Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2014-08-27 apie 17 val., Vilniuje, Smolensko g. 10D, vairuodama automobilį Toyota Yaris Verso, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodama stovintį automobilį Ford Mondeo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir šiais savo veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. paaiškino, kad įvykio dieną apie 17 val. ji su kolega išvažinėjo iš ofiso patalpų, adresu Smolensko g. 10 G, Vilnius. Iš tos vietos išvažiavimas labai siauras, abiejose pusėse sustatyti automobiliai, jai išvažinėjant iš priešpriešos dideliu greičiu atvažiavo kitas automobilis, kuris buvo įjungęs garsinį signalą, ji išsigando tokio vairuotojo elgesio, prisitraukė kuo arčiau dešinės pusės, kadangi priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas nepraleido jos. Be to, pastarasis privažiavęs prie jos automobilio, atsidarė langą, paprašė, kad ir ji atsidarytų, ir tuomet kilo tarp jų konfliktas. J. S. nurodė, kad dėl minėto vairuotojo chuliganiško elgesio bei kilusio konflikto ji buvo susijaudinusi, iškart po konflikto ji tiesiog nuvažiavo. Nurodė, kad tikrai nepajuto, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį, to nepajuto ir kartu su ja važiavęs, keleivio vietoje sėdėjęs kolega. Paaiškino, kad iki šiol nesupranta, kaip ji užkliudė kitą automobilį. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. nurodė, kad ji labai apgailestauja dėl to kas įvyko, apgailestauja, kad pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad, jeigu būtų pajutusi, jog kliudė kitą automobilį, ji būtų ieškojusi jo savininko, nes tai tame pačiame pastate dirbantis asmuo, būtų atlyginusi žalą. Nurodė, kad nesupranta, kodėl įvykio liudininkė jai nepastukseno į langą, kai matė, kas nutiko. Pažymėjo, kad ji atsimena, kaip sustojo prie raudono automobilio (Ford Mondeo), tuo metu vyko žodinis konfliktas su kito automobilio vairuotoju, kuris vairavo chuliganiškai ir kurį ji stengėsi praleisti, tarp jos automobilio ir Ford Mondeo automobilio dar buvo likęs tarpas, todėl ji ir nemanė, kad galėjo kokiu nors būdu užkliudyti minėtą automobilį. Taip pat pažymėjo, kad įvykio metu tiek nukentėjusiojo, tiek jos pačios automobiliui padaryta žala yra itin nedidelė.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. V. teismui paaiškino, kad jis grįžęs prie savo automobilio, pamatė, kad jis yra apgadintas, ir rado įvykio liudytojo raštelį, paskambino minėtam liudytojui pasitikrinti, ar jis paliudys, kad matė įvykį, ir išsikvietė policijos pareigūnus. Paaiškino, kad pati J. S. žalos atlyginti nesisiūlė, jo automobilis (Ford Mondeo) yra draustas civilinės atsakomybės draudimu, jam žalą atlygins draudimas, tačiau, kol nėra priimtas nutarimas, žala nėra atlyginta. Nukentėjusysis teismui pažymėjo, kad teismo posėdžio metu peržiūrėtame įvykio vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuota, kaip J. S. po žodinio konflikto su kito automobilio vairuotoju, dar pavažiavo atgal, nors, jo nuomone, to daryti nebuvo būtina, norint išvažiuoti iš tos vietos, o toks elgesys, nukentėjusiojo manymu, parodo, kad J. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. R. paaiškino, kad įvykio dieną, gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo užstatyta automobiliais, ten paprastai būna sunku laviruoti. Paaiškino, kad matė, kaip J. S. automobilis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, girdėjosi smūgio garsas, o tuo pat metu tarp J. S. ir juodos spalvos automobilio vairuotojo vyko žodinis konfliktas, matė, kad kito automobilio vairuotojas buvo užėmęs labai daug vietos, todėl J. S. buvo priversta trauktis link dešinės pusės. Po to, kai juodas automobilis nuvažiavo, J. S. pavažiavo atgal ir išvažiavo iš įvykio vietos. Nurodė, kad negirdėjo, jog automobiliai būtų naudoję garsinius signalus, tačiau automobilių kontakto sukeltą garsą girdėjo pakankamai aiškiai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M. teismui paaiškino, kad jis su administracinėn atsakomybėn traukiama J. S. yra kolegos, įvykio metu jis važiavo kartu su J. S. jos automobiliu, link jų dideliu greičiu iš priekio atvažinėjo juodos spalvos automobilis, J. S. savo automobilį stengėsi kuo labiau patraukti, kad galėtų pravažiuoti tas juodas automobilis. Juodos spalvos automobilio vairuotojas privažiavęs juos, atsidarė langą ir išreiškė nepasitenkinimą, kodėl J. S. jo nepraleido, įvyko žodinis konfliktas. Nurodė, kad po apsižodžiavimo, jie tiesiog išvažiavo, jis jokio kontakto su kitu automobiliu nei matė, nei girdėjo, visą dėmesį buvo sutelkęs į vykusią situaciją, bei konfliktavusį vairuotoją. Paaiškino, kad J. S. nuvažiavus juodos spalvos automobiliui, pavažiavo atgal, kadangi priekyje buvo išsikišusios mašinos, ir nepavažiavusi atgal, ji tiesiog nebūtų galėjusi išvažiuoti.

Vertindamas šiuos parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą, paaiškinimus, fotolentelę, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kt.) teismas pažymi, kad pats eismo įvykio faktas nustatytas neabejotinai, eismo įvykį sukėlė J. S., kuri tuo metu vairavo automobilį Toyota Yaris Verso, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jos veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

J. S. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. S. iš pačios sukelto eismo įvykio išvažiavo, policijai apie įvykį nepranešė. Todėl objektyvieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai jos veiksmuose yra. J. S. inkriminuotame KET 234 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šių reikalavimų J. S. neįvykdė. Kalbant apie subjektyviuosius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis (kasacinė nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Nagrinėjamu atveju J. S. nurodė, kad ji nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, iš esmės tą patį patvirtino kartu važiavęs liudytojas M. M.. Iš jų parodymų matyti, kad automobilių Toyota Yaris Verso, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir Ford Mondeo, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kontakto metu vyko žodinis J. S. konfliktas su pravažiuojančio (tiksliai nenustatyto) automobilio vairuotoju. Kad toks vairuotojų pokalbis buvo, netiesiogiai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas (garsas nebuvo fiksuotas). Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra nežymūs. Vienok šios nustatytos aplinkybės dar neparodo, jog J. S. tikrai nesuvokė sukėlusi eismo įvykį. Teismo posėdyje apklausta tiesioginė įvykio liudytoja J. R. paaiškino, kad ne tik matė automobilių kontaktą, bet ir girdėjo automobilių kontakto garsą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad J. S. vairuojamas automobilis prieš nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos daro nežymų manevrą atgal. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės įrodo, jog J. S., būdama automobilio Toyota Yaris Verso, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, suvokė, kad išvažiuoja iš eismo įvykio vietos ir tai padarė tyčia. Todėl jos veiksmuose yra visi būtini ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta, neteista), pažeidimų padarymo aplinkybes, lengvinančios atsakomybę aplinkybės - ji gailisi taip pasielgusi, buvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad J. S. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, skirtinos baudos, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijų ribose. Dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (padaryta žala nežymi, J. S. apgailestauja dėl eismo įvykio) skirtinas trumpesnės teisės vairuoti atėmimo terminas, negu numatyta straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje paskirti 100 Lt (vieno šimto litų), t. y. 28 Eur (dvidešimt aštuonių litų), baudą.

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų), t. y. 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų), t. y. 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.