Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Birutei Adamonienei.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „4 finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 800 Eur dydžio kreditą, o atsakovas, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (el. b. apyrašo l. 28-30). Vėliau buvo sudaryti šios sutarties pakeitimai: pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovui suteiktas papildomas 400 Eur kreditas, pagal 2015 m. spalio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovui suteiktas papildomas 600 Eur kreditas, pagal 2015 m. spalio 24 d. Vartojimo kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovui suteiktas papildomas 200 Eur kreditas (el. b. apyrašo l. 15-24). Pagal 2015 m. spalio 24 d. sutarties pakeitimą/papildymą atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditus iki 2018 m. spalio 14 d. (el. b. apyrašo l. 19).

Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, nemokant įmokų, pradinė kreditorė su atsakovu sudarytą sutartį 2017 m. sausio 19 d. nutraukė. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. 2021 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „4 finance“, UAB „Finansų administravimas“, UAB „Credit Service“ ir ieškovės, visos iš sutarties kylančios reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovei (faktinė perleidimo data 2021 m. rugpjūčio 9 d.) (el. b. apyrašo l. 7, 9-10). Apie įvykusį perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku (el. b. apyrašo l. 6). Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną pagrindinio įsiskolinimo, t.y. negrąžinto kredito pagal sutartį likutis sudarė 1546,85 Eur (el. b. apyrašo l. 7). Kadangi atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovas prašo priteisti delspinigius, kurie sudaro 139,22 Eur (1546,85 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. Atsakovas šių sumų dydžio ir jų apskaičiavimo būdo neginčijo.

Atsakovas teigia, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir šiuo pagrindu prašo ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje (buvusi CK 1.125 straipsnio 8 dalis, keista 2021 06 29 įstatymu Nr. XIV-466 (nuo 2022 01 01) (TAR, 2021, Nr. 2021-15844) nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.124 str. 1 d., bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendrasis ieškinio senaties terminas taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, išskyrus tuos, kuriems LR įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, todėl atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą ar jo iš viso nenurodo, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir per se negali būti pagrindas tokį atsakovo reikalavimą atmesti. Tokiu atveju teismas turi taikyti tinkamą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 10 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi tik nustačius ginčo santykių teisinį pobūdį, galima vertinti, koks ieškinio senaties terminas taikytinas. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Šio ginčo atveju atsakovo prievolė sumokėti skolą kilo vartojimo kredito sutarties pagrindu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė.

Kvalifikavus teisinį santykį kaip vartojimo kredito sutartį (6.886 straipsnio 1 dalis), konstatuotina, jog ieškinį dėl skolos priteisimo pagal kredito sutartį, turi būti taikomas ne sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, o CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, ir šis terminas nėra praleistas (sutarties nutraukimo data, t.y. 2017 m. sausio 19 d., yra teisės į ieškinį atsiradimo data, o ieškinys pareikštas 2021 m. gruodžio 22 d.) (CK 1.127 str. l d., 1.130 str. 1 d.). Negrąžinto kredito suma nutraukus kredito sutartį negali būti kvalifikuojama kaip žala, nes deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju tai yra susiję su sutartinių prievolių, susijusių su kreditu, vykdymu, ir nuostoliai yra atsiradę iš paskolos teisinių santykių, o ne iš delikto. Atmetus atsakovo argumentus dėl ieškinio atmetimo senaties taikymo pagrindu, teismas pasisako dėl ginčo esmės.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradine kreditore (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. kad atsakovas būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą pagal sutartį, atsakovas neginčijo vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nepateikė įrodymų apie gauto vartojimo kredito grąžinimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 1546,85 Eur negrąžinto kredito suma (CK 6.222 str. 1 d., 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 125 str. 5 d. nustatyta, kad sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigiai) išieškojimo. Ieškovė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo reiškia atsižvelgdama į sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Ieškovė, taikydama 0,05 procento delspinigių dydį, už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. priskaičiavo 139,22 Eur (1546,85 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 139,22 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1686,07 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės yra patenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 38 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymu nustatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas nespendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo užsienio bendrovės PlusPlus Capital AS, j. a. k. 11919806, naudai 1546,85 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 85 ct) negrąžinto kredito, 139,22 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 22 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1686,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.