- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-11
- Bylos Nr.
- 2-906-259/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Davidonienė
- Atsakovas
- N.B., L.K., V.J., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, G.K., J.K.
- Ieškovas
- M.S.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovei N.B., atsakovų L.K. ir G. K. atstovui advokatui L.M., atsakovo V.J. atstovui advokatui J.K., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R.V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M.S. ieškinį atsakovams L.K., G.K., J.K., V.J., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, N.B., tretiesiems asmenims Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei R.L., Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R.D. dėl turto perdavimo be varžytynių akto, dovanojimo, įkeitimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2006 m. vasario 14 d. teisme gautas ieškovės M.S. ieškinys, kurį patikslinusi ji prašė pripažinti negaliojančiais: a) antstolės N.B. 2000 m. birželio 2 d. surašytą turto perdavimo aktą, pagal kurį, vykdant 29 227 Lt išieškojimą iš skolininkės M.S., išieškotojai L. K. buvo perduotas ieškovės butas už 30 000 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) , b) 2004 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė L.K. ginčo butą padovanojo savo sūnui atsakovui G.K., c) 2004 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartį, kuria ginčo butas įkeistas atsakovei J.K., d) 2006 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas G.K. pardavė ginčo butą atsakovui V.J.. Ieškovė prašė, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, perduoti jai butą, esantį (duomenys neskelbtini) .
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 24 d. sprendimu priteisė iš jos L.K.naudai 29 000 Lt skolos ir 227 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškojimą nukreipiant į ieškovei priklausantį įkeistą turtą pagal 1996 m. sausio 11 d. įkeitimo sutartį, registro Nr. 2-1485. Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo antstolė N.B. 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo aktu išieškotojai L.K. perdavė ieškovei priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Šis sandoris yra neteisėtas, nes antstolė netinkamai įvertino ginčo butą, nurodydama jo pradinę kainą 48 759 Lt, nors buto perdavimo atsakovei dieną jo kaina buvo 59 415 Lt. Butas atsakovei perduotas tik už 30 000 Lt, bet ne už pradinę kainą - 48 759 Lt. Ieškovė prieštaravo buvo įkainojimui, tačiau teismo antstolė nekvietė eksperto turto vertei nustatyti. Perduodant atsakovei ginčo butą už perpus mažesnę kainą, buvo pažeisti ieškovės, kaip skolininkės, interesai, nebuvo laikytasi šalių lygybės ir teisingumo principų, todėl sandoris naikintinas ne tik dėl antstolės padarytų pažeidimų, bet ir 1964 m. CK 47, 57 straipsnių pagrindu. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas turto perdavimo aktui ginčyti nėra praleistas. Terminas yra 10 metų trukmės, nes turto perdavimo metu 1964 m. CPK 435 straipsnis, kuriame buvo numatytas tik trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (įstatymo 2000 m. birželio 15 d. redakcija), dar negaliojo.
Ieškinyje nurodoma, jog 2004 m. liepos 22 d. L.K. ginčo butą padovanojo sūnui G.K.. Ši sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo analogijos pagrindu. Ieškovė pažymėjo, jog L.K. butą dovanojo artimam giminaičiui – sūnui G.K., todėl reikia atsižvelgti į CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CK 6.67 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2004 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartimi G.K. ginčo butą įkeitė savo sugyventinei J.K.. Šis sandoris laikytinas apsimestiniu, nes juo buvo siekiama išlaikyti ginčo turtą šeimoje ir apsisaugoti nuo galimų teisinių pasekmių. G.K. 2006 m. vasario 20 d. ginčo butą už 140 000 Lt pardavė atsakovui V.J.. Nurodė, jog V.J. buvo nesąžiningas įgijėjas, todėl yra pagrindas pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.
Atsakovė ir atsakovų atstovai prašė priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovų prašymas tenkintinas.
Ieškovė M.S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai – šaukimu. Ieškovė pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant neprašė, todėl yra sąlygos teismo sprendimui už akių priimti (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat buvo gautas advokato A.M. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu ieškovė pageidaus jog jis jai atstovautų. Šiame prašyme advokatas save įvardijo buvusiu ieškovės atstovu, atstovavimo sutarties teismui nepateikė. Byloje yra advokato atstovavimo sutartis, sudaryta su ieškove 2005-12-02 (t.1, b.l.10), tačiau iš advokato prašymo turinio matyti, jog ši sutartis yra pasibaigusi. Kita vertus, advokatas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, todėl laikytina, jog jis į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių (CPK 156 straipsnio 1 dalis).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą laikytina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.
Ginčijamas turto perdavimo aktas surašytas ir patvirtintas 2000 m. birželio 2 d. Tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 435 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytynių, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami bendra tvarka (1994 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. I-636 redakcija, galiojusi iki 2000 m. liepos 5 d.). Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu šį aktą tuo pagrindu, kad turtas buvo perduotas už per mažą kainą. Nustatyta, kad įkeistas turtas išieškotojai L.K. buvo perduotas tik pasibaigus visiems varžytinių etapams, o taip pat pardavimui be varžytinių, kadangi neatsirado nei vienas pirkėjas. Turtas buvo perkainuotas iki 30 000 Lt vadovaujantis 1964 m. CPK 436 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismas konstatuoja, kad antstolė N.B., nustatydama perduodamo turto kainą galiojančių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo ginčijamą aktą pripažinti negaliojančiu.
Nepripažinus šio akto negaliojančiu, neatsiranda teisinis pagrindas ir galimybė vertinti šio akto pasekoje įvykusių sandorių teisėtumą, todėl vertinti ir pasisakyti dėl kitų ginčijamų sandorių teisėtumo netikslinga. Ieškovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir buto grąžinimo jai vertintini kaip išvestiniai iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2002 m. birželio 2 d. turto perdavimo aktą ta prasme, kad, nepatenkinus šio reikalavimo, nėra galimybės patenkinti kitų reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas ir šių reikalavimų atžvilgiu.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė nėra atleista, priteistinos iš ieškovės, nes ieškinys atmetamas (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 285 ir 286 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Panaikinti 2006 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre apie draudimą atsakovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), perleisti nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą; butą, kurio bendras plotas 54,29 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) .
Priteisti iš ieškovės M.S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų, skirtų už advokato pagalbą apmokėti, atsakovui V.J., a. k. (duomenys neskelbtini) .
Priteisti iš ieškovės M.S., a. k. (duomenys neskelbtini) , 156 Lt (šimtą penkiasdešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Atsakovai dėl šio sprendimo per trisdešimt dienų gali paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Ieškovė, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė šį sprendimą priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.