- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-772-467/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- J.V.
- Atsakovas
- A.V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės J.V. ieškinį atsakovui A.V. dėl pažeistų teisių gynimo ir atsakovo A.V. priešieškinį ieškovei J.V. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J.V. 2007-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A.V. dėl pažeistų teisių gynimo, prašydama įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis butu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą netrukdyti padalinti butą į dvi dalis, statant pertvarą; pastačius pertvarą, nustatyti naudojimosi bute tvarką; įpareigoti atsakovą nutraukti visus remonto darbus; įpareigoti atsakovą likviduoti į butą įvestą vandentiekį ir jo įrenginius, o atsakovui to neįvykdžius, leisti ieškovei atsakovo sąskaita tai padaryti pačiai. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, tačiau dėl konfliktinės situacijos ieškovė negali tinkamai naudotis šiuo butu.
Atsakovas A.V. su ieškiniu nesutiko, padavė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš ieškovės J.V. 24809,5 Lt nuostolių atlyginimą bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę – J.V. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) areštą. Nurodė, kad jis reikalauja priteisti iš ieškovės per 28053,5 Lt, o tai vertintina kaip didelis reikalavimo mastas. Todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas pateisinamas ieškovės aiškiai išreikštu vengimu atsiskaityti su atsakovu dėl jo turėtų nuostolių, jų didele suma, realia tikimybe, kad laiku nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo priešieškinio reikalavimo užtikrinimui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Areštavus ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu priklausančią nekilnojamojo turto ½ dalį, bus užtikrinta šalių teisių ir teisėtų lūkesčių pusiausvyra civiliniame procese, o laikinųjų apsaugos priemonių nenukreipimas į ieškovės pinigines lėšas, mažiau suvaržys ieškovės turtines teises ir laisvę disponuoti jai priklausančiu turtu. Atsakovas taip pat atsižvelgė į tai, kad areštuotinoje buto dalyje nei ieškovė, nei jos šeima negyvena.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: atsakovo A.V. priešinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, priklausančių ieškovei J.V., ir esančių pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, areštą 28053,5 Lt sumai, uždraudžiant ieškovei disponuoti areštuojamu turtu. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgus į ieškovės vengimą atlyginti atsakovui A.V. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) remonto, pagerinimo išlaidas, turint omenyje gana didelę priešieškinio reikalavimų sumą, darytina išvada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, A.V. priešinių reikalavimų įvykdymas (jų patenkinimo atveju) iš tiesų gali būti apsunkintas. Tačiau teismas ieškovei priklausančios ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), arešto nelaikė adekvačia priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemone, kadangi, tikėtina, minėtos buto dalies vertė gerokai viršija atsakovo pareikštų reikalavimų sumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma negali viršyti pareikšto reikalavimo sumos, teismas areštavo ieškovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises 28053,5 Lt sumai. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės į ieškovei priklausančias pinigines lėšas, atsakovo prašymu, nenukreiptinos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J.V. prašo nutartį panaikinti ir vykdomąjį procesą nutraukti. Nurodo, kad atsakovas A.V. prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę tik ginčo buto ½ daliai, kuriame ieškovė negyvena ir neturi daiktų. Teismas, viršydamas atsakovo prašymo ribas, nusprendė taikyti laikinąją apsaugos priemonę visiems ieškovės kilnojamiems ir nekilnojamiems daiktams. Maža to, teismas apribojo net ieškovės turtines teises, visiškai nepaaiškindamas, ką tai galėtų reikšti. Ieškovė mano, kad buvo galima taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovei priklausančiai ginčo buto daliai, o dabar iškilo grėsmė visam jos turtui. Ieškovė teigia, kad teismas turėjo numatyti, kad atsakovo A.V. priešieškinys yra nepagrįstas, nes jis remontą atliko be ieškovės sutikimo. Skundžiama nutartis dar labiau suvaržė ieškovės teises ir teisėtus interesus, kadangi ji negali patekti į nuosavą butą, o dabar dar liečiami jos turtiniai interesai, visai nesusiję su ginčo butu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A.V. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškovės teisės suvaržymu nekliudomai patekti į ginčo butą. Teismas nesuvaržė ieškovės teisių, susijusių su teisme sprendžiamu ginču dėl minėto buto ir bendrasavininkių teisių bei pareigų tinkamo vykdymo vienas kito ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ieškovė gali prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, įnešti priešieškinio užtikrinimui turtinį užstatą, pasikeitus bylos aplinkybėms, prašyti teismo panaikinti jos atžvilgiu pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovė nenurodė teisinių pagrindų, faktinių aplinkybių ir motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta arba pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.) Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 338 str., 302 str., 263 str. 1 d.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas A.V. pareiškė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir šiam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ieškovei J.V. nuosavybės teise priklausančios ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), areštą. Pirmosios instancijos teismas nelaikė prašomos laikinosios apsaugos priemonės adekvačia priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemone, todėl areštavo ieškovei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises 28053,5 Lt sumai. Ieškovė J.V. teigia, kad teismas viršijo atsakovo prašymo ribas, kadangi nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiems ieškovės nekilnojamiems ir kilnojamiems daiktams bei turtinėms teisėms. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio (priešieškinio) reikalavimą, atsakovo (ieškovo) veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Atsakovas A.V. priešieškiniu prašo priteisti nuostolių atlyginimą ir nekelia jokių reikalavimų dėl buto (duomenys neskelbtini), disponavimo teisių. Taigi priešieškinio esmė nereikalauja būtent šio buto (1/2 dalies) arešto. Priešieškinio patenkinimo atveju, nuostolių atlyginimas galėtų būti išieškotas ir iš kito ieškovei J.V. priklausančio turto. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinamas taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Remiantis ekonomiškumo principu, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių suma, negali būti iš esmės didesnė už ieškinio (priešieškinio) sumą (CPK 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nelaikė atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės adekvačia priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemone, kadangi ½ buto dalies vertė gerokai viršija atsakovo pareikštų reikalavimų sumą. Taigi pirmosios instancijos teismas, parinkęs kitas laikinąsias apsaugos priemones, neviršijo atsakovo A.V. prašymo ribų, bet jas susiaurino, t.y. laikinąsias apsaugos priemones parinko, vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas areštavo ne visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, kaip teigia apeliantė, bet tik 28053,5 Lt sumai. Jei antstolis nesuras ieškovei priklausančio turto būtent tokiai sumai, tuomet areštuos dalį buto (duomenys neskelbtini). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iškilo grėsmė visam jos turtui, nes laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra apribotas priešieškinio suma. Taigi skundžiama nutartimi areštuotas ne visas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, bet turto dalis 28053,5 Lt sumai. Turto areštas – tai galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinanti priemonė, kuri apriboja ieškovės veiksmus (disponavimo teisę), galimai nukreiptus prieš jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau pats savaime areštas nekelia grėsmės ieškovės turtui.
Ieškovė J.V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įvertinti tai, jog atsakovo A.V. priešieškinys yra nepagrįstas, todėl negalės būti patenkintas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris nagrinėjamoje byloje galėtų būti palankus atsakovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, gavęs priešieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nevertina priešieškinio pagrįstumo. Priešieškinio pagrįstumas bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK XIV skyrius).
Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis dar labiau suvaržė jos teises ir teisėtus interesus, kadangi ji negali patekti į nuosavą butą. Šis ieškovės J.V. argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas neuždraudė naudotis jai nuosavybės teise priklausančia ½ buto dalimi. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad areštuotinas turtas paliktinas naudotis ir valdyti ieškovei, uždraudžiant jai disponuoti areštuojamu turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais laikinais suvaržymais ar apribojimais, kadangi laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo pagal pareikštą priešieškinį įvykdymas.
Vadovaujantis atsakovo turtinių interesų gynimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo bei maksimalaus galimo palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo principais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės J.V. atskirajame skunde nurodyti argumentai negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.