos 21 vnt., monetos skersmuo 18 mm, monetos averseyra vyro galvos atvaizdas, kraštuose yra užrašas rusiškomis raidėmis „B.M.NIKOLAI IIIMPERATOR I SAMODERŽEC VSEROSS“, monetos reverse yra herbas ir užrašas rusiškomis raidėmis „10 RUBLEI 1898 G” (t. 1., b. l. 145 - 147).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Vėjų g. 29, Ukmergėje. Įėjus pro vartus į kiemą, kairėje pusėje stovi mūrinis namas, dešinėje pusėje – kiemo gale yra voljeras. Šalia voljero, iš kairės pusės, yra įėjimas – varteliai į daržą. Nuo įėjimo einant takeliu tiesiai, paėjus 11 m, dešinėje takelio pusėje yra medinis sandėliukas, o 15 m nuo sandėliuko matosi sukasta žemė, ant jos uždėtas metalinis kibiras be dugno. Šioje vietoje pasak A. V. buvo užkasti auksiniai dirbiniai (t. 1., b. l. 38 - 41).

Iš 2013 m. kovo 15 d. kratos protokolo matyti, kad krata buvo atlikta pas D. M., adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rasta ir paimta politieleninis maišelis su 1 100 Lt (5 vnt. po 200 Lt ir 1 vnt. 100 Lt nominalo), 10 vnt. grandinėlių baltos spalvos su skaičiais „925“ (t. 1., b. l. 154 - 156).

Iš 2013 m. kovo 15 d. kratos protokolo matyti, kad krata buvo atlikta D. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 1., b. l. 157 - 159).

Iš 2018 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo susipažinta su UAB „Medicinos bankas“, bankrutavusios AB banko „Snoras“, AB „Ūkio bankas“, AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Citadelė“ pateikta informacija apie D. M. ir D. M. turimas sąskaitas bei operacijas laikotarpyje 2005 m. sausio 1 d. – 2013 m. balandžio 1 d. Nustatyta, kad iš D. M. UAB „Medicinos banke“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) 2009 m. gegužės 22 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą LT87230000019907862 – 46 692,44 Lt; iš D. M. UAB „Medicinos banke“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) 2008 m. lapkričio 21 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 44 722,42 Lt, 2008 m. lapkričio 21 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 42 000 Lt, 2009 m. gegužės 22 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 44 722,42 Lt. Susipažinusi su UAB „Medicinos banke“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), matyti, kad D. M. 2007 m. lapkričio 21 d. įneša grynuosius pinigus 42 000 litų ir tą pačią dieną padaro lėšų pervedimą banko viduje į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 42 000 Lt. Susipažinusi su UAB „Medicinos banke“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), matyti, kad D. M. 2008 m. lapkričio 21 d. atlieka lėšų pervedimą banko viduje į sąskaitą LT 87230000019907862 – 44 722,42 Lt, 2009 m. gegužės 22 d. atlieka lėšų pervedimą banko viduje į sąskaitą LT 87230000019907862 – 44 722,42 Lt. Susipažinus su bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ pateiktu D. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ( LTL) išrašu, matyti, kad D. M. sąskaitoje laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. sausio 11 d. lėšų apyvarta – 42 718,98 Lt. Susipažinus su bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ pateiktu D. M. sąskaitos Nr. LT 60075800628716053 (LTL) išrašu, matyti, kad D. M. sąskaitoje laikotarpyje nuo 2006 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. sausio 11 d. lėšų apyvarta – 43 718,98 Lt. Susipažinus su bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ pateiktu D. M. sąskaitos Nr. LT 0075800628716053 (USD) išrašu, matyti, kad D. M. sąskaitoje laikotarpyje nuo 2001 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. sausio 29 d. lėšų apyvarta – 45 585,18 Lt. Susipažinus su bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ pateiktu D. M. sąskaitos Nr. LT 0075800414086379 (USD) išrašu, matyti, kad D. M. sąskaitoje laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. lėšų apyvarta – 59 410,02 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2009 m. vasario 29 d. lėšų apyvarta 990,00 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko‘ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 26 d. iki 2009 m. vasario 26 d. lėšų apyvarta 15 000 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašu, matyti, kad 2011 m. birželio 16 d. lėšų apyvarta 12 602,72 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. kovo 26 d. lėšų apyvarta 32 098,59 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašu, matyti, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. lėšų apyvarta 15 036,94 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. kovo 26 d. lėšų apyvarta 15 990,00 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. liepos 4 d. lėšų apyvarta 42 455,09 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. lėšų apyvarta 17 264,00 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2013 m. balandžio 19 d. iki 2013 m. birželio 30 d. lėšų apyvarta 2 205,67 Lt. Susipažinus su AB „Šiaulių banko“ pateiktu D. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) EUR išrašu, matyti, kad laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. lėšų apyvarta 63 310.50 Lt (t. 2., b. l. 88 - 93).

Iš viešai skelbiamos informacijos apie aukso kainos nustatymą, jos pokyčius matyti, kad aukso dirbinių kaina nustatoma pagal „gold spot“ kainą, t. y. pagal Londono lydinių biržoje London P. M. Clearing Limited kompanijos, kuri priklauso penkiems bankams: Barclays, HSBC, JPMorgan, Schotiabank and UBS, nustatomą aukso kainą. Kaip matyti iš pasaulinės aukso nustatymo kainos, tai pagal nusistovėjusią tradiciją, būtent „gold spot“ aukso kaina naudojama kaip pagrindas nustatant aukso lydinių ir aukse metalo laužo kainas didmeninėje ir mažmeninėje rinkose (t. 5., b. l. 3, 4).

Iš informacijos apie monetų supirkimą matyti, kad monetos vertei įtakos turi matomi įbrėžimai, blogai matomos smulkios detalės, pažeisti monetų kraštai, užapvalinti kampai, korozijos. Kaina už Rusijos caro Nikolajaus II auksinių monetų gramą svyruoja ir kinta, priklauso nuo „goldspot“ kainos rinkoje, monetos perkamos kolekcionavimo, o ne investavimo tikslais (t. 5., b. l. 2-5).

Iš AB „Ūkio bankas“ pateiktos informacijos matyti, kad D. M. laikotarpyje nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2014 m. kovo 24 d. buvo sudariusi seifo nuomos sutartį Nr. SN-41134. Sutartis nutraukta 2013 m. vasario 25 d. Pirmas apsilankymas seife nurodytas 2010 m. balandžio 12 d. Paskutinis apsilankymas – 2013 m. vasario 25 d. (t. 1., b. l. 105-106, t. 2., b. l. 67, 85).

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-113/2018 matyti, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. – spalio 17 d. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinis skyrius atliko D. M. teismo psichiatrijos –psichologijos ekspertizę ir pateikė išvadą, jog nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei teismo ekspertizės metu D. M. nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 4., b. l. 83-89).

Iš buto pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2012 m. birželio 27 d. D. M. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), už 38500 litų (t. 2., b. l. 127-131).

Iš Valstybinės Mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos matyti, kad D. M. teikė Metines pajamų deklaracijas už 2010-2012 metus kaip individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdantis asmuo. Metinių turto deklaracijų neteikė (t. 2., b. l. 115-124).

Iš asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną registro matyti, kad D. M. 2008 m. ir 2010 m. išvyko į Angliją (t. 3., b. l. 97).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad gautas Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro atsakymas, kad pagal Jungtinės Karalystės ir Nacionalinį kriminalinį registrą D. M. nėra žinoma (t. 2., b. l. 151).

Iš informacijos apie A. V. individualią įmonę matyti, kad jos vadovas – D. M., veiklos sritys – lombardai, turgavietės (t. 5., b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Jeigu pagrobiamas didelės vertės svetimas turtas – veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad turtas laikomas didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL sumą (įstatymo redakcija nuo 2003 m. liepos 25 d.). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį 130 litų (37,65 Eur), darytina išvada, jog 2009 m. rugpjūčio 18 d. metu didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršija 9 412,50 eurų.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka daro išvadą, kad kaltinamoji D. M. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Jos kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

2013 m. balandžio mėn. 11 d. ikiteisminio tyrimo metu D. M. pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos ir tiksliai nurodė faktines jos aplinkybes, tai yra, vietą: prie senelio A. V. namo, esančio Vėjų g. 29, Ukmergė, daržą; aukso dirbinių slėptuvės požymius: žemėje užkastas trilitrinis stiklainis, įdėtas į 5 litrų metalinį kibirą, uždengtas skarda, apipiltas žemėmis; laiką – galėjo būti 2004-2005 m., kurie atitinka įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes, nukentėjusiojo A. V., nurodytas aplinkybes pareiškime policijai, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojo A. V. apklausose ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog 2005 m. A. ir A. V., atkasę slėptuvę, matė, jog auksas joje yra, jiems jį užkasant pastebėjo darže pasirodžiusią ir jų veiklą pastebėjusią A. V. anūkę D. M., atkasęs 2009 m. slėptuvę, A. V. rado ją tuščią. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. M. pripažino, kad pavogtus dirbinius slėpė Ūkio banke išsinuomotame seife. Kad D. M. nuomavo seifą patvirtina ir gauta informacija iš nurodyto banko (t. 1., b. l. 105-106, t. 2., b. l. 67, 85). Kaltinamoji parodė, kad 2013 m. ją nuvežus į psichiatrijos ligoninę rastos jos rankinėje auksinės monetos bei nauji auksiniai dirbiniai su rusiškomis raidėmis parašytomis etiketėmis yra tie, kuriuos ji atkasė namų valdoje (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina poėmio, daiktų apžiūros protokolai, J. A. tarnybinis pranešimas, liudytojų R. Z., V. M., A. G., parodymai, jog nauji aukso papuošalai buvo rusiškomis etiketėmis, taip pat pas D. M. rankinėje rastos Rusijos caro Nikolajaus II 5 ir 10 nominalų monetos, kas atitinka ir nukentėjusiojo A. V. parodymus, jog jis dirbinius pirko Uzbekistane arba tokiais dirbiniais atsiskaitydavo į Lietuvą atvykę asmenys iš Uzbekistano už parduodamas jiems kailines kepures. Teismo vertinimu, 2013 m. balandžio mėn. 11 d. ikiteisminio tyrimo metu D. M. duotus parodymus patvirtino kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji D. M. kaltės nepripažino, nedavė parodymų, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji nėra padariusi jai inkriminuojamos vagystės. Teismas pažymi, kad kaltinamas asmuo yra laisvas nuo teisinės atsakomybės duodant bet kokius parodymus, o kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kaltės pripažinimą teismas vertina kitų byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų kontekste. Ištyrus minėtus įrodymus teisme nustatyta, kad kaltinamoji laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., ikiteisminio tyrimo tiksliu nenustatytu laiku, savo senelio A. V. namų valdoje, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, žinodama, kad darže yra užkasti auksiniai dirbiniai, slapta juos iškasė ir pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausančius auksinius dirbinius: 28 vienetus auksinių grandinėlių, 60 vienetų porų auksinių auskarų, 2 poras auksinių auskarų su žiedais, 16 vienetų auksinių žiedų, tai yra kas sudarė 585 g. aukso bendro svorio, bendros 12 448,80 eurų vertės (1 g. vertė 21,28 eurų), 5 vienetus moteriškų žiedų bendros 868,86 eurų vertės, 15 vienetų Rusijos auksinių rublių 10 nominalo monetų (1 vieneto svoris 8,6 g., vertė 183,01 eurų) bendros 2745,15 eurų vertės ir 21 vienetą Rusijos auksinių rublių 5 nominalo monetų (1 vieneto svoris 4,3 g, vertė 91,50 eurų) bendros 1921,50 eurų vertės, viso pagrobė 22 179,48 eurų bendros didelės vertės svetimo turto, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam A. V. 17 984,31 eurų turtinę žalą.

Išvardintų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad kaltinamoji D. M. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai, nes kaltinamoji pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

Nukentėjusysis A. V. 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą (t. 4., b. l. 185-186, t. 5., b. l. 21-22) pakeisti kaltinamajai D. M. kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, o būtent, kad kaltinamoji D. M. kaltinama tuo, kad ji pagrobusi didelės vertės svetimą turtą, t. y. ji, laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo senelio A. V. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, žinodama, kad darže yra užkasti auksiniai dirbiniai, slapta juos iškasė ir pagrobė nukentėjusiajam A. V. priklausančius aukso dirbinius, t. y. 500 vnt. įvairių aukso dirbinių: vyriškų ir moteriškų auksinių žiedų, auksinių grandinėlių skirtų nešioti ant kaklo ir ant rankos, moteriškų auksinių auskarų, kurių bendras svoris 2177 g., bendros 46326,56 eurų vertės, 25 vienetus aukštos prabos Rusijos carinių aukso monetų 5 rublių nominalo (1 vieneto vertė 173,77 eurų), bendros 4344,25 eurų vertės, 25 vienetus aukštos prabos Rusijos carinių aukso monetų 10 rublių nominalo (1 vieneto vertė 347,54 eurų) bendros 8688,60 eurų vertės ir 30000,00 JAV dolerių (supakuotų į trys paketus, po 100 JAV dolerių nominalo kupiūromis), bendros 21287,07 eurų vertės, pagal galiojusį JAV dolerio ir lito oficialų keitimo kursą 2009 m. rugpjūčio 18 d., viso kaltinamoji D. M. pagrobė bendros 80646,48 eurų vertės svetimo turto, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam A. V. 80646,48 eurų didelę turtinę žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji D. M., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesutiko su pagrobto turto kiekiu, kurį nurodė A. V.. Apklausiama 2013 m. balandžio 11 d. bandė vardinti, kokius papuošalus rado iškastame iš slėptuvės stiklainyje, tačiau po to aiškiai parodė, kad „tiksliai kiek papuošalų buvo, bei kiek bendrai svėrė, nurodyti negali, nepamena“ (t. 2., b. l. 165-166). Todėl nukentėjusiojo argumentas, kad kaltinamoji bandė mažinti pas ją surastų papuošalų kiekį, nėra tikslus. Tuo tarpu nukentėjusysis A. V., būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo tiek rašydamas pareiškimą, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu, tris kartus keitė savo poziciją nusikalstamos D. M. veikos padarinių atžvilgiu. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Protokole-pareiškime A. V. nurodė, kad pasigedo 28 000 Lt (8109,36 eurų) vertės užkastų auksinių dirbinių ir juos detaliai išvardijo. Tokios pozicijos laikėsi ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugpjūčio 25 d. (t. 1., 42-43), nurodydamas, kad 2005 m. su tėvu A. V. atkasė saugyklą, patikrino, kad viskas vietoje ir vėl užkasė. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. kovo 5 d. radus pas D. M., atvežtą į psichiatrijos ligoninę, auksinius dirbinius su rusiškomis etiketėmis, taip pat padėvėtus auksinius papuošalus, monetas, pinigus svarais, litais, Honkongo doleriais, nukentėjusysis A. V. 2013 m. balandžio 17 d. pateikė antrą versiją, kad viskas priklauso jam, nes įtaria, kad D. M. atkasė ir pavogė jam priklausančius aukso dirbinius, taip pat tarp jų buvusias auksines monetas bei prie jų buvusius 30 000 JAV dolerių (t. 1., b. l. 44-45). Apklausos metu 2018 m. spalio 29 d. A. V. parodė, kad 3 litrų talpos stiklainyje buvo ne mažiau kaip 2500 g aukso. Stiklainyje buvo ne daugiau 500 vnt. ir ne mažiau kaip 480 vnt. įvairių aukso dirbinių, auksinės caro monetos 50 vnt., 5 nominalo ir 10 nominalo vertės. (t. 1., b. l. 46 - 47). Atkreiptinas dėmesys, kad bandydamas pagrįsti stiklainyje buvusio turto kiekį, A. V. teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro jam grąžintus papuošalus su rusiškomis etiketėmis sudėjo į trilitrinį, ir tai sudarė apie trečdalį stiklainio tūrio. Tokius parodymus teismas vertina kaip bandymą derinti parodymus prie faktinių aplinkybių, bandant nustatyti, kiek dirbinių galėjo tilpti į pilną stiklainį. Pastebėtina, kad, jei 2009 m. duodamas parodymus A. V. kaip liudytoją dėl buvusios slėptuvės nurodė tik tėvą A. V., tai 2013 m. nurodė dar du šeimos narius – brolį V. V. ir sugyventinę R. Z., bei pakeitė parodymus ne tik dėl pagrobto turto kiekio, bet ir nurodė kitokias 2005 m. slėptuvės tikrinimo aplinkybes. Jei 2009 m. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. su tėvu Alfonsu atkasė slėptuvę, patikrino, kad viskas vietoje, ir vėl užkasė, tai 2013 m. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu parodė, kad atkasę su tėvu slėptuvę, stiklainį parnešė į virtuvę, ten buvo brolis V. V. bei sugyventinė R. Z., kurie dalyvavo aukso svėrime. Visgi teismas kritiškai vertina tokius A. V. ir bei jo naudai duodamus A. V., R. Z. bei V. V. parodymus ir pastebi tarp jų esančius prieštaravimus. A. V. teismo posėdžio metu parodė, jog dirbinių neskaičiavo („galvoju kad buvo apie 500 vnt.“), tik svėrė, tuo tarpu sugyventinė R. Z., parodė, kad dirbiniai buvo suskaičiuoti. Dėl stiklainyje buvusių pinigų A. V. parodė, kad 2005 m. atkastų pinigų neskaičiavo, „mama buvo sakiusi, kad ten 30 000 dolerių“, tuo tarpu V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad pinigai buvo perskaičiuoti, R. Z. parodė, kad buvo „lyg tai trys ruloniukai“ dolerių 100 nominalo kupiūromis. A. V. 2009 m. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad stiklainyje buvo aukso dirbiniai su rusiškomis etiketėmis, 2013 m., apklaustas, kai pas D. M. buvo rasti ir nauji aukso dirbiniai su rusiškomis etiketėmis, ir dėvėti, parodė, kad slėptuvėje, stiklainyje buvo ne tik nauji, bet ir jo motinos dėvėti papuošalai, tą patvirtino ir jo naudai duodantys parodymus A. V., R. Z. bei V. V.. Teismas kritiškai vertina šiuos parodymus ir atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. balandžio mėn. 11 d. parodė, kad motinai D. M. gulint ligoninėje prieš mirtį, ji iš motinos bute, adresu Vilniaus g. 92-43, Ukmergė, esančio seifo paėmė dėvėtus aukso papuošalus dėžutėje, tikslaus kiekio nepamena. Iš 2013 m. kovo 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant vieno iš naudotų žiedų išgraviruota: „S. 1986. VIII. 9“ (t. 1., b. l. 145-147). Liudytojas S. A. patvirtino, kad 1986 m. susituokė su buvusia žmona, jo dukters D. M. motina, D. M.. Liudytoja G. F. (M.) teismo posėdžio metu parodė, kad mama turėjo auksinių papuošalų, nors nedaug. Iš viešai prieinamos informacijos nustatyta, kad D. M. buvo A. V. individualios įmonės, kuri užsiėmė ir lombardo veikla, vadovė (t. 5., b. l. 1), kas reiškia, jog galėjo turėti dėvėtų papuošalų asmeniniame seife, kas patvirtina ir kaltinamosios duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismo neįtikino nukentėjusiojo pateiktas argumentas dėl versijų keitimo ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu, neva 2009 m. nurodė mažesnį aukso kiekį bei nenurodė pavogtų pinigų, kadangi to paprašė sesuo D. M., nes nurodžius didesnį kiekį nebus galima susitaikyti su kaltinamuoju. Abejotina, kad nukentėjusysis tik įtardamas D. M. esant pavogus iš jo slėptuvės auksą rizikavo nurodyti pareiškime apie dešimt kartų mažesnę žalą: 8109,36 eurų žalą vietoj nurodomos 2019 m. balandžio 8 d. prašyme patikslinti kaltinimą – 80646,48 eurų. Nukentėjusiojo paaiškinimas, kad D. M. žadėjo atlyginti žalą, jei dukters D. M. neįkalbės grąžinti pavogto aukso, tokiam susitarimui nebuvo numatytas joks terminas, D. M. nepradėjo jam atlyginti žalos, o kai ji mirė ir pas jos dukrą D. M. buvo rasti aukso dirbiniai, jis nusprendė nurodyti tikrąsias aplinkybes, neįtikina, o tik sustiprina abejones. Nors nukentėjusysis nurodo, kad D. M. pavogė daugiau aukso dirbinių, nei pas ją rasta, taip pat ir 30 000 dolerių, ką rodo jos įsigytas butas, piniginės lėšos sąskaitose, teismas pastebi, jog kaltinamoji D. M. ne kartą vyko į Didžiąją Britaniją, kaip ji yra parodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, dirbti, duomenų, kad ji būtų žinoma tenykštėms teisėsaugos institucijoms kaip įtariama ar padariusi nusikalstamas veikas, nėra (t. 2., b. l. 151), iš D. M. disponuotų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad iš D. M. UAB „Medicinos banke“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (LTL) 2009 m. gegužės 22 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą LT87230000019907862 – 46 692,44 Lt; iš D. M. UAB „Medicinos banke“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) 2008 m. lapkričio 21 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 44 722,42 Lt, 2008 m. lapkričio 21 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 42 000 Lt, 2009 m. gegužės 22 d. buvo atliktas pervedimas į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 44 722,42 Lt. (t. 2., b. l. 88-93). Taigi nukentėjusiojo A. V. teiginiai nėra patvirtinami neabejotinais ir vienareikšmiškais įrodymais ir neperžengia prielaidų lygmens. Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis disponavo jo nurodoma 30 tūkstančių dydžio dolerių suma bei 2,5 kg aukso kiekiu. Nors A. V. parodė, kad paveldėjo motinos P. V. paliktą jam auksą bei dolerius, tačiau parodė, jog nesikreipė į teismą dėl tokio juridinio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu. Kadangi A. V. parodė, jog užkasti dirbiniai, gauti už jo 20 metų maždaug nuo 1984 metų vežtas į Uzbekiją motinos siūtas kepures, kad tai buvo jo ir tėvų verslas, motina tuos dirbinius saugojo, jis savo uždarbio dalies neėmė, nes tuo metu nereikėjo, teismas vertina, kad šis turtas yra įgytas iš A. V. veiklos. Tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdžio metu pagarsinti mirusios D. M. parodymai, kad mamai būnant gyvai, ji ir mama kasė daržą, ir mama jai pasakė, kad namo dešinėje pusėje daržo nekasti, nes ten yra brolio užkasta (t. 1., b. l. 75-76). Pagal 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. IX-1910 3 straipsnio 7 punktą, nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. galėjo deklaruoti, nuolatinio Lietuvos gyventojo nuomone, vertingą turtą. Teismo posėdžio metu A. V. parodė, kad nepildė jokios turto deklaracijos, kurioje būtų nurodęs disponuojamų juvelyrinių dirbinių kiekį, piniginių lėšų sumą. Pagal nekaltumo prezumpciją, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata apima principą, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, vertinamos kaltinamojo naudai. Baudžiamasis procesas yra organizuotas taip, kad valstybės kaltintojas turi įrodyti nusikalstamos veikos sudėties būvimą kaltininko veiksmuose. Jo pateikti įrodymai neturi kelti abejonių kaltinamojo kalte. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju, pagrobto turto vertė svarbi sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą. Todėl teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. V. priklausiusioje slėptuvėje buvo būtent 80646,48 eurų vertės turtas, kaip teigia A. V., todėl nepavykus pašalinti šių abejonių bylos nagrinėjimo metu, turi būti laikomasi principo, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl laikytina, kad kaltinamoji D. M. iš A. V. pavogė 17 984,31 eurų vertės turtą.

Gynyba išreiškė poziciją, jog kaltinamoji nesant pagrindo, siekiant jai nepalankiai spręsti turto dalybų tarp giminaičių klausimus, nukentėjusiojo A. V. iniciatyva, buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertė, atlikusi ekspertizę, J. D., teismo posėdžio metu parodė, jog D. M. ūminę psichozę iššaukė stresinė situacija dėl motinos laidotuvių, taip pat ir prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, dėl ko besislėpdama nuo jo (duomenys neskelbtini), ji buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, esant neadekvačiam elgesiui. Atlikus teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei teismo ekspertizės metu D. M. nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 4., b. l. 83-89). Gynybos teiginys, jog 2013 m. D. M. parodymai išgauti ją gąsdinant A. V., vertintini taip pat kritiškai, nes kaltinamoji pripažino kaltę, tačiau paneigė pavogusi nukentėjusiojo nurodytą aukso kiekį bei pinigus, atkreiptinas dėmesys, jog apklausos metu dalyvavo pati advokatė V. B., protokole jokių pastebėjimų dėl apklausos nepareiškė (t. 2., b. l. 165 - 166).

Pastebėtina, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą nurodytas nusikalstamos veikos laikas – laikotarpis nuo 2004 m. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. Tačiau iš nukentėjusysis A. V., liudytojas A. V. nuosekliai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. vasarą patikrino slėptuvę ir nieko nepasigedo. Taigi vertintina, kad nurodant kaltinime nusikalstamos veikos laiką padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris taisytinas į laikotarpį nuo 2005 m. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., kaip nekeičiantis kaltinimo esmės.

Taip pat iki 17 984,31 eurų sumažintina kaltinime nurodyta iš nukentėjusiojo A. V. pagrobto turto vertė, kadangi dėl aritmetinės klaidos neteisingai paskaičiuota 585 g. aukso, kai 1g. vertė 21,28 eurų, bendra vertė, 12 447,64 eurų sumą keičiant į 12 448,80 eurus (585*21,28=12 448,80). Taip pat neteisingai apskaičiuota kaltinime nurodytų moteriškų žiedų, parduotų už 1000 litų bendra vertė, todėl nurodyta 869,57 eurų suma keičiama į 868,86 eurus (1000/ 3,4528=868,86). Taip pat sumažintina pagrobtų monetų vertė, apskaičiuojant jų vertę, monetos svoris dauginamas iš aukso gramo vertės (1 vieneto Rusijos auksinio rublio 10 nominalo monetos svoris 8,6 g., vertė 183,01 eurų (8,6 *21,28=183,01), bendra pagrobtų 15 monetų vertė 2745,15 eurų (183,01 *15=2745,15), 1 vieneto Rusijos auksinio rublio 5 nominalo monetos svoris 4,3 g, vertė 91,50 eurų (4,3 *21,28=91,50), bendra pagrobtų 21 monetų vertė 1921,50 eurų (91,50 *21=1921,50). Monetų vertė perskaičiuota remiantis ir nukentėjusiojo parodymais, ir viešai skelbiama informacija (www.monetusupirkimas.lt, www.auksokaina.lt), jog Rusijos caro Nikolajaus II auksinių monetas superka kolekcionieriai, monetos vertei įtakos turi matomi įbrėžimai, blogai matomos smulkios detalės, pažeisti monetų kraštai, užapvalinti kampai, korozijos. Nesant galimybės nustatyti, kokia kaina kolekcionieriai būtų įvertinę ir pirkę nukentėjusiajam priklausančias ir pagrobtas monetas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai, ir monetų vertė nustatytina pagal 2009 m. rugpjūčio 18 d. „gold spot” aukso kainą, kuri yra naudojama kaip pagrindas nustatant lydinių, monetų ir metalo laužo kainas didmeninėje ir mažmeninėje rinkose.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms, nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BPK 256 straipsnis).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmės – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajai D. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę – neteista (t. 3. b. l. 153-156), bausta administracine tvarka vieną kartą (t. 5., b. l. 14-15), duomenų, kad būtų įrašyta į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą, nėra. D. M. buvo gydyta psichiatro 2013 m. išsivysčius reakcinei psichozinei simptomatikai po motinos mirties, nuo 2018 m. gegužės mėn. dėl neadekvataus elgesio (įtarta autoagresija) gydyta (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje, perkelta į (duomenys neskelbtini)ligoninę. Atlikus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę nustatyta, kad nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei teismo ekspertizės metu D. M. nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, kurie netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 4., b. l. 83-89). Bedarbė (t. 4., b. l. 13-14), kaltinamosios parodymais, parodė turinti vidurinį išsilavinimą, išvykusi į Angliją dirbo barmene. Sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji jauno amžiaus, vertinant ją charakterizuojančią medžiagą, neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam A. V. didžiąją dalimi atlyginta, šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai paskyrus už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dydį nustatant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas taikyto suėmimo laikotarpis – nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. (t. 2., b. l. 200-201, t. 3., b. l. 5-8, t. 4., b. l. 72-74, 151-153), vieną kardomojo kalinimo dieną (suėmimo) prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

2018 m. liepos 23 d. nutartimi paskirta teismo psichologinė – psichiatrinė ekspertizė (t. 3., b. l. 177-178). Ekspertizė atlikta nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 17 d. (t. 3., b. l. 190).

2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi D. M. paskirta stacionarinė psichologinė – psichiatrinė ekspertizė (t. 3., b. l. 177-178). Pagal šią nutartį kaltinamoji Utenos ekspertiniame skyriuje buvo tirta nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 17 d. (t. 3., b. l. 190). Iki kol bus atlikta ekspertizė, kaltinamoji 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo laikoma stacionarioje ekspertizės įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t. 3., b. l. 179-187).

Remiantis išdėstytu, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d., bei nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 17 d. D. M. buvo laikoma ekspertizės bei sveikatos priežiūros įstaigose. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsniu, į bausmės laiką yra įskaitytinas laikas, kurį kaltinamoji praleido stacionarioje ekspertizės įstaigoje, tai yra, 79 dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

2013 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, kaltinamoji D. M. parodė, kad pardavė penkis iš A. V. pavogtus žiedus, gavo 3000 litų (pagal kursą 1 euras yra 3,4528 litų, viso – 868,86 Eur eurų) (t. 2., b. l. 165 - 166).

Atsižvelgiant į išdėstytas ir teisiamojo posėdžio metu ištirtas aplinkybes, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio, pagrindu kaltinamajai D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 868,86 eurų, gautų iš nusikalstamos veikos, tai yra, pardavus pavogtus auksinius žiedus, konfiskavimas valstybės naudai.

Dėl daiktų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tai yra, 2013 m. kovo 7 d. poėmio metu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės buvo paimti auksiniai dirbiniai ir monetos (15 vnt. monetų po 10 rublių, 21 vnt. monetų po 5 rublius, 28 vnt. grandinėlių (27 vnt. nešiojimui ant kaklo, 1 vnt. nešiojimui ant rankos), 60 porų auskarų, 2 juvelyriniai komplektai (auskarai su žiedu, 16 žiedų) pagal prokuroro 2013 m. kovo 27 d. nutarimą grąžinti A. V. (t. 3., b. l. 59, 65-68).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tai yra, 2013 m. kovo 7 d. poėmio metu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės buvo paimti auksiniai dirbiniai iš plastikinio indelio su užrašu „Bio – Vit“ (7 vnt. auksiniai žiedai be akučių, vestuviniai; 2 vnt. auksiniai žiedai su akutėmis rausvos spalvos; 3 vnt. auksiniai žiedai su iškilimais; 7 poros auksinių auskarų (dvi poros žiedo formos auskarų yra polietileniniuose maišeliuose ir penkios poros auskarų segamų prie ausies); 3 vnt. auksinės grandinėlės; 1 vnt. nutrūkusi auksinė grandinėlė. 2 vnt. auksinės grandinėlės su pakabukais (kryželis ir medalionas, visos grandinėlės smulkaus pynimo); 2 vnt. auksiniai pakabukai (kryželis ir pakabukas su akute), priduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą pagal 2013 mm. balandžio 18 d. kvitą serija BBB Nr. 005002 (t. 1., b. l. 160, 169), grąžintini D. M. turto paveldėtojams, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, tai yra, 2013 m. kovo 7 d. poėmio metu iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės bei 2013 m. kovo 15 d. kratos metu Miškų g. 46-18, Ukmergėje paimti pinigai (222 kupiūros po 50 svarų, 256 kupiūros po 20 svarų, 5 kupiūros po 5 svarus, 2 monetos po vieną svarą, 1 moneta 0,20 pensų, viena moneta 0,5 pensų - viso 16247 svarai, 25 pensai, 20 suplyšusių svarų, 1000 HONG KONG DOLIARS (1 vnt. kupiūra), 42 vnt. kupiūrų po 200 litų, 1 vnt. kupiūra 100 litų, 1 vnt. kupiūra 50 litų, 2 vnt. kupiūrų po 20 litų, viena moneta 5 litų, 2 monetos 2 litų, 77 centai monetomis – viso 8499 litai, 77 centai), priduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą pagal kvitus (t. 1., b. l. 160 - 167), bei 2013 m. kovo 15 d. kratos metu Miškų g. 46-18, Ukmergėje, paimtos 10 vnt. balto metalo grandinėlių, priduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą pagal kvitą (t. 1., b. l. 178 - 179, 180), grąžintini D. M., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje A. V. buvo pripažintas civiliniu ieškovu ir pareiškė 59335,35 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlygino (t. 1. b. l. 49-50, t. 4., b. l. 174-175, t. 5., b. l. 18-20).

Tačiau byloje buvo įrodytas tik 106 auksinių papuošalų, kas sudarė 585 g. aukso bendro svorio, 12 483,90 eurų vertės, 15 vienetų Rusijos auksinių rublių 10 nominalo monetų (1 vieneto vertė 183,52 eurų) bendros 2752,80 eurų vertės ir 21 vieneto Rusijos auksinių rublių 5 nominalo monetų (1 vieneto vertė 91,76 eurų) bendros 1926,96 eurų vertės pagrobimo faktas, ir visi šie auksiniai dirbiniai grąžinti nukentėjusiajam A. V. pagal prokuroro J. G. nutarimą ikiteisminio tyrimo metu (t. 3., b. l. 59, 65-67) ir 5 auksinių žiedų, kuriuos remiantis kaltinamosios parodymais teismo posėdžio metu, ji pavogė iš nukentėjusiojo A. V. ir gavo už juos 3000 litų (868,86 Eur) (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, aštuoniasdešimt šešis euro centus). Nesant galimybės nustatyti parduotų penkių aukso dirbinių svorio ir nustatyti jų vertę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos metu buvusią aukso vertę rinkoje, atitinkamai tokio dydžio turtinė žala A. V. priteistina iš kaltinamosios, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

2019 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi nuo 2019 m. vasario 7 d. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą: negyvenamoji patalpa – garažas (boksas 8G1p-28) (unikalus daikto numeris 8198-2004-3082:0029), esantis Dariaus ir Girėno g. 9 K37-28, Ukmergė, kurio vidutinė rinkos vertė 1497 eurų; butas/patalpa – butas (unikalus daikto numeris 8198-5003-6015:0003), esantis Miškų g. 46-18, Ukmergė, kurio vidutinė rinkos vertė 7559 eurų; negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus daikto numeris 8194-0026-2012:0002), esanti Vytauto g. 52-6, Ukmergė, kurios vidutinė rinkos vertė 9384 eurų, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant jais naudotis, tačiau be teisės juos parduoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, ir į piniginės lėšas, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teises į jas, uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant daryti įmokas į nurodytas sąskaitas (t. 4., b. l. 130-137), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Dėl D. M. skirtos kardomosios priemonės

2018 m. spalio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi kaltinamajai D. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta 2018 m. lapkričio 15 d., gruodžio 17 d. ir 2019 m. vasario 11 d. nutartimis (t. 2., b. l. 200-201, t. 3., b. l. 5-8, t. 4., b. l. 72-74, 151-153), panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo momento.

Dėl proceso išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamosios 850 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikė 200 eurų kvitą advokato išlaidoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 51) ir 400 eurų bei 250 eurų kvitus advokato išlaidoms apmokėti bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 4., b. l. 176, t. 5., b. l. 23). Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiojo A. V. patirtos išlaidos pagrįstos, atitinka atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio pagrindu kaltinamajai D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 868,86 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų, aštuoniasdešimt šešių euro centų), gautų iš nusikalstamos veikos, konfiskavimą valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 141 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį kaltinamoji D. M. praleido stacionariose gydymo ir ekspertizės įstaigose nuo 2018 m. liepos 30 d. iki rugsėjo 18 d., bei nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki spalio 17 d., tai yra, 79 dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., vieną kardomojo kalinimo dieną (suėmimo) prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kaltinamąją D. M. suimant teismo posėdžių salėje.

Kaltinamajai D. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.

A. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios D. M. nukentėjusiojo A. V. naudai 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, aštuoniasdešimt šešis euro centus), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

A. V. išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios D. M. 850,00 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų joms atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu:

- auksinius dirbinius (7 vnt. auksiniai žiedai be akučių, vestuviniai; 2 vnt. auksiniai žiedai su akutėmis rausvos spalvos; 3 vnt. auksiniai žiedai su iškilimais; 7 poros auksinių auskarų (dvi poros žiedo formos auskarų yra polietileniniuose maišeliuose ir penkios poros auskarų segamų prie ausies); 3 vnt. auksinės grandinėlės; 1 vnt. nutrūkusi auksinė grandinėlė. 2 vnt. auksinės grandinėlės su pakabukais (kryželis ir medalionas, visos grandinėlės smulkaus pynimo); 2 vnt. auksiniai pakabukai (kryželis ir pakabukas su akute,) priduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą pagal 2013-04-18 kvitą serija BBB Nr. 005002, grąžinti D. M. turto paveldėtojams, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

- pinigus (222 kupiūros po 50 svarų, 256 kupiūros po 20 svarų, 5 kupiūros po 5 svarus, 2 monetos po vieną svarą, 1 moneta 0,20 pensų, viena moneta 0,5 pensų - viso 16247 svarai, 25 pensai, 20 suplyšusių svarų, 1000 HONG KONG DOLIARS (1vnt. kupiūra), 42 vnt. kupiūrų po 200 litų, 1 vnt. kupiūra 100 litų, 1 vnt. kupiūra 50 litų, 2 vnt. kupiūrų po 20 litų, viena moneta 5 litų, 2 monetos 2 litų, 77 centai monetomis – viso 8499 litai, 77 centai), priduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą pagal 2013-03-28 kvitus serija BBB Nr. 045165, Nr. 045166, Nr. 045166, bei balto metalo grandinėles (10 vnt.), priduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą pagal 2018-10-24 kvitą serija BBB Nr. URPK001043, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. M..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į D. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą: negyvenamoji patalpa – garažas (boksas 8G1p-28) (unikalus daikto numeris 8198-2004-3082:0029), esantis Dariaus ir Girėno g. 9 K37-28, Ukmergė, kurio vidutinė rinkos vertė 1497 eurų; butas/patalpa – butas (unikalus daikto numeris 8198-5003-6015:0003), esantis Miškų g. 46-18, Ukmergė, kurio vidutinė rinkos vertė 7559 eurų; negyvenamoji patalpa – parduotuvė (unikalus daikto numeris 8194-0026-2012:0002), esanti Vytauto g. 52-6, Ukmergė, kurios vidutinė rinkos vertė 9384 eurų, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, leidžiant jais naudotis, tačiau be teisės juos parduoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, ir į piniginės lėšas, esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitose (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teises į jas, uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant daryti įmokas į nurodytas sąskaitas, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė