Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ame kalėjime, iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, iki bausmės atlikimo vykdęs individualią, teistas devynis kartus (paskutinius septynis):

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (4 veikos), paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 35 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su atitinkamais įpareigojimais;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį galutine 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį galutine 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda. Kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir turto konfiskavimas;

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą (įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d.);

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, paskiriant 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą. Ši bausmė buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ir 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudos bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 112 MGL (5 600 Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2023 m. birželio 13 d.);

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, kuri visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 112 MGL (5 600 Eur) dydžio bauda (įsiteisėjo 2024 m. sausio 23 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 175 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2023 m. gegužės 15 d., laikotarpiu nuo 15.29 val. iki 15.47 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Depo“, adresu Vilnius, Ukmergės g. 373, iš prekių lentynos paėmė „Comfort“ paklodę su guma, 100 % medvilnės 90*200*20cm, 9,65 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalą su 2 pagalvės užvalkalais, 100 % medvilnės 200*220/50*70 cm, 17,77 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalą su 2 pagalvės užvalkalais, 100 % medvilnės satinas 200*200/50*70 cm, 25,54 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalą su 2 pagalvės užvalkalais, 100 % medvilnė satinas 200*200/50*70 cm, 25,54 Eur vertės, praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, tuoj pat sugrįžęs, paėmęs kirpimo mašinėlę „Philips“ 0,5 28mm/3antg/75m balta/juoda – 36,59 Eur vertės, stalinį šviestuvą „Luna 9w 1500lm 2700-5500“ – 45,89 Eur vertės, nepateikęs prekių apmokėjimui, pasišalino iš prekybos salės pro kasą, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 160,98 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis S. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta (visiškai), gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai. Tai visiškas absurdas, nes tiesiog užmiršo sumokėti, gali dabar sumokėti. Jam atrodo, kad prašė iš karto (ikiteisminio tyrimo metu) sumokėti (atlyginti žalą), bet taip niekas ir nepasirodė. Pripažįsta byloje pareikštą civilinį ieškinį, sutinka jį atlyginti. Po (laisvės atėmimo) bausmės atlikimo žada dirbti, auginti sūnų, bet ir dabar turi individualią veiklą bei gauna pajamas. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltinamasis paaiškino, kad tiesiog ėjo, pasiėmė (prekes) ir išėjo. Gal ėjo į automobilį piniginę pasiimti ir pamiršo sumokėti. Atsimena, kad į parduotuvę ėjo du kartus. Neprisimena kaip rinko tas prekes, tik dabar sužinojo apie įvykį. Žinojo apie (ikiteisminį) tyrimą, bet kažkaip negalvojo apie šį įvykį. Neatsimena ar vienas buvo, ar ne, bet gali būti, kad buvo su mergina. Pastaroji (apie jo atliekamus veiksmus) nieko nežinojo, jis pats viską padarė, bet nelabai pamena kaip, kas buvo. Jis negali nieko pasakyti apie merginos veiksmus, jis su pastarąja kartu bendrai neveikė ir to tikrai nepripažįsta. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus pirmąjį vaizdo įrašą, kaltinamasis S. A. pripažino, kad tuo metu vairavo transporto priemonę, tai tikriausiai jis, pavaizduotas vaizdo įraše. Antrajame vaizdo įraše atpažįsta save, gali būti, kad bendravo su (parduotuvės) pardavėja. Trečiajame vaizdo įraše atpažįsta save – jis bus tas asmuo (vyras), kuris su džinsais ir liemene. Ketvirtajame, penktajame, šeštajame ir septintajame vaizdo įrašuose taip pat atpažįsta save. Aštuntajame vaizdo įraše atpažįsta save, t. y. jis yra tas asmuo (vyras), kuris praėjo pro parduotuvės kasas nesumokėjęs. Jis visiškai vienas (viską) atliko, jos (merginos) praktiškai net nematė. Merginos šiuo metu (po vaizdo įrašų peržiūros) neatpažino (b. l. 154-158).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas A. K. palaikė civilinį ieškinį, civiliniam ieškovui padaryta žala atsirado dėl nusikalstamos veikos. Asmuo (kaltinamasis) lankėsi jų parduotuvėje du kartus. Pirmą kartą lankėsi su mergina. Paskui ji laukė jo (kaltinamojo) automobilyje (b. l. 154-158).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas S. A. pilnai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad dabar laiko tiksliai neprisimena, bet galimai tai įvyko įtarime nurodytą dieną, atvyko prie prekybos centro „Depo“. Į šį prekybos centrą atvyko kartu su mergina, kurios (anketinių) duomenų šiuo metu neprisimena. Būnant prekybos centre pasiėmė jį dominančias prekes, kurios išvardintos jam pareikštame įtarime. Paėmus šias prekes, jis išėjo pro prekybos centro kasą pamiršęs už jas susimokėti. Nenorėjo įvykdyti vagystės iš prekybos centro, paprasčiausiai pamiršo už tas prekes susimokėti, vagystė įvyko spontaniškai. Šiuo metu atlieka (laisvės atėmimo) bausmę už kitus nusikaltimus, bausmės pabaiga 2025 m. rugpjūčio mėnesį, todėl pageidautų už padarytą nusikalstamą veiką gauti piniginę baudą. Jis yra dirbantis pagal individualią veiklą, jo veikla – meninė kūryba (b. l. 122-124).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 16 d. pareiškime nurodoma, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus pastebėta, jog 2023 m. gegužės 15 d., apie 15.30 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „Depo“, adresu Vilnius, Ukmergės g. 373, vyras paėmė prekes ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs už: „Comfort“ paklodę su guma 100 % medvilnės 90*200*20cm – 9,65 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalą su 2 pagalvės užvalkalais 100 % medvilnės 200*220/50*70 cm – 17,77 Eur, „Comfort“ užvalkalą su 2 pagalvės užvalkalais 100 % medvilnės satinas 200*200/50*70 cm – 25,54 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalą su 2 pagalvės užvalkalais 100 % medvilnė satinas 200*200/50*70 cm – 25,54 Eur vertės, o tuoj pat sugrįžęs paėmė kirpimo mašinėlę „Philips“ 0,5 28mm/3antg/75m balta/juoda – 36,59 Eur vertės, stalinį šviestuvą „Luna“ 9w 1500lm 2700-5500 – 45,89 Eur vertės. Minėtas vyras šias prekes sudėjo į automobilį „FordC Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Padaryta bendra 160,98 Eur žala (b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikti įvykio vietos apžiūrą nėra tikslinga, kadangi pareiškimas apie vagystę buvo gautas praėjus parai po įvykio. Apžiūra atlikta iš vaizdo įrašo. Sutikrinus vaizdo įrašo atvaizdus ir POLIS II registro duomenis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė S. A. (b. l. 27-29).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų vaizdo įrašų 2023 m. gegužės 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų 10 vaizdo įrašų apžiūra. Pirmo vaizdo įrašo pavadinimas yra „1“, dydis 336 MB, trukmė 56 sekundės. Pirmame vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:18. Matyti kaip į parduotuvės „Depo“ stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis „Ford c-max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nenustatytos tapatybės vyras, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, išlipa iš automobilio, vilki juodos spalvos liemenę, pilkos spalvos kelnes, sportinę avalynę. Kartu iš automobilio išlipa nenustatytos tapatybės mergina, rudais plaukais, vilki juodus marškinėlius, tamsias kelnes ir kuprinę ant peties. Asmenys įeina į parduotuvės vidų. Antro vaizdo įrašo pavadinimas „2“, dydis 82,8 MB, trukmė 24 sekundės. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:19. Matyti kaip pro pagrindines parduotuvės duris įeina minėti nenustatytos tapatybės asmenys – vyras ir mergina. Vyras paima pirkinių krepšelį, prieina prie informacijos stendo, pradeda kalbėti su parduotuvės darbuotoja ir nueina. Trečio vaizdo įrašo pavadinimas „3“, dydis 1,22 GB, trukmė 4 minutės 21 sekundė. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:21. Matyti kaip prie užvalkalų prieina anksčiau aprašyti vyras su mergina, apžiūrinėja užvalkalus, pakelia ir apžiūrėję padeda atgal, tada vyras nueina į kitą pusę lentynos su užvalkalais, ten juos apžiūrinėja toliau, tada išsitraukia telefoną ir kažką pasižiūri jame. Netrukus pas vaikiną į kitą pusę lentynos ateina ir mergina, toliau kartu apžiūrinėja užvalkalus. 3 minutės 2 sekundės įrašo kadre matosi, kaip vaikinas paima užvalkalą, įsideda jį į krepšelį, grįžta į kitą lentynos pusę, paskui jį ateina mergina. Asmenys toliau apžiūri užvalkalus, tada vaikinas paima dar dvi pakuotes užvalkalų, paima užvalkalą iš savo krepšelio, juos lygina, ir, visas pakuotes užvalkalų pasikišęs po dešine ranka, išeina iš skyriaus, paskui jį ir moteris buvusi kartu. Ketvirto vaizdo įrašo pavadinimas „4“, dydis 77,3 MB, trukmė 11 sekundžių. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:29. Vaizdo įraše nuo pirmos sekundės matosi anksčiau aprašytas vyras, kuris laikydamas užvalkalų pakuotes dešinėje rankoje po pažastimi praeina pro informacijos kasą nesumokėdamas už paimtas prekes. Penkto vaizdo įrašo pavadinimas „5“, dydis 220 MB, trukmė 1 minutė 34 sekundės. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:30. Vaizdo įraše matytas anksčiau aprašytas vyras, tačiau be merginos. Automobilių stovėjimo aikštelėje prieina prie savo automobilio „Ford c-max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidaro galines dešinės pusės automobilio dureles, pasideda daiktus, ir uždaręs duris, prieina prie priekinių vairuotojo durelių, užrakina automobilį ir eina link parduotuvės, tačiau apsisuka bei grįžta atgal link savo automobilio galinių kairės pusės durelių, pasilenkia į automobilio vidų, kažką daro viduje ir uždaręs duris nueina atgal link parduotuvės. Šešto vaizdo įrašo pavadinimas „6“, dydis 46,3 MB, trukmė 10 sekundžių. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:32. Įraše matyti tas pats vyras vėl įeinantis į parduotuvės vidų per pagrindinį įėjimą laikydamas telefoną rankoje. Septinto vaizdo įrašo pavadinimas „7“, dydis 76,8 MB, trukmė 13 sekundžių. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:46. Matyti kaip vyras prieina prie elektroninių prietaisų (tolimesnėje lentynoje matosi buitiniai elektros prietaisai) rankoje laikydamas kažkokią prietaiso dėžutę. Paima dar vieną prietaiso dėžutę nuo viršutinės lentynos ir nueina. Aštunto vaizdo įrašo pavadinimas „8“, dydis 870 MB, trukmė 2 minutės 58 sekundės. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:44. 1 minutės 8 sekundės įrašo kadre matyti anksčiau minėta mergina rudais plaukais, vilkinti juodus marškinėlius, tamsias kelnes ir kuprinę ant peties. Ji vaikšto po parduotuvę, tai sustoja, visada nuleidusi galvą į telefoną. 2 minutės 15 sekundės įrašo kadre ateina vyras rankose laikydamas kelias elektroninių prietaisų dėžutes, praeina pro minėtą merginą, pasuka link kasos išėjimo, ten nukabina kasos apsaugą ir praeina pro kasą nesusimokėjęs, pasuka į kairę pusę. Po kelių sekundžių minėta mergina išeina pro kasą tuo pačiu keliu, kaip vaikinas, tačiau pasuka į kitą pusę. Devinto vaizdo įrašo pavadinimas „9“, dydis 539 MB, trukmė 2 minutės 52 sekundės. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:47. Matyti kaip vyras pirmas išeina iš parduotuvės, minėta mergina šiek tiek atsilieka, ir priėjusi prie išėjimo durų staiga sustoja bei grįžta atgal prie kavos aparato, ima kalbėti mobiliuoju telefonu, o sulaukusi eilės prie kavos aparato, nusiperka gėrimą, susimoka ir 15.50 val. išeina iš parduotuvės. Dešimto vaizdo įrašo pavadinimas „isvaziuoja“, dydis 279 MB, trukmė 2 minutės 7 sekundės. Vaizdo įraše matoma data ir laikas: 2023-05-15 15:48. Matyti kaip minėtas vyras grįžta į automobilių stovėjimo aikštelę, laikydamas rankoje dėžutę, atrakina automobilį, praveria galines duris, įdeda daiktus ir gana ilgai kažką daro viduje. Vyras 1 minutės 39 sekundės vaizdo įrašo kadre įsideda į automobilį ir išvažiuoja (b. l. 33-36).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog asmuo galimai įvykdęs vagystę pasišalino su automobiliu „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas P. M.. Susisiekus su šiuo asmeniu, pastarasis paaiškino, kad automobilį išnuomojo S. A., nuomos sutartį atsiųs el. paštu. Iš P. M. gautos nuomos sutarties matyti, kad automobilis yra išnuomotas S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) telefono numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54).

Automobilio nuomos sutarties specialiojoje dalyje užfiksuota, kad N. M., laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. gegužės mėnesio, S. A. išnuomojo automobilį „Ford S-Max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą vagystės baudžiamąjį nusižengimą yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Be visų aptartų ir kaltinamojo S. A. padarytos nusikalstamos veikos inkriminavimui reikšmingų aplinkybių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis buvo kaltinamas vagystės baudžiamąjį nusižengimą padaręs, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina.

Teismas, išanalizavęs tiek kaltinamojo viso proceso metu pateiktus parodymus, tiek kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis, juos tarpusavyje sugretinęs ir sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjimu atveju įrodyta, kad S. A. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko ne vienas - bendrininkaujant su kitu asmeniu.

Teismų praktikoje bendrininkavimas yra pripažįstamas kaip tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, Nr. 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Nagrinėjamu atveju nepaneigtina, kad kaltinamasis S. A. 2023 m. gegužės 15 d. į „Depo“ parduotuvę atvyko kartu su nenustatyta mergina. Šios aplinkybės neginčijo pats kaltinamasis, ją taip pat įrodo ir pirmiau minėti bei teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai. Kita vertus, tiek kaltinamojo viso proceso metu nuosekliais išlikę parodymai, tiek ir pirmiau aptarti vaizdo įrašai neįrodo, kad prie S. A. įvykdyto vagystės baudžiamojo nusižengimo būtų prisidėjęs asmuo, kartu su juo atvykęs į parduotuvę.

Viso proceso metu kaltinamasis S. A. nuosekliai teigė, kad į savo nusikalstamus veiksmus nebuvo įtraukęs su juo atvykusios merginos (b. l. 154-158). Teismas pagrindo abejoti šiais kaltinamojo paaiškinimai neturi, kadangi jie atitinka įvykio vietoje buvusių bei pastarojo veiksmus fiksavusių vaizdo įrašų turinį, iš kurio matyti, kad didžiąją dalį laiko, praleisto parduotuvėje, kaltinamasis S. A., nors ir atvykęs su mergina, praleido vienas. Nepaneigtina, kad pastarasis su mergina bendravo, tą darė ir prie patalynės stendo, tačiau visus veiksmus, susijusius su parduotuvėje buvusiomis prekėmis, atliko būtent kaltinamasis – jis prekes apžiūrinėjo, jas pasiėmė, o po ko ir išsinešė iš parduotuvės. Tuo momentu, kai šis prekes pasiėmė ir nuėjo link išėjimo iš parduotuvės, mergina šalia kaltinamojo nebuvo užfiksuota. Ji nebuvo matoma ir tuo metu, kai kaltinamasis šias prekes padėjo į automobilį, kartotinai grįžo į parduotuvę ir iš elektroninių prietaisų skyriaus paėmė kitas prekes. Tuo momentu, kai pastarasis nesumokėjęs už prekes antrą kartą išėjo iš parduotuvės, mergina vaizdo įraše buvo užfiksuota, tačiau joks kaltinamojo ir jos tarpusavio bendravimas nebuvo nustatytas. Juo labiau, mergina iš parduotuvės išėjo tik po tam tikro laiko, prieš tai dar sustojusi prie kavos aparato (b. l. 33-36). Be kita ko, iš pirmiau aptartų vaizdo įrašų turinio ir juose užfiksuotos kaltinamojo ir su juo atvykusios merginos veiksmų dinamikos, negalima pripažinti ir to, kad pastaroji būtų atlikusi kokius nors pagalbinius S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos realizavimo veiksmus, o būtent – stebėjusi aplinką, pranešusi apie pasirodžiusius parduotuvės darbuotojus ar nukreipusi šių darbuotojų dėmesį. Priešingai, daugumą laiko parduotuvėje ji praleido besinaudojant telefonu, o tuo metu, kai ji naudojosi telefonu, nepastebėta, kad tą patį būtų daręs pats kaltinamasis, kas nepatvirtina ir jų nuolatinio, nepertraukiamo tarpusavio bendravimo nusikalstamos veikos padarymo metu. Todėl vien tai, kad kaltinamasis S. A. bylai aktualiu laiku atvyko į parduotuvę ne vienas, neįrodo, kad kartu su juo buvęs asmuo kartu padarė pastarajam inkriminuotą nusikaltimą ar būtų kaip nors kitaip prisidėjęs prie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartus įrodymus, jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bei jų analizei aktualią teismų praktiką, pripažintina, kad ši kaltinamajam inkriminuota aplinkybė, o būtent – veikimas kartu su nenustatytu asmeniu (bendrininkavimas), yra neįrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam S. A., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 4 dalis). Teismas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė nurodė, kad kaltinamojo S. A. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, tačiau, kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamasis vagystės baudžiamąjį nusižengimą padarė veikdamas su kitu asmeniu, juo labiau, kad tai padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Tam, kad būtų galima nustatyti, kad asmuo veikė bendrininkų grupėje, būtina nustatyti visus šio instituto požymius. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Sugretinus pirmiau aptartą teisinį reguliavimą su šioje byloje nustatytomis ir teismo įrodytomis pripažintomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad baudžiamojo proceso metu nenustatyta nei tai, kad S. A. su vienu ar daugiau asmenų būtų sutaręs padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nei tai, kad pastarojo padaryta nusikalstama veika buvo realizuota dviejų ar daugiau asmenų veiksmais. Kartotinai pabrėžtina, jog vien tai, kad kaltinamasis į įvykio vietą atvyko ne vienas ir dalį laiko toje vietoje buvo kartu su kitu asmeniu, nepatvirtina šių asmenų išankstinio ar spontaniškai įvykusio susitarimo elgtis nusikalstamai, taip pat jų veiksmų bendrumo ir jų bendro suvokimo dėl veikimo kartu. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis S. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

Pabrėžtina, jog nors kaltinamajame akte, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad kaltinamojo S. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe negali būti laikytinas pastarojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teismas su šia pozicija taip pat neturi pagrindo sutikti.

Kaip matyti iš kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų, pastarasis viso proceso metu neginčijo, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Be kita ko, jis savo veiksmus vertino neigiamai ir nurodė, kad dėl jų gailisi. Nepaneigtina, kad S. A. viso proceso metu nepripažino, kad veikė ne vienas, tačiau, kaip matyti iš pirmiau byloje atliktos surinktų įrodymų analizės, ši pastarojo ginčijama aplinkybė nepasitvirtino, todėl teismas neturi pagrindo jo veiksmuose nenustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Aptariant kaltinamąjį S. A. charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis yra ne kartą teistas, daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ar turtinius interesus, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 69-85). Iš baudžiamosios bylos matyti ir tai, kad kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes (b. l. 86-92), duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Iki bausmės atlikimo kaltinamasis vykdė individualią veiklą (b. l. 67). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį S. A. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, skirtina 30 parų trukmės arešto bausmė, atitinka kaltinamojo S. A. asmenybę ir jo padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuosprendžio paskelbimo metu dėl S. A. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendis, kuriuo pastarajam paskirta galutinė 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra atlikta, todėl yra teisinis pagrindas šią kaltinamajam paskirtą bausmę subendrinti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad S. A. nagrinėjamu atveju aptariamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. priėmimo, o būtent – 2023 m. gegužės 15 d. Tai reiškia, kad minėtu ir šiuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, jog aptariamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos S. A. paskirta bausmė buvo subendrinta su prieš tai jo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, priimtu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad tiek pirmiau aptartais apkaltinamaisiais nuosprendžiais įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, tiek šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, ženkliai nesiskiria pagal pavojingumą, pripažįsta, kad kaltinamajam S. A. pirmiau aptartas bausmes yra tikslinga bendrinti taikant bausmių sudėjimo būdą, pasirenkant visišką bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalyse. Šis bausmių sudėjimo būdas pasirenkamas, atsižvelgiant į pirmiau kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui. Tai reiškia, kad prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo ir 112 MGL baudos bausmių tikslinga pridėti visą šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu prilyginama 30 dienų laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 112 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendį, bei minėtame nuosprendyje įskaitytini laikotarpiai.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 160,98 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. gegužės 15 d., apie 15.30 val., PC „DEPO“, adresu Vilnius, Ukmergės g. 373, nenustatytos tapatybės vyras pavogė prekes už 160,98 Eur, t. y. jas susidėjo į automobilį „Ford C-max“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pasišalino (b. l. 39-40).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 15 d. buvo pagrobtas 160,98 Eur vertės turtas, o būtent - Comfort“ paklodė su guma, 100 % medvilnės 90*200*20cm, 9,65 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalas su 2 pagalvės užvalkalais, 100 % medvilnės 200*220/50*70 cm, 17,77 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalas su 2 pagalvės užvalkalais, 100 % medvilnės satinas 200*200/50*70 cm, 25,54 Eur vertės, „Comfort“ užvalkalas su 2 pagalvės užvalkalais, 100 % medvilnė satinas 200*200/50*70 cm, 25,54 Eur vertės, kirpimo mašinėlė „Philips“ 0,5 28mm/3antg/75m balta/juoda – 36,59 Eur vertės, stalinis šviestuvas „Luna 9w 1500lm 2700-5500“ – 45,89 Eur vertės. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami S. A. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių –160,98 Eur vertės turtinės žalos bei S. A. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. A. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobto objekto vertę patvirtina 2023 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas su detaliu pagrobtų prekių sąrašu (b. l. 1). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 160,98 Eur suma priteistina iš kaltinamojo S. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo 2024 m. vasario 22 d. pažyma Nr. APD-2024-02090 dėl 181,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už S. A. gynusios advokatės K. Sandaraitės – Butvilienės darbo užmokestį (b. l. 159-162).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis baudžiamojo proceso metu atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pats savarankiškai susirasti gynėjo negalėjo. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu S. A. paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo ir 112 MGL (5 600 Eur) baudos bausmėmis, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo ir 112 MGL (5 600 Eur) baudos bausmes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nuosprendyje įskaitytą laikotarpį ir pagal šį nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 6 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 160,68 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš S. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 160,98 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų ir 98 euro centus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.