- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-558-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03685-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- UAB „Vaiduoklių draustinis"
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Vaiduoklių draustinis" apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei UAB „Vaiduoklių draustinis" dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypo naudojimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 12 752,07 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2012 metus, 776,60 Lt delspinigių, procesines palūkas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės atžvilgiu nuo 2012 metų taikomas mokesčio tarifas yra 4 procentai (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimo Nr.T2-414 2.7 p., kuris taikomas, kai bet kurios paskirties žemėje esantys pastatai (statiniai) pripažinti netvarkomais arba apleistais.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (0,2183 ha ploto) nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, o atsakovė yra šio žemės sklypo naudotoja, nes nekilnojamasis turtas, esantis šiame žemės sklype, priklauso atsakovei. Atsakovė, kaip valstybinės žemės naudotoja, privalėjo pati deklaruoti ir mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau nuo 2012 metų atsakovė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdo, dėl ko atsakovė ieškovei yra skolinga 12 752,07 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 0,2183 ha ploto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimą. Ieškovei atsakovė privalo sumokėti 776,60 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-11-16 iki 2013-06-06, bei procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-26 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.552 str.). Dėl to atsakovė įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą (naudojimąsi) (CK 6.545 straipsnis). Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatavo, kad atsakovė ieškovei nesumokėjo 12 752,07 Lt už žemės sklypo nuomą už 2012 metus, tokiais veiksmais pažeisdama jai atsiradusią prievolę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 776,60 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-11-26 iki 2013-06-06 remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
2007-09-27 sprendimu Nr. T2-287 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-01-29 sprendimo Nr. 1 -04 „Dėl Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo ir papildymo".
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti arba pakeisti, arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad jie nėra sudarę su ieškove nuomos sutarties dėl žemės sklypo, esančio po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260 yra patvirtinta procedūra ir tvarka, kuri būtina sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį. Pasak apeliantes, tam būtinas pastato savininko prašymas, o ji tokio prašymo ieškovei nėra pateikusi. Kaip nurodo apeliantė, Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, moka žemės mokestį, CK 6.545 - 6.566 straipsniuose taip pat detaliai aptarta žemės nuomos tvarka, tuo tarpu teismas į šiuos teisės aktus neatsižvelgė. Be to, nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie posėdžio vietą ir laiką. Dėl to negalėjo tinkami ginti savo teisių teismo posėdžio metu.
Šalies argumentai
Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai nurodo, jog jai nėra prievolės mokėti už naudojimąsi valstybine žeme. Nepaisant to, kad ji nėra sudariusi nuomos sutarties, tačiau pareiga mokėti jai kyla kaip valstybinės žemės sklypo naudotojai. Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsiliepimas
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą konstatuoja, jog jis teisiškai nepagrįstas. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, atsakovė nėra žemės sklypo, kuriame stovi jai nuosavybės teise priklausantys pastatai, nuomininkė. Pažymėtina, jog pareiga atsakovei mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla iš Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Tuo tarpu žemės sklypo naudotojo sąvoka pateikta Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, kuriame nurodyta, jog žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis žemę įstatymo, administracinio akto, teismo sprendimo ar sandorio pagrindu. Šiuo atveju atsakovė valstybinę žemę naudoja administracinio akto pagrindu. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 numatyta, kad naudojami žemės sklypai - užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastatai pastatyti ant valstybinės žemės, atsakovė pripažintina žemės sklypo naudotoja. Dėl to jai kyla pareiga mokėti ieškovės paskaičiuotą valstybinės žemės naudojimo mokestį nepaisant to, kad ji ir nėra sudariusi nuomos sutarties.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas ir ne tuo teisiniu pagrindu priteisė iš atsakovės mokestį ieškovei, vis dėlto tai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą, kuriuo byla iš esmės išspręsta teisingai (CPK 328 straipsnis).
Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog ji apie vykstantį posėdį buvo informuota netinkamai. CPK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Kadangi ieškovas jau buvo informuotas apie teismo posėdį, dėl to pagrįstai apie kitą teismo posėdį buvo informuotas pranešimu.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.