- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- I-4107-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02992-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 8 000 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad dėl Bausmių vykdymo kodekso 99 str. nustatyto draudimo laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2015-03-01 jis negalėjo susirašinėti su draugais ir pažįstamais, esančiais kitose įkalinimo įstaigose. Kadangi laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais būtų galėjęs susirašinėti, pareiškėjas neturėjo galimybės palaikyti socialinius santykius. Taip buvo šiurkščiai apribotos pareiškėjo teisės, nesudaryta galimybė resocializacijai, sukėlė dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą. Pareiškėjo teigimu, Bausmių vykdymo kodekso 99 str. nustatytas draudimas nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. nuostatomis. Savo teises pareiškėjas galėjo įgyvendinti tik nuo 2015-02-26 kai buvo priimtas Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarimas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 43–45) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad iki 2015-09-01 galiojusioje Bausmių vykdymo kodekso 99 str. 2 d. buvo nustatyta, kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios teisės aktų nuostatos yra privalomos visoms valdžios institucijoms, Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo jas pažeisti ir leisti pareiškėjui susirašinėti su kitose pataisos įstaigose esančiais asmenimis, kurie nėra artimieji giminaičiai. Būdamas Lukiškių TI-K pareiškėjas turėjo galimybę susirašinėti su artimaisiais giminaičiais ir šią teisę įgyvendino. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas galėtų būti pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. Šiuo atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nes buvo vadovaujamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas keliamas dėl R. N. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš to, kad laikotarpiu nuo 2009-03-24 iki 2015-03-01 nepagrįstai buvo ribojama jo teisė susirašinėti su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, kurie nėra artimieji giminaičiai.
CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iki 2015-09-01 galiojusioje BVK 99 str. 2 d. buvo nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-02-26 nutarime konstatavo, kad BVK 99 str. 2 d. tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Konstitucijos 22 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui, nes susirašinėjimas – tai viena iš galimybių turėti privatų gyvenimą. Draudžiant nuteistiesiems susirašinėti, iš jų taip pat atimama galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su kitais asmenimis. Nuteistųjų, kurie nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, tarpusavio susirašinėjimas galėtų būti laikomas resocializacijos elementu, ypač tais atvejais, kai laisvėje nesama asmenų, su kuriais nuteistasis galėtų susirašinėti. Resocializacijos tikslas nėra apriboti nuteistųjų tarpusavio ryšius, jeigu šie ryšiai nekelia grėsmės bausmių vykdymo tikslams. Susirašinėjimo kontrolė laikoma pakankamai veiksminga priemone visuomenei apsaugoti nuo nusikaltimų, jeigu tarp visuomenės saugumo ir būtinybės nuteistuosius reintegruoti į visuomenę išlaikoma pagrįsta pusiausvyra. Asmens teisės būtų apribotos mažesniu mastu, jeigu pagal teisinį reguliavimą būtų galima įvertinti nuteistojo susirašinėjimo poveikį visuomenės saugumui, laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai, taip pat tai, ar susirašinėjimu nebūtų pažeisti bausmės vykdymo tikslai, ir jeigu kiekviena konkreti situacija ir aplinkybės galėtų būti vertinamos individualiai.
Pagal administracinių teismų praktiką, tuomet, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta tam tikrą norminį teisės aktą (jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai, teismas, spręsdamas konkretų ginčą ir priimdamas sprendimą, šio norminio akto (jo dalies) netaiko ir juo nesivadovauja net ir tais atvejais, kai skundžiamo administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) metu tas norminis teisės aktas nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, jei Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas pagal šią individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą arba asmuo dėl savo teisių, kylančių iš Konstitucijos, gynimo į teismą kreipėsi per įstatymų nustatytus terminus (2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė asmenis, esančius (buvusius) pataisos įstaigose su kuriais norėjo susirašinėti, tačiau iki 2015-03-01 to daryti negalėjo, taip pas asmenis, su kuriais susirašinėja šiuo metu. Teismo įpareigojimu Lukiškių TI-K pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas susirašinėja su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes (b. l. 69–74). Vadinasi, BVK 99 str. 2 d. nustatytas draudimas realiai apribojo pareiškėjo teises, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtą dvasinę skriaudą. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Konstitucijai prieštaraujančių BVK 99 str. 2 d. nuostatų taikymo jis patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, iš jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryšius, nes laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais pareiškėjas norėtų susirašinėti.
Įvertinęs pažeidimo pobūdį, teismas konstatuoja, kad dėl teisės susirašinėti su pataisos įstaigose esančiais asmenimis ribojimo pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo pažeista jo teisė palaikyti glaudžius socialinius santykius. Kita vertus, į bylą Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad net ir iki 2015-03-01 pareiškėjas susirašinėjo su J. R., kunigu A. P., V. N., V. N., kunigu V. K. ir kt. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jam buvo leidžiama susirašinėti su broliu E. N., tiek jam būnant Lukiškių TI-K, tiek Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (b. l. 46–57). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad BVK 99 str. 2 d. nustatytas draudimas visiškai apribojo jo galimybes palaikyti socialinius santykius, apsunkino resocializaciją.
Pagal CK 6.250 str. 2 d., atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Atsižvelgdamas į pažeidimo mąstą (ribojimas susirašinėti taikytas nuo 2009-03-24 iki 2015-03-01), tai, kad teisės susirašinėti ribojimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taip pat toks ribojimas bei jo neindividualizuotas taikymas nėra suderinamas ir su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei neatitiktų Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, Lietuvos valstybės ekonomines sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką (2015-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1583-822/2015) ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjui priteistina 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas palaikė socialinius ryšius su kitais asmenimis, todėl 1 000 Eur sumą vertina kaip adekvačią neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 (vieno tūkstančio) Eur neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.