Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio pažeidimo bylą pagal K. S. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2016-11-24 nutarimo administracinio pažeidimo byloje ROIK:16060134703panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2016-11-24 nutarimu administracinio pažeidimo byloje ROIK: 16060134703, K. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, 2016-07-23, 12.34 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 15,62 kilometre, vairavo transporto priemonę MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį 46 km/h, ir pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2016-07-27, 20.43 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 104.83 kilometre, vairavo transporto priemonę MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį 24 km/h, jam paskirta galutinė 202 eurų bauda.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numato, kad šiuo atveju bylos teisenavyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

Skundą padavęs asmuo K. S. prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės nutarimą. Savo skunde nurodė, kad su juo susisiekė specialistė T. B., kurią pareiškėjas informavo, jog transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-05 pardavė Tadžikistano Respublikos piliečiui, pateikė specialistei pirkimo-pardavimo sutartį. Specialistė patikino K. S., jog jo atžvilgiu nebus taikoma administracinė atsakomybė, kadangi jis pažeidimo padarymo metu nebuvo transporto priemonės savininkas. Po susitikimo su specialiste K. S. buvo įsitikinęs, kad jo atžvilgiu nebuvo priimtas nutarimas, be to, jis paštu negavo nei nutarimo, nei šaukimų ar kitų procesinių dokumentų. Skundžiamas nutarimas K. S. nėra įteiktas iki šiol. 2019 m. sausio mėnesį jis sužinojo, kad jo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos išieškojimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl nutarimo panaikinimo, tačiau teismas nutartimi skundą atsisakė priimti, nes suėjęs nutarimo apskundimo terminas. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Pažeidimai, už kuriuos administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas , buvo padaryti 2016 m. liepos 23 ir 27 dienomis, t. y. jau po to, kai pareiškėjas savo transporto priemonę buvo pardavęs. Pažeidimų padarymo metu K. S. nevairavo transporto priemonės „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, nebuvo jos savininkas, todėl jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas visiškai nepagrįstai. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, pateiktus duomenis, mano, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje jis pažeidė KET 127 punktą ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra padaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad transporto priemonė pažeidimų padarymo metu priklausė ne pareiškėjui, todėl jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio pažeidimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai prašo jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovas į posėdį neatvyko, tačiau savo atsiliepime į skundą nurodė, jog mano, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertinusi įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Kaip matyti iš transporto priemonių registro duomenų, nuo 2016-07-04 byloje aptariamos transporto priemonės savininku buvo K. S.. Apie transporto priemonės pardavimą asmuo nėra pranešęs iki šiol. Apelianto teiginį, kad pažeidimo padarymo metu ne jis vairavo automobilį, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Pažeidėjui skirta sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgiant į visas aplinkybes. Byloje, kaip matyti, pateikta prikimo-pardavimo sutartis, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas anuliuotas asmeniui nebuvo, kadangi, joje nėra nurodyti tikslūs duomenys apie tai, koks asmuo vairavo transporto priemonę, t. y., pirkėjo asmens duomenys užpildyti ne visiškai, nėra adreso. Mano, kad apeliantas sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam, o panaikinus administracinę nuobaudą, nebus pasiekti įstatymo leidėjo nuobaudos tikslai – užkirsti kelią teisės pažeidimams, kurie priskiriami pavojingiausiems ir šiurkščiausiems administraciniams teisės pažeidimams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusiu teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra adekvatus teisės pažeidimo padarymo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias griežtas sankcijas. Tai, kad K. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas. Skunde teigiama, kad asmuo nėra gavęs jokių procesinių dokumentų, tačiau, akivaizdu, kad jis apie bylą jo atžvilgiu žinojo, kadangi, kaip ir pats teigia, bendravo su policijos pareigūne dėl aptariamo pažeidimo. Tai, kad jis laiku nesikreipė į policijos įstaigą, nesidomėjo bylos eiga, yra jo aplaidaus elgesio rezultatas.

Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos priimtą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja T. V. parodė, kad ji tuo metu dirbo policijoje. Pareiškėjo dabar neprisimena, bet kiek žino, protokolą surašė kolegė. Tvarka buvo tokia, kad jeigu surašytas administracinis nurodymas, o asmuo jau yra pardavęs mašiną, jis eina pas tą pareigūną kuris surašė protokolą ir protokolas būna panaikintas. Ji gaudavo tik duomenis apie asmenis, kurie nesumoka baudos ir tik tada surašydavo nutarimąą. Neprisimena, kad šiuo atveju jai būtų paduota pirkimo-pardavimo sutartis. Ji priimdavo nutarimus tiems, kas nesumoka baudos iki nurodyto laiko ir nepateikia įrodymų dėl neva nepadaryto pažeidimo. Dažnai būdavo atvejų, kad žmonės nenori sumokėti paskirtos baudos, todėl sudarydavo automobilių pirkimo-pardavimo sutartis su Tadžikistano piliečiais.Tokiu atveju pareigūnai tikrindavosi sienų kirtimus. Mano, kad dabar nelabai galima būtų atsekti ar šis autombilis išvažiavęs iš Lietuvos. Kai priėmė nutarimą, bazėje duomenų nesimatė apie pirkimą-pardavimą, ji visuomet pasitikrindavo tokius duomenis. Jei būtų pamačiusi, kad yra pirkimo-pardavimo sutartis, būtų tada vertinusi. Mano, kad šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta vėliau, nei pažeidimo padarymas.

K. S. pažeidimas užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole esančiomis fotonuotraukomis (medžiagos b. l. 10), kelių transporto priemonės pažymoje nurodyta, kad 2016-07-05 K. D. praneša apie transporto priemonės MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, naujas savininkas nuo 2016-07-04 K. S. (medžiagos b. l. 12).

Skundas netenkintinas.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima prieiti išvados, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų K. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, 2016-07-23, 12.34 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 15,62 kilometre, vairavo transporto priemonę MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį 46 km/h, ir pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2016-07-27, 20.43 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 104.83 kilometre, vairavo transporto priemonę MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį 24 km/h, jam paskirta galutinė 202 eurų bauda.

Teismo nuomone, šioje byloje būtina išsiaiškinti, kas buvo transporto priemonės MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas Kelių eismo taisyklių pažeidimo metu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 57 punkte nustatyta, kad transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Šio straipsnio 61 punkte įtvirtinta, jog transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, pasitikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę, o nustačius teisėtą transporto priemonės savininką, būtina aiškintis, ar jis tinkamai įvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytą jam pareigą nurodyti, kas pažeidimo padarymo metu naudojosi jo transporto priemone.

Bylos duomenimis K. S. policijos pareigūnams nurodė, kad jis pažeidimų padarymo metu nebuvo automobilio MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nes automobilį 2016-07-04 nusipirko iš K. D., o 2016-07-05, t. y. kitą dieną, jį pardavė Tadžikistano piliečiui K. N. (medžiagos b. l. 13), todėl pažeidimų padarymo dienomis negalėjo minėto automobilio vairuoti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis automobilio neišregistravo, nes, jo nuomone, tai turėjo padaryti automobilį įsigijęs asmuo.

Teismas sprendžia, kad byloje pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina pareiškėjo nurodyto fakto, kad automobilį jis pardavė Tadžikistano piliečiui K. N., nes sudaryto sandorio pareiškėjas K. S. neišviešino, nuosavybės teisės į jam priklausančią transporto priemonę neišregistravo, to nepadarė ir jo nurodytas Tadžikistano pilietis, nors tokią pareigą jis turėjo, todėl pažeidimo padarymo metu automobilis buvo K. S. nuosavybė.

Nustačius, kad transporto priemonės savininkas pažeidimų padarymo metu buvo K. S., būtina aiškintis ar jis tinkamai įvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytą jam pareigą nurodyti, kas pažeidimų padarymo metu naudojosi jo transporto priemone. Pareiškėjas ir įvykio tyrimo metu, ir teisme nurodė, kad jis automobilio nevairavo, nes tuo metu jį jau buvo pardavęs Tadžikistano piliečiui K. N.. Teismas sprendžia, kad neįmanoma patikrinti K. S. iškeltos versijos, kad pažeidimų padarymo metu jis nevairavo jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, kad ją vairavo kitas asmuo. Pirkimo-pardavimo sutartyje be kito asmens vardo ir pavardės nenurodyti jokie kitokie anketiniai duomenys (tiksli gyvenamoji vieta ir pan.), kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo iškeltą versiją apie automobilio pardavimą.

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo (2001-05-25, Nr. 260), IX skyriaus „Transporto priemonių išregistravimas“ 92 p. nurodyta, kokiais atvejais gali būti išregistruojamos transporto priemonės. 92.1 p. nuodyta, kad pasikeitus transporto priemonės valdytojui, kai transporto priemonė perduodama valdyti užsienyje gyvenančiam asmeniui arba užsienyje registruotai įmonei, įstaigai, organizacijai; 94 p. nurodyta, kad pareiškėjas dėl transporto priemonės išregistravimo į VĮ „Regitra“ privalo kreiptis per 30 dienų nuo taisyklių <...> nustatytų transporto priemonės išregistravimo pagrindų atsiradimo dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismui pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad 2016-07-05 deklaruota, kad minėtos transporto priemonės savininkas iki šiol yra K. S., jis apie transporto priemonės pardavimą nėra pranešęs iki šiol. Ir netgi jeigu tikėti pareiškėjo teiginiu, kad apie padarytą pažeidimą jis sužinojo tik 2019 m. sausio mėnesį, antstoliui pradėjus vykdyti baudos išieškojimą, tai vistiek iki šios dienos automobilis MB C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra perregistruotas kito asmens vardu, savininku nurodomas pareiškėjas, o pats pareiškėjas VĮ „Regitra“ taip ir nepranešė apie automobilio pardavimą trečiajam asmeniui. Tai, kad pareiškėjas laiku nesikreipė į policiją, nesidomėjo bylos eiga, yra aplaidus jo elgesio rezultatas.

Teismas pažymi, kad nors K. S. formaliai įvykdė jam numatytą pareigą, nurodydamas, kad pažeidimų padarymo metu automobilis buvo parduotas K. N., tačiau dėl nustatytų trūkumų pirkimo-pardavimo sutartyje, nepakanka konstatuoti, kad tikrai automobilis priklausė kitam asmeniui, kuris vairavo minėtą transporto priemonę.

ATPK 124 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą. Už šio straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą numatytą atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą , o šio straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis, reglamentuojantis baudos skyrimą, numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Surinkta bylos medžiaga teismui abejoti nėra pagrindo, byloje nėra nustatyta pareigūnių, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolus bei priėmusios nutarimą, asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. K. S. veiksmai pagal ATPK normas kvalifikuoti tiksliai ir tinkamai, o tyrimo metu surinktų duomenų pakanka tvirtinti, kad K. S. veiksmuose yra pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, 124 straipsnio 5 dalyje požymių. Preiškėjas, vairuodamas transporto priemonę ir viršydamas jam leistiną greitį, padarė vieną iš šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Kauno AVPK KPV pareigūnės sprendimas byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, nuobauda paskirta tinkamai taikant įstatymą, bauda paskirta artima vidurkiui, o pareiškėjo teiginį, kad pažeidimų padarymo metu ne jis vairavo automobilį, vertina tik kaip pasirinktą gynybos būdą.

Teismas konstatuoja, kad pareigūnės, ištyrusios bylos medžiagą, atsižvelgė į visas aplinkybes ir pažeidėjui teisingai paskyrė sankcijose numatytą nuobaudą.

K. S. anksčiau baustas administracine tvarka už KET taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Kauno AVPK KPV AVS pareigūnė, teisingai įvertinusi faktines bylos aplinkybes, įrodymus esančius byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį keisti ar naikinti teismui nėra pagrindo, todėl 2016-11-24 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: 16060134703 paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasis ATPK 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S. skundo netenkinti.

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. 2016-11-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 16060134703 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.