Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas K. A. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-335(00144) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities VPK) Migracijos skyrius 2010 m. rugsėjo 21 d. išdavė pareiškėjui, kuris yra Baltarusijos Respublikos pilietis, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7260353, galiojantį iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Migracijos departamentas, remdamasis Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Alytaus apskrities VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir VDFV Alytaus skyrius) bei Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės (toliau – ir VSAT Lazdijų rinktinė) Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pateiktais dokumentais dėl pareiškėjo darbinės veiklos Lietuvos Respublikoje bei mokamų privalomų mokesčių, 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-335(00144) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Alytaus apskrities VMI atsakovui pateiktais duomenimis, UAB „Falvarek“ 2009 m. birželio 5 d. yra išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčių (toliau – ir PVM) mokėtojų registro dėl veiklos nevykdymo. Tačiau šie Alytaus apskrities VMI pateikti duomenys yra neteisingi. UAB „Falvarek“ pajamos per 12 mėnesių iš vykdomos veiklos neviršijo numatytos 100 000 Lt sumos, todėl UAB „Falvarek“ atsisakė PVM mokėtojo statuso, pateikdama prašymą išregistruoti ją iš PVM mokėtojų. Tačiau tai nereiškia, kad UAB „Falvarek“ nevykdė ir nevykdo veiklos. VSDFV Alytaus skyrius, pateikdamas informaciją apie pareiškėjo darbinę veiklą UAB „Falvarek“, gaunamą darbo užmokestį bei sumokėtus mokesčius, nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 31 d. nustatytas nedraudiminis laikotarpis UAB „Falvarek“. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas realiai nedirbo, kadangi jo žmona O. K. laukėsi kūdikio ir pareiškėjas buvo pateikęs įmonei prašymą leisti nedirbti dėl šeimyninių aplinkybių. Pareiškėjui 2010 m. gruodžio 14 d. gimė sūnus. Pareiškėjo žmonai buvo reikalinga jo pagalba ir parama šeimoje. Alytaus apskrities VMI 2011 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (8.14-13)S-3873 nepagrįstai teigiama, jog UAB „Falvarek“ nevykdo realios ūkinės komercinės veiklos. UAB „Falvarek“ veikla buvo stabili, tačiau 2010 metais bendrovės pajamos sumažėjo dėl kitų įmonių nemokumo ir prekių bei paslaugų kainų padidėjimo. Bendrovė išmokėjo pareiškėjui darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką. Pareiškėjas nėra bendrovės vadovas, todėl nėra atsakingas už bendrovės vykdomą veiklą. UAB „Falvarek“ finansinę apskaitą tvarko UAB „JL firma“, todėl finansiniai dokumentai, patvirtinantys įvykusias ūkines operacijas, į apskaitą įtraukiami kiek vėliau, nei įvykusios ūkinės operacijos. Skundžiamame atsakovo sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, jog VSAT Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui atlikus patikrinimą UAB „Falvarek“, buvo nustatyta, kad nurodytu UAB „Falvarek“ adresu Sudvajų g. 18-18, Alytus, bendrovės bei jos iškabos nėra. UAB „Falvarek“ 2009 m. birželio 4 d. pateikė Alytaus apskrities VMI pranešimą, kad įmonė veiklą vykdo adresu Vilniaus g. 14, Alytuje. Todėl šiuo atveju turėjo būti remiamasi rašytiniais įrodymais, o ne kaimynų parodymais, kad adresu Sudvajų g. 18-18, Alytuje, jie jokios bendrovės nežino. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas nepakankamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei netinkamai įvertino atsakingų institucijų pateiktus dokumentus.

Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas vienas iš UAB „Falvarek“ bendraturčių (įstatinis kapitalas 350 000 Lt) ir ketindamas dirbti UAB „Falvarek“ komercijos direktoriumi, 2010 m. liepos 8 d. pateikė Alytaus apskrities VPK Migracijos skyriui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė šiuos dokumentus: individualios įmonės „Falvarek“ savininko A. K. sprendimo dėl individualios įmonės pertvarkymo į UAB „Falvarek“, UAB „Falvarek“ įstatų ir akcijų pirkimo - pardavimo sutarties kopijas, UAB „Falvarek“ akcininkų registrą, darbo sutarties kopiją, sutikimą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2010 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį vienerius metus. Alytaus apskrities VPK Migracijos skyrius 2010 m. rugsėjo 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7260353, galiojantį iki 2011 m. rugsėjo 21 d. Kilus įtarimui, kad pareiškėjas nedirba UAB „Falvarek“, Alytaus apskrities VPK Migracijos skyriaus raštu buvo paprašyta per pusės metų laikotarpį patikrinti, ar UAB „Falvarek“ vykdo deklaruotą veiklą, ar užsienietis joje dirba, ar jam mokamas nustatyto dydžio darbo užmokestis, ar mokami valstybinio socialinio draudimo mokesčiai. Šiuo tikslu Alytaus apskrities VPK Migracijos skyrius 2011 m. kovo 11 d. raštu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių. 2011 m. kovo 4 d. buvo gautas VSDFV Alytaus skyriaus atsakymas, kad nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 31 d. pareiškėjui įformintas nedraudiminis laikotarpis UAB „Falvarek“. Alytaus apskrities VPK Migracijos skyrius 2011 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į VSAT Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrių, prašydamas patikrinti, ar UAB „Falvarek“ vykdo deklaruotą veiklą ir ar joje dirba pareiškėjas. Alytaus apskrities VMI Operatyvinės kontrolės skyriaus darbuotojai atliko UAB „Falvarek“ vykdomos veiklos operatyvų patikrinimą, kurio metu bendrovė pateikė išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuota, kad 2009 metais iš vykdomos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos bendrovė gavo 97 018, 22 Lt pajamų, 2010 metais – 15 000 Lt, tačiau sandoriams pagrįsti dokumentų (rangos sutarčių, darbų atlikimo aktų, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų) nepateikė. Nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 7 d. UAB „Falvarek“ dirba 5 darbuotojai, tačiau darbo užmokestis jiems nebuvo išmokėtas nuo įsidarbinimo pradžios. Alytaus apskrities VMI, įvertinusi faktines aplinkybes, 2011 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (8.14-13)S-3873 nurodė, kad UAB „Falvarek“ realios ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Patikrinus VSDFV duomenis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, nustatyta, kad jis UAB „Falvarek“ įsidarbino 2010 m. liepos 7 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. jo draudžiamosios pajamos buvo 1 200 Lt, nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. – 50 Lt, nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. – 57,14 Lt, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. – nedraudiminis laikotarpis, nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. – 20,25 Lt, nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. – 800 Lt. Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad UAB „Falvarek“ nevykdo deklaruotos veiklos ir kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįstai buvo panaikintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, jog, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kai nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas dirba UAB „Falvarek“, nuosekliai atliko tyrimą, kurio metu gauti atitinkamų valstybės institucijų atsakymus į užklausimus (b. l. 32-35, 39-40). Atsižvelgdamas į šių institucijų atsakymuose pateiktus duomenis (apie metinių pajamų mokesčio deklaracijų pateikimą, įmonėje dirbančius darbuotojus, su darbo santykiais susijusias išmokas, išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, draudžiamąsias pajamas), atsakovas padarė išvadą, kad bendrovė „Falvarek“ nevykdė ūkinės - komercinės veiklos.

Pareiškėjo teigimu, nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 31 d. jis realiai nedirbo, nes žmona laukėsi kūdikio ir po gimdymo jai buvo reikalinga jo pagalba. Tačiau Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nebuvo informuotas apie pareiškėjui minėtu laikotarpiu gimusį vaiką. Be to, nagrinėjamu atveju nurodytas nedraudiminis laikotarpis nebuvo vienintelė aplinkybė, turėjusi įtakos skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimui. Atliekant operatyvinį UAB „Falvarek“ vykdomos veiklos patikrinimą, bendrovė nepateikė sandorius patvirtinančių dokumentų (rangos sutarčių, darbų atlikimo aktų, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų), įrodančių bendrovės 2009 ir 2010 metais gautas pajamas. Pareiškėjas, būdamas UAB „Falvarek“ komercijos direktorius, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytą išvadą, kad bendrovė realiai veiklos nevykdo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė 2011 m. liepos 14 d. pažymą Nr. 95 apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2011 metų vasario mėnesio iki 2011 metų birželio mėnesio (b. l. 51). Tačiau pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodyti duomenys skiriasi nuo VSDFV 2011 m. birželio 27 d. pateiktų duomenų apie pareiškėjo darbinę veiklą. Skirtingų duomenų pateikimas kelia abejonių dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų patikimumo. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog UAB „Falvarek“ ūkinės - komercinės veiklos nevykdo. Todėl atsakovas, taikydamas Įstatymo taikė 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundžiamas atsakovo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Naikinti Migracijos departamento 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-335(00144) nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas K. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad Alytaus apskrities VMI 2011 m. balandžio 7 d. rašte Nr. (8.14-13)S-3873 pateikta informacija, kad UAB „Falvarek“ realios ūkinės komercinės veiklos nevykdė, neatitinka tikrovės. Bendrovė buvo pateikusi sąskaitas faktūras, deklaracijas, kasos ir banko dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovė realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą. Dėl sunkios ekonominės padėties Lietuvoje bendrovės gautas mažesnis pelnas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis įmonės neveikimą ar fiktyvų darbuotojų darbą. Pareiškėjui darbo užmokestis paskaičiuotas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius proporcingai dirbtam laikui ir yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Pajamų mokestis skaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai, atsižvelgiant į neapmokestinamo pajamų minimumo dydį, todėl duomenys apie pajamų mokestį negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys darbuotojo darbą. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę į papildomas atostogas ir nedraudiminius laikotarpius dėl šeimyninių aplinkybių. Pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis UAB „Falvarek“ nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 31 d. yra pagrįstas, kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjo žmona laukėsi kūdikio ir po gimdymo jai buvo reikalinga jo pagalba. Tačiau kitu metu pareiškėjas dirbdavo visą darbo dieną. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Migracijos departamentas neapklausė pareiškėjo, o teismas atmetė pareiškėjo prašymą išreikalauti jo gynybai būtinus dokumentus ir apklausti liudininkus. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų ir neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas skundžiamą sprendimą priėmė pareiškėjui už akių. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus, t. y. nebuvo išverstas į pareiškėjui suprantamą kalbą. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik atsakovo argumentais.

Atsiliepimu į pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-335(00144), kuriuo buvo panaikintas Baltarusijos Respublikos piliečiui K. A. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LT7260353), galiojantis iki 2011 m. rugsėjo 21 d.

Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus numato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuriuo vadovaujantis priimtas šioje byloje ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, įstaiga ar organizacija, kurios savininkas ar bendraturtis yra užsienietis, nevykdo deklaruotos veiklos ir (ar) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas K. A. yra vienas iš UAB „Falvarek“ bendraturčių. Jam priklausančios bendrovės akcijų dalies nominali vertė yra 50 000 Lt. Be to, UAB „Falvarek“ 2010 m. liepos 7 d. sudarė su K. A. darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią K. A. nuo 2010 m. liepos 7 d. buvo priimtas dirbti šios bendrovės komercijos direktoriumi (b. l. 30-31). Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent šiuo pagrindu pareiškėjui 2010 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra ginčo dėl anksčiau nurodytų aplinkybių.

Migracijos departamentas, įvertinęs Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, VSAT Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad UAB „Falvarek“ nevykdo deklaruotos veiklos ir K. A. buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą. Šiuo atveju Migracijos departamentas rėmėsi Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (18.1-69.1)-S(A)-2304 ir 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. (18.1-69.1)-S(A)-1048, kuriuose yra nurodyta, kad UAB „Falvarek“ 2009 m. birželio 5 d. buvo išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro dėl veiklos nevykdymo (b. l. 32, 33). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, reglamentuojančias asmenų registravimą pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, vien ta aplinkybė, kad įmonė buvo išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro, neleidžia besąlygiškai teigti, kad įmonė nevykdė jokios veiklos. Pareiškėjo K. A. teigimu, UAB „Falvarek“ buvo išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro jos pačios prašymu, kadangi bendra įmonės atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per paskutinius metus neviršijo 100 000 litų, tačiau tęsė savo veiklą. Minėtuose Alytaus apskrities mokesčių inspekcijos raštuose teigiama priešingai – kad įmonė buvo išregistruota iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro dėl to, kad nevykdė realios ūkinės komercinės veiklos. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija padarė tokią išvadą. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (18.14-13)-S-3873, kuriuo taip pat rėmėsi atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, šiuo aspektu nėra pakankamai informatyvus (b. l. 35).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Migracijos departamentui pateiktus duomenis (b. l. 39-40), pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. buvo mokamas žymiai mažesnis darbo užmokestis, nei buvo numatyta su UAB „Falvarek“ sudarytoje darbo sutartyje. Tačiau ši aplinkybė taip pat nėra pakankamas pagrindas teigti, kad įmonė realiai nevykdė deklaruotos veiklos.

VSAT Lazdijų rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. rašte Nr. (21/21)-12-1227, kuriuo šiuo atveju rėmėsi atsakovas, nurodyta, kad Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnai keletą kartų nuvyko UAB „Falvarek“ buveinės adresu (Sudvajų g. 18-18, Alytus), tačiau durys buvo užrakintos. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad apie minėtu adresu registruotą įmonę kaimynai nieko nežino (b. l. 34). Pareiškėjo teigimu, UAB „Falvarek“ veiklą vykdo kitu adresu – Vilniaus g. 14, Alytus. Tačiau byloje nėra duomenų, ar informacija apie įmonės buveinės pakeitimą buvo įstatymų nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų registrui. Byloje taip pat nėra duomenų, ar šiuo atveju buvo atliktas patikrinimas siekiant nustatyti, ar UAB „Falvarek“ vykdo veiklą pareiškėjo nurodytu adresu, t. y. Vilniaus g. 14, Alytuje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats pareiškėjas K. A. Migracijos departamento nebuvo apklaustas. Migracijos departamentas taip pat neapklausė UAB „Falvarek“ vadovo A. K. ir kitų įmonės darbuotojų. Byloje nėra duomenų, kad iš UAB „Falvarek“ ar UAB „JL firma“, kuri, pareiškėjo teigimu, tvarko UAB „Falvarek“ buhalterinę apskaitą, buvo reikalaujama kokių nors dokumentų, galinčių patvirtinti bendrovės vykdomos veiklos realumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas nesikreipė ir į Juridinių asmenų registrą, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsniu, įmonės kiekvienais metais privalo teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, ir neprašė pateikti atitinkamų duomenų, taip pat galinčių turėti reikšmės vertinant įmonės vykdomos veiklos realumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Migracijos departamento teismui pateikti įrodymai kelia įtarimų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Falvarek“ galėjo nevykdyti deklaruotos veiklos, tačiau, nesurinkus ir neįvertinus visų kitų anksčiau nurodytų įrodymų, Migracijos departamento pateiktų duomenų pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Falvarek“ iš tikrųjų realiai nevykdė deklaruotos veiklos. Todėl, atsižvelgiant į visus pateiktus argumentus, Migracijos departamento 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-335(00144) naikintinas ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui K. A., panaikinimo klausimas grąžintinas Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to, palikdamas galioti Migracijos departamento 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-335(00144), priėmė neteisingą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-335(00144) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos piliečiui K. A., panaikinimo klausimą grąžinti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.