Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo M. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2016 m. balandžio 14 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Šiaulių apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2016 m kovo 24 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo teismui diena, vadovaujantis minėto ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2016 m. balandžio 7 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė tik 2016 m. balandžio 14d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko), tai yra praleidęs įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl jo apeliacinis skundas yra nepriimamas ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta galimybės asmeniui pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki skundo pateikimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.