- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-114-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42424-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- G. F., I. P.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius, Julija Žukienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. F. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus ir nuteistojo I. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. F. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, G. F. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. d. iki 2018 m. lapkričio 8 d. I. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, I. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. d. iki 2018 m. lapkričio 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. F. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, I. P. bei D. R. (šis asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27569-18), turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 18 d., 19.19 val., D. R. prekybos centre „Senukai“, adresu Ukmergės g. 244, Vilniuje, nupirkęs akumuliatorinį gręžtuvą Kinpow Drill KD503-1180 18V nusikaltimui vykdyti, perdavė jam (G. F.) ir I. P., ir 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 02.26 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. grynuosius pinigus, iš bankomato, priklausančio AB „SEB“ bankui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. P. ir D. R., (duomenys neskelbtini), tuo metu kai D. R. stebėjo aplinką, jis kartu su I. P. akumuliatoriniu gręžtuvu Kinpow Drill KD503, ant kurio buvo uždėta pjovimo karūna, iš bankomato priekinės dalies išpjovė du skritulius ir tokiu būdu sugadino AB „SEB“ banko bankomatą – 2 126,32 Eur vertės, priklausantį AB „SEB“ bankas, tokiu būdu bendrais veiksmais siekė pagrobti bankomate buvusius grynuosius pinigus, t. y. 71 290 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais G. F. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
2. I. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, G. F. bei D. R. (šis asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27569-18), turėdami tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 18 d., 19.19, D. R. prekybos centre „Senukai“, adresu Ukmergės g. 244, Vilniuje, nupirkęs akumuliatorinį gręžtuvą Kinpow Drill KD503-1180 18V nusikaltimui vykdyti, perdavė jam (I. P.) ir G. F., ir 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 02.26 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. grynuosius pinigus, iš bankomato, priklausančio AB „SEB“ bankui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. F. ir D. R., (duomenys neskelbtini), tuo metu kai D. R. stebėjo aplinką, jis kartu su G. F. su akumuliatoriniu gręžtuvu Kinpow Drill KD503, ant kurio buvo uždėta pjovimo karūna, iš bankomato priekinės dalies išpjovė du skritulius ir tokiu būdu sugadino AB „SEB“ banko bankomatą – 2 126,32 Eur vertės, priklausantį AB „SEB“ bankas, tokiu būdu bendrais veiksmais siekė pagrobti bankomate buvusius grynuosius pinigus, t. y. 71 290 Eur, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir taip pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą AB „SEB“ bankui priklausantį turtą bei apgadino svetimą turtą. Šiais veiksmais I. P. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
3. Taip pat I. P. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent: jis 2017 m. rugpjūčio 19 d., apie 02.26 val., netoli parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą, t. y. grynuosius pinigus, iš AB „SEB“ bankui priklausančio bankomato, nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. M. ir vyriausiojo patrulio M. K. teisėtų reikalavimų sustoti, kadangi jis, pamatęs policijos pareigūnus, viską metęs pradėjo bėgti, o po to, išsitraukęs sulenkiamą peilį, juo mojuodamas ėjo link pareigūnų, tokiu būdu, grasindamas ir bandydamas išvengti sulaikymo, aktyviais veiksmais pasipriešino savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. F. gynėjas advokatas Pavelas Ravluševičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir G. F. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį G. F. išteisinti.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. F. nusikalstamos veikos darymo metu vykdė padėjėjo funkcijas, nes turėjo stebėti aplinką ir perspėti I. P., šiam būnant prie bankomato. Sulaikymo metu G. F. buvo rastas krūmuose - atokioje vietoje. Minėtas aplinkybės patvirtino policijos pareigūnas R. M.. Asmuo, pranešęs apie nusikaltimą, BPC operatoriui nurodė, jog matė tik vieną asmenį prie bankomato. Pirmosios instancijos teismas tokią versiją vertino kritiškai, vadovaudamasis ekspertų tyrimo rezultatais, kad G. F. pirštinės turėjo bankomato gręžimo likučių. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 kovo 23 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad pirštinės yra supakuotos į užklijuotą voką, o pirštinės Nr. 2 ir 3 papildomai supakuotos į užspaudžiamą maišelį. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje nurodomas kitas objektų įpakavimo būdas - keturi tyrimo objektai (plastikiniai skrituliai, plastikinės drožlės, juodos spalvos pirštinių pora, šviesiai pilkos spalvos pirštinė) pateikti keturiuose užklijuotuose popieriniuose vokuose su aiškinamaisiais užrašais. Apelianto teigimu, G. F. priklausančios pirštinės galėjo kontaktuoti su kitais daiktiniais įrodymais. Taip pat kontaktas tarp G. F. ir I. P. galėjo įvykti sulaikymo ir konvojavimo metu. Šių aplinkybių teismas nepaneigė. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad G. F. buvo nusikalstamos veikos vykdytojas. Dėl to jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, nes jis atliko padėjėjo funkcijas - šalindavo kliūtis, taip pat saugodavo bei pridengdavo kitus bendrininkus.
6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. F. neturėjo galimybės iš bankomato pavogti pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos priemonės ar būdai, kuriomis buvo galima pavogti pinigus iš bankomato. Apklausos metu specialistas V. P. nurodė, kad jis nerado bandymų pasijungti prie bankomato, siekiant paimti pinigus. Specialistas kategoriškai paneigė, jog pinigai galėjo būti pavogti fizinio ar mechaninio įsilaužimo į bankomato seifą būdu. I. P. panaudotas gręžtuvas Kinpow Drill KD 503-1180 yra netinkamas bankomato seifui gręžti. Dėl to G. F. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.
7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas netinkamai bendrino G. F. paskirtas bausmes. Nors nurodoma, kad bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, G. F. paskirta galutinė bausmė yra 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kai tuo tarpu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad veikos sudaro idealiąją sutaptį, jos turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, nustatant 3 metų 3 mėnesių galutinę laisvės atėmimo bausmę.
8. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 286 straipsnį išteisinti.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus – išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, įrodymai įvertinti pasirinktinai, jų įrodomoji reikšmė iškraipyta.
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, D. R. nurodymu, jis padarė dvi skyles bankomate, tačiau pinigų pagrobti neketino, jo darbas buvo tik išgręžti šias skyles ir jas užmaskuoti. G. F. turėjo stebėti aplinką ir įspėti, jei atvyks policija, o kur buvo D. R., nuteistasis nežino. Apeliantas Maskvoje turėjo skolų ir jam buvo pažadėta, kad jei jis atvyks į Vilnių ir padarys tai, ką jam nurodys D. R., skola bus padengta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad I. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog skyles gręžė tam, kad pagrobti pinigus, nuteistasis iš tikrųjų nurodė, kad tikslas buvo pagrobti iš bankomato kompiuterinę įrangą. Apklausos metu specialistas V. P. nurodė, kad bankomate buvo padarytos ertmės, taikytasi į viršutinę dalį, bandyta pasiekti bankomato kompiuterį. Specialistas taip pat paaiškino, kad seifo dalys yra pastato viduje, o kompiuteris – lauke, seifo laužimo pėdsakų jis nepastebėjo. Taigi, baudžiamojo proceso metu nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų I. P. kaltę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, todėl dėl šio nusikaltimo padarymo jis turi būti išteisintas.
11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, bet pastebėjęs, kad jį vejasi policijos pareigūnai, sustojo. Kadangi policijos pareigūnai bendravo lietuvių kalba, nuteistasis nesuprato, ko jie nori. I. P. buvo papurkšta ašarinių dujų į veidą, todėl mosikuoti jis galėjo siekiant apsaugoti veidą, bet kišenėje turėto nedidelio peilio jis išsitraukęs nebuvo ir juo negrasino. Policijos pareigūnai N. M. ir M. K. pradėjo nuteistąjį mušti, jis gavo lazda per ranką, smūgį per kojas, nukrito, jį tempė už kojos, uždėjo antrankius, naudojo elektrošoką ir dar kartą įpurškė dujų prieš sodinant į automobilį. Tai patvirtina 2017 m. rugpjūčio 19 d. į areštinę uždaromo asmens kratos protokolas, kuriame nurodoma, kad ant I. P. kūno matomi nubrozdinimai ir kraujosruva, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės nuteistojo asmens kortelės išrašas, kuriame užfiksuota, kad ant I. P. kūno nustatyti kairiojo peties, kairiojo skruosto ir nugaros paviršiniai odos nubrozdinimai, kairės blauzdos poodinė hematoma. Iš baudžiamojoje byloje esančio paciento apžiūros lapo Nr. 66318 taip pat matyti, kad iš karto po sulaikymo nuteistajam buvo nustatytas blauzdos nubrozdinimas. Apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnai sulaikymo metu piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, dėl ko nuteistasis yra pateikęs skundą. I. P. yra liekno kūno sudėjimo, 150 cm ūgio, tuo tarpu policijos pareigūnai N. M. ir M. K. yra atletiško kūno sudėjimo, pagal savo pareigas paruošti sulaikyti asmenį, todėl nuteistojo pasipriešinimas tokiems pareigūnams nebuvo galimas. M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad beveik matė apelianto rankoje peilį, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė peilio nematęs. R. A. patvirtino, kad sulaikymo metu peilio nematė. Taigi, policijos pareigūnų parodymai, kuriais vadovaudamasis teismas pripažino I. P. kaltu pagal BK 286 straipsnį, yra nenuoseklūs, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliantas turi būti išteisintas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
13. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliaciniai skundai atmestini.
14. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis G. F. neneigia suvokęs, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jis darė, veikdamas bendrininkų grupėje, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo vaidmens – nuteistojo teigimu, jis atliko tik padėjėjo, o ne vykdytojo funkcijas.
15. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018 ir kt.).
16. Sutiktina, kad nuteistasis G. F. atliko ir jo apeliaciniame skunde nurodomus veiksmus, t. y. stebėjo aplinką ir turėjo per raciją kitiems bendrininkams pranešti, jeigu pamatytų policijos ekipažus, kas iš esmės atitiktų BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytus padėjėjui būdingus požymius. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pastarojo vaidmuo neapsiribojo tik tokiais veiksmais. Ant nuteistajam priklausančių juodų pirštinių rastos plastiko ir dažų dalelės, kurios didelė tikimybė, kad yra nuo sugadinto bankomato, patvirtina, kad apeliantas tiesiogiai dalyvavo bankomate gręžiant skyles. Nors atvykus policijos pareigūnams, G. F. ir buvo aptiktas besislepiantis krūmuose, tačiau, kaip jau minėta, teismai neneigia, kad tuo metu krūmuose jis atliko aplinkos stebėtojo funkciją.
17. Pirmosios instancijos teismas paneigė nuteistojo argumentus, kuriuos jis kartoja ir apeliaciniame skunde, kad jo pirštinės galėjo kontaktuoti su kitais daiktiniais įrodymais, todėl ant jų aptikta minėtų bankomato pėdsakų. Skirtingai nei nurodo apeliantas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2018 m. kovo 23 d. išvadoje, aprašant tyrimą, nurodoma, jog trys pirštinės supakuotos į užklijuotą ir užantspauduotą popierinį voką, o pirštinės Nr. 2 ir Nr. 3 papildomai supakuotos į užspaudžiamą maišelį, pirštinės pažymėtos Nr. 2 ir 3 – juodos medžiaginės pirštinės. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje, aprašant tyrimo objektų apžiūrą, nurodoma, jog tyrimo objektai (plastikiniai skrituliai, plastikinės drožlės, juodos spalvos pirštinių pora, šviesiai pilkos spalvos pirštinė) pateikti keturiuose užklijuotose popieriniuose vokuose su aiškinamaisiais užrašais. Tai reiškia, kad juodos medžiaginės pirštinės, kurias nusikaltimo darymo metu turėjo G. F., visą laiką buvo supakuotos atskirai nuo kitų tyrimo objektų (užspaudžiamame maišelyje arba užklijuotame popieriniame voke). Tokiu būdu, ant jų aptiktos pilkos spalvos plastiko drožlės, baltos spalvos plastiko su mėlynos spalvos dažais dalelės ir pilkšvai baltos spalvos plastiko dalelės galėjo atsirasti tik nuteistajam tiesiogiai dalyvaujant bankomato priekinės dalies pjovimo procese. Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad plastiko dalelės ant pirštinių galėjo atsirasti G. F. kontaktuojant su I. P. jų sulaikymo ir konvojavimo metu, pažymėtina, kad nuteistasis G. F. juodos spalvos pirštines išmetė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bėgdamas nuo policijos pareigūnų, jas surinkto nuteistąjį sulaikęs policijos pareigūnas R. M.. I. P. bėgdamas taip pat išmetė baltą maišelį su visais daiktais, t. y. akumuliatoriniu gręžtuvu Kinpow Drill KD503-1180 18V, lipnia juosta, pirštine, plastmasine plokštele, dujų balionėliu. Taigi, nuteistųjų sulaikymo ir konvojavimo metu G. F. su savimi pirštinių neturėjo, jokių daiktų neturėjo ir I. P., todėl apelianto argumentai laikomi nepagrįstais. Sutiktina, kad apie nusikalstamą veiką pranešęs asmuo Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) nurodė, kad prie bankomato mato tik vieną asmenį, vis dėlto, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis asmuo tai, kas vyksta, stebėjo ne nuo pradžių. Išanalizavus pranešėjo pokalbio su BPC garso įrašo turinį, matyti, kad pranešėjas pabudo nuo gręžimo garso, kas reiškia, kad bankomato gręžimo veiksmai buvo pradėti dar iki skambučio į BPC, o juose dalyvavo ir G. F.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad G. F. atliko tik padėjėjo vaidmenį, ant jo pirštinių aptiktos dalelės patvirtina, kad jis tiesiogiai realizavo nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, t. y. sugadino svetimą turtą - AB „SEB“ banko bankomatą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį, t. y. tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
18. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji G. F. ir I. P. savo kaltę dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neigia, vadovaudamiesi tuo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nuteistųjų galimybė pavogti iš bankomato pinigus. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje ir nebuvo įrodinėjama, kad nuteistieji tą naktį siekė paimti pinigus iš bankomato seifo. Atvirkščiai, nustatyta, kad I. P. ir G. F. skyles bankomate išgręžė ten, kur yra kompiuteris bei įranga, leidžianti prisijungti prie bankomato sistemos, panaudojant USB jungtį su kenkėjiška programa, ir taip, siunčiant nurodymus bankomato kompiuteriui, išgryninti bankomate esančias pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. P. pažymėjo, jog skylės bankomate buvo gręžiamos jo viršutinėje dalyje, t. y. būtent ten, kur yra bankomato kompiuteris. Specialisto teigimu, internete galima rasti informacijos, kaip, prisijungus prie bankomato kompiuterio, pasisavinti jame esančius pinigus, taip pat iš interneto galima parsisiųsti ir kenkėjiškų programų. Apklausos metu nuteistasis I. P. nurodė, kad jis turėjo bankomate išgręžti penkias skyles ir uždengti jas dangteliu, o trečias žmogus turėjo prieiti ir išimti įrangą, jis suvokė, kad daro nusikaltimą, už kurį jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiūros protokolo, apžiūrint nuteistojo G. F. daiktus, paliktus viešbutyje, jam priklausančiame krepšyje buvo rastas popieriaus lapelis, kuriame raudonu tušinuku ranka įrašyti įrašai – internetinio tinklapio prisijungimo duomenys, kuriais prisijungus galimas kompiuterio valdymas nuotoliniu būdu. Taigi, skirtingai nei nurodo G. F., baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas būdas, kuriuo nuteistieji siekė pasisavinti bankomate buvusias pinigines lėšas, apie tokį būdą žinojo ir jie patys. Sutiktina, kad nebuvo nustatyta bandymų prisijungti prie bankomato kompiuterio, nes nuteistieji nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimas buvo nuosekliai suplanuotas, buvo naudojami konspiraciniai metodai, nuteistiesiems už kelionę ir darbą buvo pasiūlytas piniginis atlygis (užskaityti turimas skolas), taip pat įvertinęs ir tai, kad G. F. Rusijos Federacijoje buvo teistas už pasikėsinimą pagrobti pinigus iš bankomato, pagrįstai nustatė, kad G. F. ir I. P. suprato, kokiu tikslu jie bankomate gręžia skyles, t. y. siekiant pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas laiko nelogiškais nuteistųjų argumentus, kad jie iš Maskvos į Vilnių vyko atlikti tik techninio darbo, nesidomėjo ir nesuprato, kam bankomate bus reikalingos išgręžtos skylės. Tai, kad pastarieji bėgo nuo policijos pareigūnų, aktyviai vengė sulaikymo, išmetė nusikaltimo įrankius, tik patvirtina, kad jie suvokė, kokio pobūdžio nusikaltimą daro. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinasis bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-303/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, G. F. ir I. P. kaltei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį nustatyti nebūtina konstatuoti, kad jie asmeniškai būtų atlikę pinigų išėmimo iš bankomato veiksmus, tam, kad asmenys atsakytų kaip bendravykdytojai, pakanka, kad jie realizuotų bent dalį nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju pastarieji tiesiogiai pradėjo daryti nusikaltimą, jie buvo susitarę veikti bendrai, suvokė bendrą tikslą, todėl pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį jų išteisinti nėra jokio teisinio pagrindo.
19. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji M. K. ir N. M. įvykio metu buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiaisiais patruliais. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas pastarieji turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius nusikalstamą veiką, įtariamus jos padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Kaip nurodė nukentėjusieji, jie iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad yra vykdomas bankomato apiplėšimas, nuvyko į įvykio vietą, per radijo ryšį jiems pranešė, kad tai darę asmenys pasišalino, todėl policijos pareigūnai ėmė juos vytis nurodyta kryptimi. Nukentėjusiųjų teigimu, pamatę sulaikomą asmenį (I. P.), jie kelis kartus pareikalavo pastarojo sustoti, kai šis sustojo, išsitraukė iš kišenės peilį, atsistojo į kovinę stovėseną ir nukreipęs peilį į policijos pareigūnus ėjo link jų. I. P. buvo duoti reikalavimai mesti peilį, jis buvo įspėtas, kad kitaip bus panaudotos specialiosios priemonės. Nors buvo panaudotos ašarinės dujos, I. P. peilio neišmetė, toliau judėjo link policijos pareigūnų juo mosuodamas. Peilis iš rankos buvo išmuštas tik panaudojus teleskopinę lazdą. Nukentėjusiųjų teigimu, I. P. buvo nusiteikęs agresyviai, aktyviai priešinosi. Nors nuteistasis nurodo, kad jis nesuprato, ką jam sako policijos pareigūnai, nes jie kalbėjo lietuvių kalba, vis dėlto, pastarasis suvokė, kas tai per asmenys, apie policijos pareigūnų atvažiavimą jį per raciją įspėjo G. F., žinojo, kad nukentėjusieji turi teisę jį sulaikyti, būtent todėl nuo jų ir bėgo. Taigi, I. P., supratęs, jog jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką ir privalo vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, šių reikalavimų sąmoningai nevykdė, bėgo, o vėliau, grasindamas peiliu, vengė sulaikymo. Laikytina, kad nuteistasis suvokė, kad tokiais veiksmais jis priešinasi policijos pareigūnams, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors I. P. neigia išsitraukęs iš kišenės peilį, vis dėlto, nukentėjusysis N. M. peilį matė nuteistojo rankose, matė ir veiksmus su šiuo peiliu, o nukentėjusysis M. K. matė šį peilį jau gulintį ant žemės, išmuštą iš I. P. rankos. Policijos pareigūnai pakėlė peilį nuo žemės, klausė, ar tai nuteistojo peilis, pastarasis patvirtino, kad jo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnas R. A. peilio nematė, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, jis I. P. sulaikyme nedalyvavo, jam tik kolegos pasakojo, kad sulaikomas asmuo priešinosi, panaudodamas peilį. Nepaisant to, kad skiriasi nuteistojo ir policijos pareigūnų kūno sudėjimas ar ūgis, įstatyme imperatyviai nurodyta, kad grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą yra pripažįstamas pasipriešinimu policijos pareigūnams. Nagrinėjamu atveju, I. P. grasino peiliu, kas yra laikoma grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tokius veiksmus jis atliko siekdamas pasipriešinti ir nebūti sulaikytam. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes I. P. pagal BK 286 straipsnį kaltu pripažintas pagrįstai, jo išteisinti nėra teisinio pagrindo.
20. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl policijos pareigūnų M. K. ir N. M. veiksmų, sulaikant I. P.. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo sulaikymo metu buvo panaudotos specialiosios priemonės – dujos, teleskopinė lazda bei imtynių veiksmai. Nuteistajam nustatyti sužalojimai atitinka panaudotų specialiųjų priemonių pobūdį ir policijos pareigūnų parodymus apie jų panaudojimą, objektyvių duomenų apie kitokius pareigūnų smurtinius veiksmus baudžiamojoje byloje nėra. Tokių specialiųjų priemonių panaudojimas buvo būtinas, kadangi I. P. priešinosi ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi).
21. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, G. F. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį skiriamos bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, G. F. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bausmių bendrinimo taisyklės, nagrinėjamu atveju, pažeistos nebuvo, todėl nuteistojo G. F. apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje yra visiškai nepagrįsti.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. F. ir I. P. veiksmuose tinkamai nustatė BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, o I. P. dar ir BK 286 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius, nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. F. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus ir nuteistojo I. P. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.