Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietis, specialaus vidurinio išslavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2020-01-22 kaltinamojo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 310 straipsnio 1 dalį bei paskyrė subendrintą 8 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti ne mažiau kaip po 20 valandų visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-05-22 23:00 val. iki 2019-05-23 12:18 val., t. y. 1 para, kuri prilyginta 6 viešųjų darbų valandoms, nuosprendis neįsiteisėjęs) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-04-27 apie 17.10 val. Vilniuje, šalia L.Giros - Ateities g. sankryžos, kas laikytina viešąja vieta, nes laisvai prieinama bet kuriam asmeniui, supykęs dėl nepažįstamo asmens – L. V. vairavimo, kuris, jo manymu, buvo netinkamas kaip sudarantis avarines situacijas, kas laikytina menkaverte priežastimi, pašalinių asmenų, t.y. kitų vairuotojų, akivaizdoje, kas nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, išlipo iš savo vairuojamo Kia, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie L. V. vairuojamo automobilio Mazda, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė šio automobilio vairuotojo dureles ir tyčia 1 kartą ranka sudavė L. V. į veidą, o L. V. pabandžius išlipti iš automobilio, tyčia trenkė automobilio durelėmis į L. V. galvą, dėl ko L. V. patyrė fizinį skausmą, tuo sutrikdydamas visuomenės tvarką, nes L. V. turėjo atsitraukti nuo įprastos savo veiklos ir apie įvykį pranešti nustatyta tvarka, o kitiems vairuotojas buvo trukdomas eismas. Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Parodžius ekspertei kompiuterio ekrane nuotraukas. Ekspertė paaiškino, kad jei žmogus ateitų į apžiūra, tai būtų galima kažką sakyti apie lūpų sužalojimus. Greičiausiai, kad buvo kažkokios gleivines, galbūt kraujosruvos, bet iš nuotraukų nepasakys, nei laiko, nei spalvos, nei kaip jis vystėsi, nei kad buvo padarytas. Nemato, kad būtų datos nurodytos. Jeigu jai būtų pateikta tik šita medžiaga, tai išvada būtų kategoriška, kad išvados duoti iš tokios medžiagos negali. Negali pasakyti kas čia yra. Nes čia gali būti išbėrimas, įkandimas. Iš nuotraukos nenustato išvadų, reikia vizualiai pamatyti arba, kad bent jau medikas apžiūrėtų vizualiai ir aprašytų medicinos dokumentuose, ką jis ten mato, ar kraujosruvą ar nubrozdinimą, ar kažkoks įdrėskimas gleivines. Lygiai toks pat vaizdas gali būti po lupu herpetinio bėrimo, kai jis gyja paskutinėje terminalinėje stadijoje, tai lieka tik toks raudonumas toje vietoje. Iš nuotraukų nepasakys, kokia yra to paraudimo priežastis. Jeigu darytų hipotetinę prielaidą, kad tai yra sužalojimas, kad yra kraujosruva lūpų raudonyje, tai jis turėtu butu padarytas kietu daiktu ribotu kontaktinį paviršių turinčiu daiktu. Griuvimo galimybė teismo medicinos požiūriu, esant sąmoningam žmogui, sužalojant veidą, iš viso atmetama. Kategoriškai atmesti atsitrenkimo niekada negali, bet į lygų paviršiu gali atmesti, nes nesužalotos labiau atsikišusios dalys. Jeigu kalbėti apie minkštų audinių patinimą ir kraujosruvų susidarymą, jei hipotetiškai galvoti, kad nuo smūgių sudavimo praėjusios kelios valandos, tai čia gali būti individualiai, bet greičiausiai atsiranda patinimas po to kraujosruvos. Čia yra nuotraukos, nelabai gali ką pasakyti. Jai tai per menki sužalojimai, kaip praėjus kelioms valandoms po įvykio. Bet iš nuotraukos nelabai ką gali pasakyti. Labiausiai panašu į nykstančios kažkokius dalykus. Veide viskas gyja greičiau, bet panašu, kad praėjo 3-7 paros. Jeigu kalbama apie nykstanti, nes nemato masyvaus patinimo, kad būtų. Lūpos prilaikomos. Vaizdas yra ne šviežiai sužalotų lūpų, nes patinimo iš viso negali vertinti, nes jo nuotraukoje nėra. Jei kalbėti apie patinimą, tai jis turėtų išnykti iki 3 parų. Mažiausiai 3-7 paros po įvykio nuotraukoje, jeigu kalbėti apie kraujosruvas. Na jei smūgis nebuvo stiprus, tai tokio pobūdžio įdrėskimas gali būti nuo pat pirmos valandos. Ant jo užsideda, jeigu kalbėti apie gleivinės įdrėskimą, baltas apnašas, odoje tai būtų šašas. Kadangi šašo nematyti, kadangi jis yra gleivinės konsistencijos, tai galėtų būti labai šviežias dalykas arba labai senas ir šašas jau nuėjęs ir likęs tik paraudimas. Reikia apžiūrėti žmogų, kad kažką pasakyti. Jeigu tai būtų sužalojimas, tai jis padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kumštis yra kietas bukas daiktas. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti kumščiu.

Pateikto nuotraukos yra nevertintos ir iš jų išvadų nerašoma. Buvo užduotas klausimas, jeigu ekspertas matytų lūpoje kraujosruvas ar panašius sužalojimus, ką galėtų apie tai pasakyti. Šitos nuotraukos nevertintinos, išvada iš jų nerašoma. Ar nuotraukos yra įrodymai, yra taisyklės, kad čia yra ikiteisminio pareigūnų pareiga nustatyti, ar čia gali būti įrodymas, ar ne. Mes tiesiog iš tų nuotraukų išvadų neturi teisės rašyti išvadų. Ar čia yra įrodymas, turbūt yra teismo sprendimas (b. l. 107-108).

Įranga susideda iš tokių dalykų: yra specialus blokatorius, taip pat ši įranga turi licencija. Per specialų blokatorių pajungiamas mobilusis įrenginys. Blokatorius reikalingas tam, kad įrenginyje nepasidarytų kažkokių pokyčių. Jis prijungiamas prie laboratorinio kompiuterio. Yra tokia programa, kuri susideda iš dviejų programų. Viena programa nuskaito įrenginį, kita programa tą, ką nuskaito, įkelia į kitą programą ir pateikia specialistui kaip nuskaitytus duomenis. Sugrupuoja duomenis ir specialistas atsirenka duomenis, kurie jam reikalingi bei padaro duomenų atskaitą. Šiuo atveju buvo pateiktas Samsung telefonas. Jis buvo nuskaitytas, nuskaityti vaizdo failai, buvo daug nuotraukų. Specialistas išsirinko tas, kurios reikšmingos teismui ir tada buvo padarytas tų nuotraukų atskira ataskaita, kurią specialistas atspausdino. Ji yra ten, kur nuotraukos yra spalvotos. Čia yra ataskaita to pagrindinio įrenginio, kurį nuskaitė. Joje rašoma pati įranga, jos versija, nuskaitymo būdas. Yra loginis būdas, vėl rašo versija aufedo, rašomas įrenginys telefonas, nurodoma detaliau, telefono IMEI. Atsirenka nuotraukas, padaro atskirą ataskaitą. Matyti, kad buvo atrinkti 9 failai. Išvadoje rašė šakninė pakatalogį. Nuskaičius įrangą, rodo, kad nuotrauka yra šiame pakatalogyje, t. y. aufedas mato pačią failinę sistemą. Tarkim, kai naudojamas telefonas, einama į galeriją, į kitas vietas, kur naudojami failai, o ten rodo, kokia nuotrauka, kur yra. Yra nuotraukos metaduomenys, t. y. sukūrimas, rodo, kokia kamera buvo nufotografuota, šiuo atveju nufotografuota balandžio 27 d. 19.03 val. Kai nufotografuojama, dažniausiai nuotraukos pagal nutylėjimą, kaip nustatyta gamintojo, jos išsaugomos DCMI aplanke. Jeigu žiūrėti, Androiduose yra folder fail atskirai ir atskirai išmėtys failus. Kai nufotografuojame kamera, nuotraukos atsiranda DCMI faile, posistemyje. Tos nuotraukos buvo ten. Specialistas mato, kad buvo fotografuota šituo įrenginiu-telefonu, Samsung G950F, sutampa. Šita programa yra automatizuota. Tarkim, specialistas spaudžiu nuskaitymą, ji nuskaito ir viską automatiškai suformuoja. Tam, kad įsitikinti, kad būtent šitie duomenys teisingi, papildomai su tam tikra programa peržiūrėjo papildomus metaduomenis. Specialistas mato failo pavadinimą. Kai fotografuojama, jis automatiškai sukuria failo pavadinimą pagal datą ir sisteminį laiką. Ši programa nemokama. Gali teigti, kad tie failai kažkokiu dirbtiniu būdu nebuvo keisti, t. y. į juos nebuvo lįsta. Sąmoningai nebuvo keistas jų laikas.

Į klausimus specialistas paaiškino, kad tai yra šaltinis, iš ko buvo nuskaityti duomenys. Nuskaitinėjau 6 dieną. Matosi, kad tuo metu, kai nuskaitinėjo, to telefono sisteminis laikas yra pagal Lietuvos laiką plius dvi valandos. Laikas yra tikslus. Jeigu laikas būtų sukiotas, nuskaitymo laiku, rodytų plius vieną, plius tris valandas. Būtų neatitikimas. Dabar rodo, kad įrenginyje laikas buvo korektiškai nustatytas. Gali pasakyti kitą dalyką, kad tokių duomenų, kad buvo pakeistas laikas, nėra. Buvo atliktas duomenų nuskaitymas. Specialistas rėmėsi metaduomenimis, kurie buvo pateikti. Atrodo, dar buvo galima pasižiūrėti rankiniu būdu telefone, data buvo sutapusi. Metaduomenis telefone galima pasižiūrėti rankiniu būdu. Kadangi buvo prijungta prie programos, specialistas nuskaitė, rėmėsi metaduomenimis, bet apie patį keitimą duomenų nėra.

Specialistas nuskaito įrenginį. Ta nuotrauka, kuri yra įrenginyje, jos susikūrimo laikas, ji prisiriša prie įrenginio. Visą tai prisiriša prie sisteminio laiko. Fotografavimo metu, koks yra laikas, toks matosi. Ar keitė sisteminį laiką, ar ne, duomenų nėra, nes Android programa neturi žurnalizacijos failų. Yra galimybė pakeisti sisteminį laiką prieš fotografuojant. Pačių failų laikas nebuvo keistas. Nepasakysiu, ar tuo metu buvo pakeistas sisteminis laikas. Su jų įranga to pasakyti negalima. Tyrėja pateikė objektą-įrenginį, paprašė atsakyti į klausimus. Kad nepažeisti tų failų, jų autentiškumo, įrenginys buvo prijungtas prie paties blokatoriaus kriminalistinių tyrimų programinės įrangos, kur buvo nuskaityti duomenys. Kad jungti telefoną prie kompiuterio ir ten landžioti, specialistas to negali. Jis prijungia specialų blokatorių, nuskaito duomenis su metaduomenimis. Tam ir yra blokatorius, kad nepadaryti jokių pakitimų failuose. Tai, kas buvo telefone, per ataskaitą nuskaityti duomenys, atrinkti tie failai, kad nepažeisti jų autentiškumo. Tam ir yra ta kriminalistinių tyrimų programa, blokatoriai, ta visa metodika. Kalbant apie kompiuterius, ten yra kiti blokatoriai. Negalima jungtis tiesiogiai, nes lieka pėdsakai po kiekvieno tokio dalyko. Nežino ikiteisminio tyrimo niuansų. Tyrėja kreipėsi, pasakė, kurios nuotraukos aktualios ir jie jas atrinko. Yra tyrėja, kuri visą tai žino. Dėl autentiškumo, ar nuotraukose yra tas asmuo, nėra jo specialių žinių klausimas. Kai su tyrėjais daro apžiūras, jos žino aplinkybes, bet neturi specialių žinių. Jos pasako, kuris asmuo. Tai natūralu, kad kartu su tyrėja daro apžiūrą. Jo užduotis nebuvo nustatyti, koks čia asmuo. Jo specializacija nuskaityti duomenis, padaryti duomenų analizę, tai, kas susiję su IT. CD, kuris yra pridėtas, įrašyta tai, kas yra popieriniame variante. Spausdinosi neryškiai, todėl viską įrašė į diskelį. Teisme CD neatsidaro, nes nėra reikalingos programos.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019-04-27 17:19 val. Bendrajame pagalbos centre gautas telefoninis pranešimas iš L. V., kuriame nurodyta, kad pranešėją prie 5 min. gatvėje užpuolė nepažįstamas asmuo, kuris vairavo automobilį Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trenkė į veidą, apspardė ir pasišalino. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog L. V. vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai sustojo sankryžoje, prie jo pribėgo asmuo, trenkė per veidą ir pasišalino. Pareiškimą rašys savarankiškai per e.policiją, vakare, nes dabar neturi laiko (b. l. 7). 2019-04-27 23:26 min. registruotas L. V. pranešimas per e.policija.lt, kuriame nurodyta, jog važiuojant Ateities gatve (nuo Jeruzalės gatvės pusės) sustojo prie šviesoforo. Užsidegus žaliam signalui pajudėjo link Ukmergės gatvės. Iš galo važiavęs automobilis (KIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) nesilaikė saugaus atstumo ir pradėjo be perstojo signalizuoti garsiniu signalu. Pasimetė, nesuprato, kas nutiko, todėl kelis kartus pristabdė. Sustojus L. Giros ir Ateities g. sankryžoje, minėto automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjęs prie pareiškėjo automobilio, atidarė dureles ir trenkė pareiškėjui į veidą. Bandant išlipti iš automobilio dar kartą trenkė į automobilio durelėmis ir pasišalino. Prieš pasišalinant KIA vairuotojui spėjo nufotografuoti automobilį. Vyras buvo pamėlusiu veidu, atrodė neblaivus. Maždaug 17:18 val. pranešėjas paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Atvažiavusiems pareigūnams viską papasakojo. Vietoje pareiškimo nepildė, nes norėjo nusiraminti (b. l. 6).

Prie pareiškimo pateikta fotonuotrauka automobilio KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdi greičiausiai šviesios palvos plaukų vyriškis su regos korekcijos akiniais, vairuotojo automobilio durelės pradarytos (b. l. 8).

2019-08-30 rašyti Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą su nukentėjusiojo 2019-04-27 skambučio BPC garso įrašu. Garso įrašas buvo apžiūrėtas surašant apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad garso įrašė užfiksuota, kaip BPC skambina vyriškis ir praneša, kad buvo užpultas, iš mašinos išlipo, atidarė jo duris. Pasako, kad buvo užpultas dabar, prie 5 min., sankryžoje, tiesiog atidarė jo dureles, vožė jam į galvą ir tiesiog įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Operatorė klausia, ar prieš tai kažkoks konfliktas buvo, pažįstami ar nepažįstami. Pranešėjas paaiškina, kad nepažįstami, tiesiog nuo sankryžos pradėjo pypinti, rodė, kad pasitrauktų iš kelio, bet jis normaliu greičiu važiavo. Nurodė, kad skambina iš vietos, aiškina, kurioje gatvėje. Operatorė teiraujasi, ar reikalinga greitoji pagalba. Pareiškėjas nurodė, kad nereikalinga. Pareiškėjas nurodo, kad yra Ateities g. 33, pasako, kad jis nufotografavo įtariamojo automobilį, tai KIA automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikslina, kad vyro jis nepažįsta, ji buvo vienas vyras, vyresnio amžiaus, psichuojantis tiesiog. Prisistato L. V., operatorė nurodo laukti, klausia, ar automobilis neapgadintas. Pareiškėjas nurodo, kad neapgadintas, tiesiog jam trenkė iš kumščio į veidą, tada iš durelių į galvą, kai jis bandė išlipti iš mašinos. Prieš tai jokio konflikto nebuvo. Operatorė nurodo laukti pareigūnų (b. l. 32, 33-34). Perklausius garso įrašą jame girdėti, kad pareiškėjas pokalbio metu kelis kartus pamini, jog jam trenkė į veidą, praskelta lūpa.

Iš registruotų kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad automobilis Kia Motors, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. B. vardu (b. l. 35).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. V. ikiteisminiam tyrimui pateikė fotonuotraukas iš savo telefono, kurias jis padarę tą pačią dieną po įvykio ir kuriose, kaip nurodė yra užfiksuotas sužalojimas, likęs po smūgio į veidą (b. l. 94-103). Iš fotonuotraukų matyti, kad tai 8 fotonuotraukos, jose užfiksuotas žmogaus su akiniais veidas, lūpos, kairėje veido pusėje, viršutinės ir apatinės lūpos vidinėje dalyje kairėję, arčiau lūpų kampo matosi rausvos netaisyklingos dėmės 7 fotonuotraukose. 7 fotonuotraukos padarytos 2019-04-27 19:03, 19:04, 19:05 ir 19:06 laiku (iš failo duomenų), viena fotonuotrauka padaryta 2019-04-28 13:13 val., joje užfiksuota to paties vyro veidas, lūpos, ir kairėje pusėje viršutinėje ir apatinėje lūpoje, vidinėje dalyje arčiau kairio lūpų kampo esančios mėlynos spalvos dėmes.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo apžiūrėtas automobilis Mazda (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad veikiant automobilio varikliui iš išorės įmanoma atidaryti automobilio dureles. Ant durelių nėra automatinio užrakinimo mygtuko, yra mechaninis užrakinimo mygtukas, leidžiantis užsirakinti iš vidaus (b. l. 119-123).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam R. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai. Jį patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo parodymai, liudytoj L. S., ir I. Ž. parodymai, duomenys apie registruotą įvykį iš BPC, pranešimo garso įrašas iš BPC, telefono apžiūros protokolas ir specialisto paaiškinimai, nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos, teismo medicinos ekspertės paaiškinimai, automobilio apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Kaltinamasis jam pareikšto kaltinimo nepripažino, jis iš dalies sutiko su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kad kaltinime nurodytu metu buvo kaltinime nurodytoje vietoje – 2019-04-27 apie 17 val. važiavo Vilniuje, Ateities gatve, matė priekyje antroje eismo juostoje važiuojantį nukentėjusiojo automobilį, jis važiavo labai lėtai, todėl jam signalino, norėjo persirikiuoti į trečią juostą, kad galėtų pasukti į kairę, tačiau jam savo veiksmais trukdė nukentėjusysis, todėl jis prie sankryžos, esant raudonam šviesoforui sustojo ir nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio norėdamas jį išbarti. Neatsiminė, ar jis atidarė dureles, ar jos buvo praviros, tačiau atsirėmė į jas ir per durelių plyšį paklausė, kas jam davė teises, pavadino ereliu. Nukentėjusysis bandė išlipti, tačiau kaltinamasis prilaikė dureles ir neleido išlipti, kad nekiltų didesnis konfliktas. Tada užsidegė žalias šviesoforas, jie trukdė kitiems eismo dalyviams, todėl kaltinamasis grįžo į savo automobilį, tuo metu jį nufotografavo nukentėjusysis. Po to jis išvažiavo namo. Nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, tarp jų nebuvo jokio fizinio kontakto. Tačiau šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku, Vilniuje, Ateities gatvėje tarp jo ir kito vairuotojo, važiavusio jam iš paskos kilo konfliktas, kurio metu, sustojus prie draudžiamo šviesoforo signalo, kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, atsidarius dureles vieną kartą trenkę nukentėjusiajam per veidą, šiam bandant išlipti uždarinėdamas dureles sudavė jomis į galvą nukentėjusiajam. Tai, kad konflikto metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ne tik pokalbis, bet ir fizinis kontaktas, t. y. smūgių sudavimas, patvirtina BPC duomenys. Nukentėjusysis L. V. iš karto po įvykio skambino BPC ir informavo apie užpuolimą, kad kitas vairuotojas priėjo, sudavė iš kumščio į veidą, tada, kai norėjo išlipti iš durelių į galvą, taip pat šio pokalbio metu (skambučio laikas 2019-04-27 apie 17:19 val.) kelis kartus paminėjo, kad jam praskelta lūpa. Pokalbio metu taip pat nurodė, jog jis nufotografavo įvykio vietoje smurtavusį vairuotoją. Į vietą buvo siunčiamos policijos pajėgos. Atvykę pareigūnai bendravo su nukentėjusiuoju, šis paaiškino aplinkybes, pareiškimą nutarė parašyti vėliau savarankiškai, dėl to pareigūnai nerašė tarnybinių pranešimų. Ir nors liudytojai apklausti L. S. bei I. Ž. neprisiminė nukentėjusiojo, taip pat ką su juo bendravo atvykę į vietą, tačiau jie patvirtino, kad toks įvykis buvo, kad labai skubėjo į iškvietimą, nes pranešimas buvo apie sužalotą žmogų, kad nukentėjusysis nerašė pareiškimo dėl konflikto su kitu vairuotoju, žadėjo jį parašyti per e.policiją. Vizualiai ant nukentėjusiojo sužalojimų nematė. Nukentėjusysis iš tikrųjų pareiškimą dėl įvykio parašė tą pačią 2019-04-27 dieną vėlai vakare, nuotoliniu būdu ir policijoje buvo apklaustas tik 2019-05-02. Jam nebuvo apsiūlyta atlikti medicininį tyrimą sužalojimams nustatyti, tačiau nukentėjusįjį apklausiant teisme paaiškėjo, kad jis turi fotonuotraukas, kurias padarė įvykio dieną ir kuriose užfiksavo po smūgio sužalotas lūpas. Viena sužalojimų foto padaryta kitą dieną, t. y. 2019-04-28. Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertė negalėjo vertinti fotonuotraukų ir daryti iš jų išvadų dėl sužalojimų fakto ir pobūdžio, tačiau ji nepaneigė, kad nuotraukose gali būti užfiksuotas sužalojimas. Apžiūrėjus telefono ir fotonuotraukų failus dalyvaujant IT specialistui, apžiūra ir specialisto apklausa patvirtino, kad failai nėra modifikuoti, kad nuotraukų sukūrimo laikas nėra keistas. Nuotraukų elektroninėse bylose nurodyta, kad jos padarytos 2019-04-27 19:03, 19:04, 19:05 ir 19:06 laiku ir viena fotonuotrauka padaryta 2019-04-28 13:13 val. Iš pačių fotonuotraukų matyti, kad sužalojimai panašūs į kraujosruvas, fiksuoti veido kairėje pusėje, lūpų vidinėje dalyje, arčiau kairio lūpų kampo. Taigi, toje veido vietoje, kuri yra pasiekiama atidarius vairuotojo dureles ir jam sėdint automobilyje. Kadangi sužalojimai vidinėje lūpų dalyje, patinimo ženklaus nesimato, taigi išoriškai vizualiai jie nesimato, todėl policijos pareigūnai įvykio vietoje jų galėjo neužfiksuoti, nepastebėti ir neįsidėmėti, netgi jeigu nukentėjęs jiems juos ir pademonstravo. Apibendrinant visa tai darytina išvada, kad nukentėjusiojo L. V. parodymai apie įvykio aplinkybes, tai, kad kaltinamasis ne tik žodžiu konfliktavo su nukentėjusiuoju įvykio metu įvykio vietoje, bet ir sudavė smūgį į veidą, bandant išlikti iš automobilio sudavė durelėmis į galvą, yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys – duomenys iš BPC, garso įrašas su L. V. pranešimu BPC, fotonuotraukos ir nukentėjusiojo telefono, jo apžiūros protokolas ir apžiūros rezultatai, eksperto paaiškinimai ir kita bylos medžiaga. Šiais įrodymais neabejotina nustatyta, kad R. B. 2019-04-27 apie 17.10 val. Vilniuje, viešoje vietoje, t. y. šalia L.Giros - Ateities g. sankryžos, dėl menkavertės priežasties, kaltinamojo manymu netinkamo L. V. vairavimo, išlipo iš savo vairuojamo Kia, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie L. V. vairuojamo automobilio Mazda, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė šio automobilio vairuotojo dureles ir tyčia 1 kartą ranka sudavė L. V. į veidą, o L. V. pabandžius išlipti iš automobilio, tyčia trenkė automobilio durelėmis į L. V. galvą, dėl ko L. V. patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis veiksmais, atliktais viešoje vietoje – smūgio sudavimu nukentėjusiajam į veidą, taip pat smūgiavimu durelėmis į nukentėjusiojo galvą buvo įžūlus elgesys, juo kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvykis vyko viešoje vietoje – judrios gatvės važiuojamojoje dalyje, tarp visiškai nepažįstamų asmenų, vairuotojų, atsitiktinai važiavusių gatvėje. Smūgių sudavimas nukentėjusiajam viešoje vietoje - gatvėje dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl to, kad jam nepatiko, kaip vairavo nukentėjusysis, buvo įžūlus ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, kurios reikalauja visus nesusipratimas ir konfliktus spręsti ne kumščiais ir fiziniu smurtu, o laikantis nustatytos tvarkos. Šie kaltinamojo veiksmais teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamoji BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. Jam paskirta karomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 53).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra neteistas, teisiamas pirmą kartą, todėl skiriant bausmę turi būti laikomasis BK 55 straipsnio nuostatų, numatančių, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis yra nedirbantis, pensininkas, vedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje, nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į BK 55 straipsnio. Įvertinus tai, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis L. V., prašydamas priteisti iš kaltinamojo 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis nesutiko su ieškinio reikalavimais, kadangi nepripažino paties nusikaltimo padarymo fakto. Nukentėjusysis savo ieškinį grindė tuo, kad patyrė fizinį skausmą, stresą. Teigė, kad dantys buvo koreguoti ilgą laiką dėvint breketus, juos išėmus, jis turi nešioti lankelius, kad dantų padėtis nepasikeistų. Po smūgio sudavimo, jaudinosi dėl to, kad tai gali pakenti jo dantims, jautė papildomą skausmą.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nukentėjusiojo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad smūgis buvo pakankamai stiprus ir paliko žymes jo kūno audiniuose, jis dėl to jautė fizinį skausmą. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjęs taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, tiek dėl pačių veiksmų, kurie atlikti viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tiek dėl jais sukelto fizinio skausmo. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiojo trauma nebuvo įvertinta medicinos specialistų, todėl sudėtinga spręsti dėl jos sunkumo. Tačiau pats netikėto užpuolimo viešoje vietoje faktas, fizinio smurto viešoje vietoje panaudojimo faktas dėl menkaverčių priežasčių bet kokiam asmeniui sukelia psichologinį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – senyvo amžiaus, pensininkas, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

L. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. B. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo L. V. naudai.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esančius 3 kompaktinį diskus su fotonuotraukomis ir garo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius Kareivių g. 1 135, tel. +370 5 212 3551).

Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.