- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- I-2460-644/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01119-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- R. A. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.A.S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu bei patikslintais skundais (I t. 7-9, 90-91, 122-123, II t. b.l. 29-30, 113-116) prašydamas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų priteisti jo naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu neturtinę žalą grindė tuo, kad: 1) neatsiuntus jam sąskaitų dėl nuomos mokesčio už socialinį būstą laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d., susidarė įsiskolinimas, ko pasėkoje, jam nebuvo paskirta socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacija už 2012 metų birželio-gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio-vasario mėn. Susidariusi skola pareiškėją slegia, jis jaučiasi pažemintas, priverstas rašinėti skundus, dalyvauti teismo posėdžiuose, gaišti laiką, o tai trukdo jam dirbti kūrybinį darbą, jis turi atsitraukti nuo studijų universitete, neįgalios tetos slaugymo. Pagal Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašą savivaldybė privalėjo siųsti sąskaitas už būsto nuomą. Kadangi sąskaitos nebuvo siunčiamos, jis neprivalėjo už socialinio būsto nuomą mokėti. Kauno miesto savivaldybės pareigūnai negalėjo apskaičiuoti nuomos mokesčio iš karto už 2011 m. vasario-lapkričio mėnesius, o pareiškėjas, būdamas socialiai remtinas, neturėjo galimybių sumokėti nuomos mokestį iš karto už visus mėnesius; 2) atsakovas išsiųsdamas 2012 m. liepos 30 d. raštą „Dėl kompensacijų“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. A-2815, adresato laukelyje nurodė netikslų pareiškėjo adresą, todėl laiškas jo nepasiekė ir galimai pateko pas trečiuosius asmenis, dėl ko pareiškėjui buvo padaryta žala, nes pašaliniai asmenys galimai sužinojo apie jo įsiskolinimą už būsto nuomą; 3) atsakovas Kauno savivaldybės internetinėje svetainėje skelbdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui bei 2012 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 4D-2011-4-1571, neteisėtai viešino pareiškėjo asmens duomenis. Paviešinimas informacijos, kad jis yra nepasiturintis, gauna socialinę pašalpą ir bando savo teises ginti teismuose, daro jam gėdą, kenkia reputacijai, nes jis yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), siekia darbo valstybės tarnyboje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose (I t., b.l. 39-42, 100-101, II t. 84-87, 103-105) ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau pareiškėjas nenurodė, kuo vadovaujantis kelia tokį reikalavimą ir skunde apsiribojo tik formaliu neturtinės žalos įvardijimu. Pareiškėjas skundo reikalavimą kildina iš Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus aktų, kuriais buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui kompensacijos už socialinio būsto nuomą, tačiau minėti aktai įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Skundo motyvas, kad jis pagrįstai nurodytu laikotarpiu nemokėjo nuomos mokesčio, nes jam nebuvo siunčiamos sąskaitos yra nepagrįstas, kadangi tokias nuomininkų pareigas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (toliau – CK). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Analogiška nuomininko pareiga numatyta ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse. Tokia sutartis buvo pasirašyta ir su pareiškėju bei nėra nutraukta. Apie tai, kokia tvarka ir kur mokėti nuomos mokesčius, kol bus paskirtas naujas savivaldybės gyvenamųjų patalpų administratorius, pareiškėjas, kaip ir kiti socialinio būsto nuomininkai, buvo informuotas viešu pranešimu. Vadovaujantis Socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-482 socialinio būsto nuomininkams, įsiskolinusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nekompensuojamas. Taip pat pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad atsakovui paviešinus duomenis apie pareiškėją, tretieji asmenys sužinojo apie jo socialinę padėtį ir susidarė neigiamą nuomonę apie jį, tačiau minėti neturtinės žalos atsiradimo pagrindai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir grindžiami tik pareiškėjo subjektyvia nuomone. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl trumpą laiką internetinėje svetainėje paskelbtų duomenų, pareiškėjas nebuvo priimtas į darbą, ar tai neigiamai įtakojo jo (duomenys neskelbtini) autoritetą ir pan. Nėra įrodymų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir, kad tokių nesamų veiksmų pasėkoje pareiškėjui kilo kokia nors žala. Nesant visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visumos, negali kilti ir civilinė atsakomybė, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, siejamos su neteisėtais atsakovo Kauno miesto savivaldybės veiksmais, atlyginimo, - pirma, dėl laiku pareiškėjui nepateiktų sąskaitų už socialinio būsto nuomą, susidarė įsiskolinimas, ko pasėjoje pareiškėjui nebuvo skirta kompensacija už socialinio būsto nuomą; antra, klaidingu adresu neregistruota pašto siunta išsiuntus pareiškėjui adresuotus dokumentus pašaliniai asmenys galimai sužinojo apie pareiškėjo įsiskolinimą už socialinio būsto nuomą; trečia, savivaldybės internetinėje svetainėje paviešinus dokumentus tretieji asmenys sužinojo apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą, socialinę padėtį.
Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, reglamentuojantis viešojo administravimo subjektų atsakomybę, nustato, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t.t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su aplinkybe, kad atsakovas nevykdė pareigos laiku pateikti sąskaitas už socialinio būsto nuomą 2011 m. vasario-lapkričio mėnesiais, todėl pareiškėjui susidarė didelis įsiskolinimas, kurio, būdamas socialiai remtinas, padengti iš karto už devynis mėnesius neturėjo galimybės, taigi dėl susidariusio įsiskolinimo jam nebuvo skirta socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacija.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. A. S. yra Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas (It., b.l. 59-60). 2012 m. birželio 5 d. ir 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymus dėl nuomos mokesčio kompensavimo už 2012 m. birželio-lapkričio mėnesius, o 2012 m. gruodžio 5 d. - už 2012 m. gruodžio ir 2013 m. sausio, vasario mėnesius (It., b.l. 15, 17, 45-46, 92-93), tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-3834 ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. A-4799 buvo nutarta neskirti R. A. S. socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacijos dėl susidariusio įsiskolinimo už būsto nuomą (It., b.l. 10, 32, 53, 87). Bylos duomenimis, 2011 m. vasario 1 d. baigėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB „City Service" 2008 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties galiojimo terminas dėl Savivaldybės gyvenamųjų, patalpų nuomos administravimo paslaugų, taigi buvo paskelbtas naujas konkursas. Kol atviro konkurso būdu bus paskirtas naujas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis laikinai nebuvo skaičiuojamas, nuomininkams mokėjimo pranešimai (sąskaitos) nebuvo siunčiami. Pareiškėjui R. A. S. nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas ir sąskaitos nebuvo siunčiamos laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. (b.l. 76-78). Minėtos aplinkybės atsakovas neginčija.
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. A-3834 ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. A-4799, kuriais buvo atsisakyta skirti pareiškėjui socialinio būsto nuomos kompensacijas, teisėtumo ir pagrįstumo. Kauno apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl minėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus aktų panaikinimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-150-423/2015 konstatavo, kad ginčijami Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymai yra teisėti ir pagrįsti (II t. b.l. 35-40).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 15 punktas nustato, kad savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma yra viena iš savivaldybės savarankiškųjų funkcijų. VSĮ 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams. Pagal VSĮ 9 straipsnio 1 dalį savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Viešųjų paslaugų teikimą administruoja savivaldybės administracija.
Kauno miesto savivaldybės nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarką 2011 metais reglamentavo Gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. T-458. Aprašas, be kita ko, nustato, kad jį taiko Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyrius, sudarydamas su nuomininkais gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ir Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius (Aprašo 2 p.). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį sudaro: kaupiamosios lėšos nuomojamoms patalpoms, su jomis susijusioms namo bendrosioms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti; išlaidos gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti (išlaidos, susijusios su nuomos sutarčių vykdymo kontrole, nuomos mokesčio surinkimu ir išieškojimu, nuomojamų gyvenamųjų patalpų būklės kontrole ir vertinimu, jų remonto planavimu ir organizavimu, darbo užmokesčio ir kitos su šia funkcija susijusios išlaidos) (Aprašo 6–6.2 p.). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius kiekvieną mėnesį Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams pateikia nuomos mokesčio sąskaitas (Aprašo 15.1 p.). Nuomos mokestį, apskaičiuotą Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus, gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyventojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (Aprašo 16 p.). Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus pateiktoje nuomininkams sąskaitoje nurodytos kaupiamosios lėšos ir nuomos administravimo išlaidos yra mokamos į Savivaldybės sąskaitą (Aprašo 17 p.).
Iš minėto reglamentavimo matyti, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis gali kisti, todėl yra mokamas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos administratoriaus kiekvieną mėnesį savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams pateikiamas nuomos mokesčio sąskaitas. Nors šias sąskaitas teikia gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, tačiau užsitęsus gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo viešo pirkimo konkursui, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. sąskaitos dėl nuomos mokesčio nebuvo siunčiamos dėl Kauno miesto savivaldybės institucijų kaltės. Taigi, išnagrinėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija organizuodama konkursą dėl savivaldybės gyvenamųjų, patalpų nuomos administravimo paslaugų, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl užsitęsus paslaugų viešo pirkimo konkursui, pareiškėjui nebuvo pateikinėjamos sąskaitos dėl nuomos mokesčio, susidarė įsiskolinimas, o tai, CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir, dėl to, pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės - pareiškėjas negalėjo laiku apmokėti nuomos mokesčio, dėl ko vėliau pareiškėjui nebuvo paskirta socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacija dėl susidariusio įsiskolinimo už būsto nuomą, buvo priverstas rašyti skundus, dalyvauti teismo posėdžiuose, gaišti laiką, o tai trukdė jam užsiimti savo veikla (studijos universitete, kūrybinis darbas, tetos slaugymas).
Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad atsakovas, neregistruota pašto siunta siųsdamas jam 2012 m. liepos 30 d. raštą „Dėl kompensacijų“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. A-2815 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo“, adresato laukelyje neteisingai nurodė pareiškėjo adresą, todėl laiškas galimai pateko pas trečiuosius asmenis.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalį duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo.
Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neregistruota pašto siunta išsiuntė pareiškėjui 2012 m. liepos 30 d. raštą „Dėl kompensacijų“ su priedu - Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-2815 „Dėl socialinio būsto nuomos mokesčio kompensavimo“ (I t., b.l. 49- 50), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjui neskirta socialinio būsto nuomos mokesčio kompensacija. Adresato laukelyje buvo nurodytas neteisingas pareiškėjo adresas (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, laiškas pareiškėjo nepasiekė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, teigdamas, jog dėl to, kad pareiškėjui siunčiamame rašte buvo nurodytas neteisingas jo adresas, taip pat dėl to, kad šis raštas buvo siunčiamas neregistruota pašto siunta, pareiškėjas šio rašto negavo, o raštas galimai pateko pas trečiuosius suinteresuotus asmenis, kuriems galimai tapo žinoma informacija apie pareiškėjo privatų gyvenimą. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 3R-392 (2.13.1) (It. b.l. 81-82), kuriuo konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, neregistruota pašto siunta išsiųstų dokumentų adreso laukelyje nurodydamas netikslų pareiškėjo adresą, dėl ko laiškas pareiškėjo nepasiekė, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nebuvo grąžintas, neįgyvendino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, ir tuo pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Valstybinė duomenų inspekcija nusprendė pareiškėjo skundą pripažinti pagrįstu ir pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui nurodymą užtikrinti, kad pašto siunta siunčiant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, būtų įgyvendintos tinkamos organizacinės ir techninės priemonės, skirtos apsaugoti asmens duomenims nuo atsitiktinio ar neteisėto atskleidimo, siekiant, kad juose esantys asmens duomenys ir kita privati informacija nepatektų tretiesiems asmenims (pvz., dokumentus, kuriuose yra privačios informacijos, siųsti registruota siunta) (I t., b. l. 81–82).
Išnagrinėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, atsakovas neregistruota pašto siunta klaidingu adresu išsiųsdamas pareiškėjui skirtus dokumentus, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai, CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog atsakovas neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir, dėl to, pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės – laiškas pareiškėjui nebuvo įteiktas ir negrįžo, todėl galimai pateko pas trečiuosius asmenis, t.y. buvo paviešinti pareiškėjo asmens duomenys.
Taip pat, pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad atsakovas Kauno savivaldybės internetinėje svetainėje skelbdamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui bei 2012 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 4D-2011-4-1571, neteisėtai ilgą laiko tarpą viešino pareiškėjo asmens duomenis (vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą, asmens parašą). Paviešinimas duomenų, kad jis yra nepasiturintis ir gauna socialinę pašalpą, bando savo teises ginti teismuose, daro jam gėdą, kenkia reputacijai, kadangi pareiškėjas ieško darbo valstybės tarnyboje, yra žinomas žmogus – (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, pareiškėjas R. A. S. 2012 m. liepos 4 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu, kuriame nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidžia jo teises viešindama jo asmens duomenis interneto svetainėje t.y paskelbdama Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. raštą Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui bei 2012 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 4D-2011-4-157. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išnagrinėjusi pareiškėjo R. A. S. skundą nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, skelbiant minėtus dokumentus, nuasmeninimą vykdė naudojant programinę įrangą, kurios pagalba pareiškėjo asmens duomenys turėjo būti paslėpti, tačiau jie kelias sekundes buvo matomi. Vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo asmens duomenys, nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui pagal jo 2012 m. birželio 5 d. pažymą Nr. 4D-2012-4-345 ir jo prieduose bei 2012 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 4D-2011-4-1571, kelias sekundes buvo matomi, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija darė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos naudotos techninės priemonės, skirtos apsaugoti pareiškėjo asmens duomenis nuo atsitiktinio atskleidimo ar kitokio neteisėto tvarkymo, yra nepakankamos. Todėl pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu ir pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai nurodymą – nedelsiant imtis priemonių, kad pareiškėjo asmens duomenys, nurodyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 18 d. rašte Nr. R15-190-(R20-244) Seimo kontrolieriui pagal jo 2012 m. birželio 5 d. pažymą Nr. 4D-2012-4-345 ir jo prieduose bei 2012 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 4D-2011-4-1571, nebūtų skelbiami ir užtikrinti tinkamas technines priemones, skirtas asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio atskleidimo (I t., b. l. 86).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybės administracija, skelbdama informaciją savivaldybės interneto svetainėje neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme atsirado atitinkamos pasekmės – pareiškėjui kilo nepatogumai, nes pašaliniai asmenys (svetainės lankytojai) galimai sužinojo, kad jis yra nepasiturintis, gauna socialinę pašalpą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo dvasiniai išgyvenimai tęsėsi palyginti ilgą laiką ir atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas 220 Eur (759,61 Lt) suma, kuri priteistina iš Kauno miesto savivaldybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui R. A. S. 220 Eur (759,61 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.