Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „LitCon“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (toliau – Administracija, MRSA), tretieji asmenys – UAB „Validus enerija“, UAB „Lensora“, UAB „Betanet“, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 3 284 280,42 Eur nuostolių atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad 2018-10-08 UAB „LitCon“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija sudarė Statybos rangos sutartį Nr. MS-309 Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiuose, statybos, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovei statybos darbus, įskaitant darbo projekto parengimą pagal atsakovės parengtą techninį projektą, o atsakovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti Sutarties kainą (toliau – Sutartis).

1.2. Vykdydama Sutartį ir pasirengdama atlikti statybos darbus ieškovė: a) 2018-10-08 pateikė besąlyginį Sutarties atlikimo laidavimo draudimo raštą 1 604 556,73 Eur sumai, už kurį draudimo įstaigai sumokėjo 34 516,87 Eur; b) 2019-07-30 su tiekėju UAB „Dikota“ sudarė Medžiagų tiekimo ir montavimo sutartį 421 702,91 Eur sumai iš kurių 33 procentus nuo bendros sutarties kainos, t. y. 139 161,96 Eur sumokėjo avansu; 3) 2019-08-01 su tiekėju UAB „Dikota“ sudarė Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį, pagal kurią 70 procentų nuomos mokesčio, t. y. 209 610 Eur, sumokėjo iš anksto; taigi, viso ieškovė sumokėjo tiekėjui UAB „Dikota“ 348 772 Eur avansą, susijusį su statybvietės įrengimu ir medžiagų tiekimu. Tokiu būdu ieškovė patyrė viso 383 288,87 Eur (34 516,87 Eur + 348 772 Eur) tiesioginių nuostolių, siekdama užtikrinti tinkamą Sutarties įvykdymą, taip pat didelių darbo, finansinių vidinių sąnaudų Sutarties administravimui, darbui su ja, tuo pačiu negalėjo dalyvauti ir prisiimti įsipareigojimų bei gauti pajamų pagal kitas statybos rangos sutartis.

1.3. 2019-10-04 ieškovė gavo Administracijos raštą, kuriuo dėl Sutarties įgyvendinimui trūkstamo finansavimo, vadovaujantis Sutarties 6.6. p., ieškovei buvo nurodyta nuo 2019-10-09 stabdyti visų darbų vykdymą, kas visiškai sutrikdė ieškovės veiklą, nes investavus didelę sumą į Sutarties vykdymą, specialiai šiai Sutarčiai išlaikius darbuotojus, negalint dėl to dalyvauti kituose konkursuose, bet negavus lėšų dėl darbų sustabdymo, buvo susidurta su apyvartinių lėšų stygiumi. Ieškovė 2019-12-03 raštu prašė atsakovės nutraukti neteisėtą darbų sustabdymą, 2019-12-12 raštu įspėjo apie galimą Sutarties nutraukimą ir patirtų nuostolių ir baudos atlyginimo reikalavimą, tačiau pati Administracija 2019-12-12 pranešė apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2020-02-12. Savo ruožtu ieškovė informavo atsakovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2019-12-27 dėl esminio pažeidimo, pareikalavo atlyginti 383 288,87 Eur tiesioginius nuostolius ir 1 294 342,43 Eur netesybas, o atsakovei atsisakius tą padaryti, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šių sumų priteisimo.

1.4. Šiaulių apygardos teismas 2021-05-18 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 34 516,87 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 353 786 Eur baudą, 6 procentų metines palūkanas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022-04-14 sprendimu Šiaulių apygardos teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistos minėtos sumos, panaikino ir priėmė sprendimą atmesti ieškovės ieškinį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-12-29 nutartimi paliko Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą nepakeistą. Teismas šioje byloje konstatavo, kad ieškovė Sutartį nutraukė neteisėtai, todėl atmetė reikalavimus dėl nuostolių ir netesybų atlyginimo, tačiau byloje nebuvo įvertintas atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumas. Visgi, atsakovė 2019-12-12 raštu Sutartį su ieškove nutraukė neteisėtai, todėl privalo atlyginti ieškovei dėl to patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas (pelną).

1.5. Atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį remdamasi jos 12.11 punktu, t. y. neva negavus finansavimo Mažeikių sporto salės statybai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad finansavimas projektui iš valstybės Sutarties vykdymui nebuvo gautas, kadangi tiek 2019 m., tiek 2020 m. valstybės investicijų programose Sutarties finansavimui buvo numatytos lėšos. Net jei Sutarties vykdymui nebūtų numatytas finansavimas, atsakovė, sudarydama Sutartį ir prisiimdama prievoles, turėjo tokias lėšas numatyti savo biudžete, tačiau to nepadarė, nes savivaldybės biudžetas buvo netinkamai suplanuotas i parengtas. Taigi, lėšos nebuvo skirtos savivaldybės biudžete dėl to, kad savivaldybės administracijos vadovai nenumatė savivaldybės biudžeto lėšų projekto įgyvendinimui. Pati atsakovė nutarė piktybiškai nutraukti Sutartį, nenorėdama jai skirti finansavimo. Pati atsakovė, kreipdamasi 2019-09-24 į Šiaulių apygardos prokuratūra su prašymu dėl viešo intereso gynimo, pripažino, kad negalimumas nutraukti Sutartį negavus pakankamo valstybės finansavimo, neatitinka savivaldybės interesų ir tariamai prieštarauja savivaldybės veiklos ir institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, keitė savo poziciją dėl Sutarties nutraukimo galimybių priklausomai nuo noro ir situacijos, o ne nuo sutartų nuostatų.

1.6. Atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį remdamasi LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.219 str., iš anksto manydama, kad Sutartis nebus tinkamai įvykdyta iš ieškovės pusės dėl prastos ieškovės finansinės padėties, neva naujai paaiškėjusių aplinkybių apie prastėjančią ieškovės padėtį, kadangi iš tikrųjų nebuvo jokių akivaizdžių Sutarties numatomo pažeidimo požymių, o tik atsakovės noras bet kokiu būdu nutraukti Sutartį: a) atsakovė niekada nesikreipė į ieškovė prašydama patvirtinti galimybę įvykdyti Sutartį, kaip tai numatyta CK 6.220 straipsnyje; b) ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negalėjo būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti negalimumą vykdyti ginčo Sutartį, nes: į šį sąrašą ieškovė buvo įtraukta dar 2019-04-17, ir tą atsakovė jau galėjo žinoti ankščiau, gerokai iki Sutarties nutraukimo; c) atsakovė niekada nesiteiravo apie tariamą ieškovės įsipareigojimų kitiems tiekėjams nevykdymą; ieškovės sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe vykdymo metu kilęs ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, kurioje aptarta tolimesnio jos vykdymo ir atsiskaitymo tvarka, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ši sutartis nebuvo ieškovės vykdoma; sutarties su AB „Smiltynės perkėla“ metu kilęs ginčas taip pat buvo išspręstas taikos sutartimi, pripažintas abipusių tam tikrų įsipareigojimų neįvykdymas; d) apie restruktūrizavimo procesą, kuris buvo pradėtas dar 2019-01-01, atsakovei taip pat buvo žinoma dar 2019 m. vasarį, todėl jei ši informacija jai būtų svarbu, ji būtų reagavusi gerokai ankščiau, jau 2019 m. vasario mėnesį; e) sumažėjęs ieškovės darbuotojų skaičius niekaip nepatvirtino būsimo Sutarties pažeidimo, nes Sutarties nutraukimo dieną įmonėje dirbo net 47 darbuotojai, toks skaičius liko ir po atsakovės pranešimo apie darbų stabdymą; ankščiau buvęs 120-130 darbuotojų skaičius sumažėjo dėl to, kad pati atsakovė pranešė apie Sutarties vykdymo sustabdymą, dėl ko dalis darbuotojų buvo atleista; ieškovė, kaip ir kitos rangos įmonės, galėjo nesunkiai pasamdyti reikalingą kiekį specialistų, kai tik atsakovė būtų atnaujinusi Sutarties vykdymą, nes jų pasiūla rinkoje buvo didelė; f) Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo laidavimo draudimu 1 604 556,73 Eur sumai, todėl nebuvo rizikos dėl Sutarties neįvykdymo.

1.7. Dėl neteisėto Sutarties nutraukimo atsakovė privalo ieškovei atlyginti minėtus 383 288,87 Eur tiesioginius nuostolius, susijusius su ieškovės sumokėtais: 34 516,87 Eur laidavimo draudimo įmoka, 139 161,96 Eur ir 209 610 Eur avansais UAB „Dikota“, o taip pat 2 900 991,55 Eur grynąjį pelną, kurį ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti iš Sutarties (3 412 931,23 Eur tikėtinas pelnas, atėmus 15 proc. pelno mokestį). Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturėjo pagrindo atlikti tokio dydžio avansinių mokėjimų UAB „Dikota“ naudai, kadangi ieškovė tokiu būdu sąžiningai ruošėsi būsimam sutarties vykdymui, ieškovės subrangovai siekė gauti apmokėjimus iš užsakovės dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, matydami, kad ieškovė susidūrė su mokumo problemomis. Šiaulių apygardos teismas 2021-05-18 sprendime nurodė, kad ieškovė pirmiausia privalėjo kreiptis į draudimo bendrovę ir bandyti susigrąžinti sumokėtą įmoką, ieškovė 2023-11-20 pateikė draudimo bendrovei reikalavimą dėl draudimo įmokos grąžinimo, tačiau 2023-11-23 gavo atsakymą, kad įmoka negrąžinama. Ieškovė iš Sutarties vykdymo planavo būtent tokio dydžio pelną, tikėjosi, kad statybos darbus atliks UAB „Labas GAS“, kuri buvo pateikusi atitinkamą kainą, už kurią galėjo atlikti visus darbus – 7 284 113,63 Eur; projekto pelningumo apskaičiavimas buvo atliktas 2018-11-07 įvardinio objekto pasitarimo metu.

1.8. Pažymėjo, kad nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes terminas skaičiuotinas nuo 2020-02-12, kai įsigaliojo atsakovės pranešimas apie Sutarties nutraukimą, ir pagal terminų skaičiavimo taisykles, pasibaigė 2023-02-13 (pirmadienį).