- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-13-417-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Rasa Valentinienė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- Z. A.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.25.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1d.)
- 2.1.6.2Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-417/2007
Teisėjas Edmundas Žukauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.1; 1.2.25.1; 2.1.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. vasario 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-09-21 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 6250 Lt (50 MGL) bauda; nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; nukentėjusiajam Z. A. priteista iš A. R. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
o g.
3'B.
A. R. nuteistas už tai, kad 2003-07-26, apie 14.40 val., Tauragėje, Dainavos gatvėje, ties 4 namu, vairuodamas tėvo automobilį „Mercedes- Benz 250“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkdamas UAB „Dunokai“ specialios paskirties automobilį MAN 16 142, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, užvažiavo ant šaligatvio, nepasirinko tinkamo ir saugaus tarpo iš dešinio šono ir partrenkė tuo metu prie automobilio dirbusį UAB „Dunokai“ darbininką Z. A., kuriam dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdyta sveikata – padaryti kairiojo blauzdikaulio distalinės diafizės skeveldrinis lūžis ir šeivikaulio lūžimas su poslinkiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 169 ir 171 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad jam iš lėto apvažiuojant, o ne atliekant lenkimo manevrą, kaip nurodyta teismo nuosprendyje, specialios paskirties automobilį, negalėjo numatyti, kad Z. A. pasielgs neatsargiai, neatidžiai ir žengs kaire koja link judančio automobilio. Mano, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių 169 p. pažeidimas užvažiuojant ant šaligatvio visiškai nėra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Teigia, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis kaire koja žengė atbulas ir pats pakišo koją po automobilio sparnu, tai pripažino nukentėjusysis, patvirtino liudytojai, apžiūrint automobilį nerasta jokių kontaktavimo su nukentėjusiuoju pėdsakų. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis parodymus keitė: ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirbo šiukšliavežio kairėje pusėje, gatvėje, o kai traukėsi atbulomis, nesuprato, kas įvyko, prieš traukdamasis atbulomis neapsižvalgė, paskutinio teismo posėdžio metu parodė, kad stovėjo veidu į atvažiuojantį automobilį „Mercedes- Benz“ ir buvo automobilio parblokštas. Mano, kad nukentėjusysis šiurkščiai pažeidė darbininko, valančio miesto teritoriją ir aptarnaujančio šiukšlių konteinerius, darbų saugos instrukcijos IV skyriaus 5 p. (atliekant pakrovimo darbus gatvėje ir keliuose pakrauti tik iš užpakalinio borto pusės ar iš borto, esančio nuo šaligatvio ar šalikelio pusės), 12 p. (valydami važiuojamąją gatvės dalį, darbininkai turi būti pasisukę veidu į priešais važiuojantį transportą), 13 p. (valomąją gatvės dalį reikia atitverti spec. ženklais, ženklus statyti už 5 metrų nuo darbo vietos iš tos pusės, kur gali atvažiuoti transportas), 17 p. (dirbant konteinerių kėlimo mechanizmui, darbininkas, valdantis šį mechanizmą, turi stovėti automašinos šone, kitas darbininkas valo aikštelę ir paruošia kitą konteinerį iškrovimui) reikalavimus, taip pat darbininko, atliekančio pakrovimo – iškrovimo darbus, darbų saugos instrukcijos Nr. 15, patvirtintos UAB „Dunokai“ vadovo 1996-09-09, IV skyriaus 1 ir 3 punkto reikalavimus. Mano, kad šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad darbo saugos reikalavimai nebuvo pažeisti. Nurodo, kad 2005-04-11 ekspertizės akte nustatyta, jog UAB „Dunokai“ darbų saugos instrukcijose, pagal kurias buvo instruktuotas Z. A., iš esmės nėra nurodyta, kaip saugiai išpilti konteinerius į MAN tipo šiukšlių surinkimo automobilį ir kokio dydžio yra zona, iš kurios draudžiama išeiti konteinerių išpylimo metu. Tvirtina, kad apvažiuodamas automobilį MAN, užvažiavęs ant šaligatvio pasirinko saugų ir pakankamą atstumą, ir jei nukentėjusysis būtų neiškišęs kairės kojos, būtų jį saugiai apvažiavęs. Mano, kad jei jis būtų laikęsis instrukcijos ir buvęs pasisukęs veidu į priešais važiuojantį transportą, nebūtų pakišęs kojos po automobiliu „Mercedes- Benz“. Tvirtina, kad eksperto I. Gransko nurodyto saugaus atstumo laikėsi.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė A. R. pagal BK 281 str. 1 d.
Kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog nukentėjusysis pats pažeidė darbo saugos reikalavimus ir šie pažeidimai yra susiję su kilusiomis pasekmėmis. Remiantis loginiu ir sisteminiu aiškinimu Darbininko, valančio miesto teritoriją ir aptarnaujančio šiukšlių konteinerius, darbų saugos instrukcijos IV skyriaus 5, 12, 13 punktuose, Darbininko, atliekančio pakrovimo – iškrovimo darbus, darbų saugos instrukcijos Nr. 15, patvirtintos UAB „Dunokai“ vadovo 1996-09-09, IV skyriaus 1 ir 3 punktuose nurodyti reikalavimai nėra privalomi bei negali būti taikomi nukentėjusiajam, nes šie reikalavimai yra būtini ir taikomi darbininkui, valančiam miesto teritoriją, bet ne aptarnaujančiam šiukšlių konteinerius. Darbininko, valančio miesto teritoriją ir aptarnaujančio šiukšlių konteinerius, darbų saugos instrukcijos IV skyriaus 17 p. nukentėjusysis nepažeidė, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jis dirbo prie specialios paskirties automobilio ir išpylinėjo iš konteinerių šiukšles, buvo prie šio automobilio galo, kairiame šone važiuojamojoje dalyje, ir stovėjo įsikibęs į automobilį. Z. A. veiksmai visiškai atitiko darbo saugos reikalavimus, nes keliant konteinerį išpylimui, jis šiek tiek atsitraukė. Reikalavimas pakrovimo – iškrovimo darbus gatvėje ir keliuose atlikti tik iš užpakalinio borto pusės ar iš borto, esančio nuo šaligatvio ar šalikelės, pusės, negali būti taikomas darbininkui, dirbančiam prie automobilio MAN 16 142. Šis specialios paskirties automobilis nėra bortinis sunkvežimis ir gali būti pakraunamas tik konteinerių pakrovimo mechanizmu, esančiu jo gale, todėl stovėti prie automobilio galo būtų itin nesaugu. Darbų saugos ekspertizės akte konstatuota, kad Z. A. nepažeidė darbo saugos reikalavimų, išdėstytų jo darbą reglamentuojančioje darbų saugos instrukcijoje, kad išpildami konteinerius darbuotojai turi stovėti šiukšliavežio šonuose, darbo saugos instrukcijoje nėra nustatyta, kokiu atstumu nuo šiukšliavežio turi stovėti darbininkai (b. l. 161-163, t. 1). Nors apeliantas nesutinka su išvada, kad darbo saugos reikalavimai nebuvo pažeisti, teismas neturi pagrindo netikėti minėta ekspertizės akte išdėstyta išvada.
Nors Z. A. veiksmas žengiant atgal ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau jo kaltės nėra.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis Z. A. įvykio metu nebuvo pėsčiasis, jam kelias buvo darbo vieta (KET 30 p.).
Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotoją palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. A. R., pastebėjęs kliūtį – specialios paskirties automobilį su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais ir prie jo dirbančius žmones, norėdamas ją apvažiuoti, privalėjo būti atsargus, atidus ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojas buvo įspėtas apie galimą pavojų (KET 231 p.). Prie automobilio dirbantys darbininkai vilkėjo specialią aprangą.
Apelianto argumentas, kad jis negalėjo numatyti, jog prie automobilio dirbantis darbininkas žengs atbulas, atmestinas. Įpareigojimas palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, būtent reikalauja įvertinti tai, kiek ir kokia kryptimi kliūtis gali judėti. Akivaizdu, kad žmogus gali trauktis atbulas. Iš nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad Z. A. judėjimas nebuvo staigus, žingsnis atgal nebuvo didelis. Eksperto nurodytas atstumas (1,025 - 1,050 m) būtų visiškai pakankamas tokiam žingsniui žengti. Be to, vairuotojas, būdamas pakankamai atidus ir atsargus, pastebėjęs, kad gatvėje yra žmogus, kuris nemato atvažiuojančio automobilio, galėjo jį įspėti garsiniu signalu. Akivaizdu, kad šių aplinkybių vairuotojas nenumatė, tačiau galėjo ir privalėjo.
Tai, kad A. R., apvažiuodamas kliūtį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, ir sąlygojo tai, kad Z. A. koją kliudė automobilis. Todėl neturi reikšmės, ar vairuotojas jį partrenkė priekine automobilio dalimi, ar nukentėjusysis pats pakišo koją po automobilio sparnu.
Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad eksperto I. Gransko nurodyto saugaus atstumo laikėsi. Ekspertizės akte nustatyta, kad susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes- Benz 250“ saugiam pravažiavimui pro gatvės važiuojamojoje dalyje esantį darbininką Z. A. turėjo būti paliktas ne mažesnis kaip 1,025 - 1,050 m intervalas (b. l. 259-260, t. 1). Iš schemos prie kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nuo šiukšliavežio galo iki šaligatvio buvo likęs 1,7 m atstumas (b. l. 6, t. 1). Įvertinus tai, kad šioje atkarpoje turėjo tilpti darbininkas, stovintis įsikibęs į specialios paskirties automobilį, dalis automobilio, vairuojamo A. R., nes iš bylos duomenų nustatyta, kad šis automobilis užvažiavo ant šaligatvio tik kairiosios pusės ratais, o ne visais keturiais, darytina išvada, kad teorinė galimybė palikti saugų tarpą, kurį nustatė ekspertas, lieka, tačiau nėra pagrindo teigti, kad toks tarpas buvo iš tiesų paliktas motyvuojant tuo, jog vairuotojas, apvažiuodamas kliūtį, užvažiavo ant šaligatvio. Iš schemos prie įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užvažiavus automobilio „Mercedes- Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienos pusės ratais ant šaligatvio iki kito šaligatvio lieka 4,10 m atstumas (b. l. 216, t. 1). Vadinasi, jeigu A. R. įvykio metu būtų užvažiavęs ant šaligatvio tik tiek, kiek įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (mažiausias įmanomas užvažiavimas ant šaligatvio), įvertinus, jog gatvės važiuojamosios dalies plotis yra 5,5 m, tarp specialios paskirties automobilio MAN 16 142 ir lengvojo automobilio „Mercedes- Benz 250“ būtų likęs tik 30 cm tarpas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis užvažiavo ant šaligatvio, įrodo, jog buvo paliktas reikiamas tarpas.
Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje aprašant nusikalstamą veiką nepagrįstai nurodyta, jog A. R. lenkė automobilį MAN 16 142. Pagal Kelių eismo taisyklių 20 p. lenkimu vadinamas vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Kadangi iš bylos duomenų matyti, kad specialiosios paskirties automobilis stovėjo ir sudarė kliūtį, A. R. atliktas manevras turėjo būti vadinamas kliūties apvažiavimu. Šis trūkumas teisingai pastebėtas apeliaciniame skunde, tačiau toks netikslus termino vartojimas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, priimto teismo sprendimo teisingumui ir pagrįstumui, todėl nuosprendis nekeičiamas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus teismas pagrįstai nustatė, kad A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 171 p., šis pažeidimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykusiu eismo įvykiu, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta Z. A. sveikata.
Kolegija sutinka su apelianto nurodytu motyvu, kad Kelių eismo taisyklių 169 p. pažeidimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. BK 281 str. 1 d. norma yra banketinė, todėl privalu nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Ekspertizės akte nurodyta, kad susidariusioje kelio situacijoje eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų dalyvių veiksmai, t. y. automobilio „Mercedes- Benz 250“ vairuotojo A. R., kuris, pravažiuodamas pro žmogų, nepasirinko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir darbininko Z. A., kuris žengė žingsnį atgal, prieš pat artėjantį automobilį, sudarydamas jo vairuotojui kliūtį (b. l. 165-167, t. 1). Nenustačius priežastinio ryšio tarp autoavarijos kilimo ir tos aplinkybes, kad vairuotojas užvažiavo ant šaligatvio, nuoroda, jog A. R. užvažiavo ant šaligatvio ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 169 p., šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies. Tačiau kadangi ši aplinkybė nuosprendžio iš esmės nekeičia, neturi įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nei bausmei, nuosprendis dėl to nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.