Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. P. ir jos atstovei advokatei D. Latotinai - Micevičei, atsakovui V. S., Institucijos atstovei E. P., neatvykus trečiajam asmeniui A. B., teismo šaukimas įteiktas tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui V. S. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bei kitų klausimų, susijusių su tėvystės nustatymu išsprendimo, trečiasis asmuo A. B., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad su atsakovu V. S. nesusituokę kartu gyveno nuo 1997 m. iki 2006 m. bei vedė bendrą ūkį, išlaikė vaikus, t.y. K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2006 m. atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį, kurią vedė ir susilaukė dar vieno vaiko. Nuo 2006 metų atsakovas jų abiejų bendriems vaikams, t.y. K. ir A. P., neskyrė jokio išlaikymo. Atsakovas žino, kad turi du nepilnamečius vaikus, tačiau iki šiol nesiteikia oficialiai pripažinti tėvystės, bei nuo 2006 metų neskiria jiems materialinio išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas oficialiai nepripažįsta tėvystės ir neteikia savo dukroms išlaikymo, todėl ieškovė teikia teismui reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei jų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.161 str. 2 d., vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kito. Todėl ieškovė mano, kad jos dukros K. P., ir A. P., turi teisę žinoti savo tėvą. CK 3.138 str. nustato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. CK 3.146 str. 1 d. numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 str. 1 d. numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizė) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Ieškovė su atsakovu niekada nebuvo susituokusi, tačiau nuo 1997 m. iki 2006 m. gyveno kartu ir

2 vedė bendrą ūkį, todėl atsakovui neigiant tėvystę, nurodė, kad prašys atlikti DNR tyrimą.

Teigė, jog atsakovas apie gimusius vaikus žino, tačiau iki pat šios dienos oficialiai nepripažįsta tėvystės, todėl jai kaip vaikų motinai tenka kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.146 str. 1 d.)

Ieškovė teigė, jog pagal CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė mano, kad kiekvienai dukrai yra būtina skirti per mėnesį po 700 Lt sumą siekiant užtikrinti minimalius vaikų poreikius. Į šią suma įeina:

1. Rūbai - 100 Lt;

2. avalynė - 100 Lt;

3. maistas - 250 Lt;

4. vaistai/vitaminai - 50 Lt;

5. higienos priemonės ir paslaugos - 30 Lt;

6. pramogos/lavinimo priemonės/ekskursijos/klasės fondas - 50 Lt;

7. kaupimas vasaros atostogoms - 50 Lt;

8. komunaliniai patarnavimai: vanduo, elektra, atliekų tvarkymo mokesčiai, malkos patalpų šildymui, dujų balionas - 70 Lt.

Atsižvelgiant į nurodytus paskaičiavimus ieškovė mano, jog po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį šiuo metu bus pakankamas išlaikymas, kad būtų patenkintos vaikų būtinos vystymosi sąlygas, poreikiai maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, lavinimo priemonėms, pramogoms, gyvenamąjai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Išlaikymą prašė priteisti iš visų atsakovo gaunamų pajamų. Ieškovė mano, kad toks išlaikymo būdas šiuo metu geriausiai atitiks vaikų poreikius bei interesus, o taip pat, bus proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi atsakovas yra sveikas, gali dirbti ir turėti pajamų. Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuos tinkamą vaikų išlaikymą.

Ieškovė nurodė, kad tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Be to, visos abejonės, kylančios dėl išlaikymo dydžio, jo pagrįstumo turi būti aiškinamos nepilnamečio vaiko naudai.

Pati ieškovė šiuo metu nedirba, augina dar vieną nepilnametį vaiką I. B. gim. (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamas sudaro tik socialinės išmokos, t.y. apie 900 Lt. Nurodė, kad atsakovo pajamos ir turimas turtas (kilnojamas, nekilnojamas ir turtinės teisės) jai nėra žinomos. Ieškovė mano, kad tėvų teisės ir pareigos yra lygios, tad atsakovas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo ir turėtų skirti bent po 350 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį dukrų K. ir A. P. išlaikymui nuo ieškininio reikalavimo teismui pateikimo iki jų pilnametystės. Kadangi ieškovė pati tvarkys visas vaikams išlaikyti skirtas lėšas, todėl prašė teismo nustatyti jai uzufrukto teisę tvarkyti iš vaikų tėvo V. S. priteistą išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė nepilnamečiams vaikams K. ir A. P. tinkamo išlaikymo, todėl ieškovė prašė teismo vadovaujantis CK 3.200 str. priteisti joms ir išlaikymo skolinimą už tris metus skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Viso įsiskolinimas už tris metus skaičiuojant po 350 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui sudaro 25 200 Lt, t.y. (350 Lt/mėn. x 12 ėn.) x 3 metai) x 2 vaikai.

Ieškovė nurodė, kad remiantis CK 3.174 str. kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo gali vienas iš tėvų. Šioje byloje kartu turėtų būti išspręstas ir nepilnamečių vaikų K. ir A. P. gyvenamosios vietos klausimas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2006 metais paliko ieškovės šeimą ir ja visiškai nesirūpino, kas parodo, jog atsakovas nesugeba tinkamai įvertinti ko reikia vaikų tinkamam augimui, vystymuisi ir priežiūrai, taip pat nesidomi savo dukromis, į tai, kad vaikai dėl tokio atsakovo elgesio yra prisirišę tik prie motinos ir visiškai priklausomi nuo jos priežiūros, ieškovė prašė teismo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su S. P.

Remiantis LR CPK 135 str. 1 d. 7 p. ieškovė informavo teismą, kad taikos sutartis šioje byloje yra galima.

Ieškovė ieškinio pateikimo momentu, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti išlaikymą vaikams K. P., ir A. P., kiekvienai po 350 Lt/mėn. iki teismo sprendimo priėmimo, pervedant išlaikymo suma į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 135 str., 145 str. 1 d. 11 p., 375-380 str., LR CK 3.146 str., 3.169 str., 3.174 str., 3.175 str., 3.192 str., 3.200 str. ieškovė teismo prašė:

1. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra išlaikymą vaikams K. P. ir A. P., kiekvienai po 350 Lt/mėn. iki teismo sprendimo priėmimo.

2. Išreikalauti iš atsakovo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), duomenis apie jo turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir turtines teises.

3. Nustatyti, kad atsakovas V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės dukrų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

4. Nustatyti vaikų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. P., gim. (duomenys neskelbtini).

5. Priteisti iš atsakovo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaikams K. P., gim. 1998-09- 06, ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 25 200 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą.

6. Priteisti iš atsakovo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), vaikams K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

7. Nustatyti, kad vaikams K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), skirtas išlaikymui lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina S. P., gim. (duomenys neskelbtini), pervedant lėšas į S. P. atsiskaitomąją sąskaitą esančią AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Priteisti iš atsakovo valstybei už suteiktą advokato pagalbą.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad palaiko visus ieškinio reikalavimus, kadangi ir atsakovas dėl jų nereiškia prieštaravimo, todėl prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad atsakovas iš vis neteikė dukroms paramos, dėl to ir jos reikalavimas dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo išlieka.

Teismo posėdžio ieškovė pareiškė, kad mažina ieškinio reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms priteisimo nuo 350 Lt iki 250 Lt, atsižvelgiant į ieškovo gaunamas pajamas, turimą turtą ir jo teikiamą išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams. Taip pat nurodė, kad atitinkamai mažintinas ir iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Todėl prašė teismo priimti šioje dalyje jos atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir bylą dėl to nutraukti.

Ieškovė atskirai nurodė, kad gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl į išlaidas vaikų išlaikymui yra įskaičiuoti ir mokėjimai už dukroms suteiktas komunalines paslaugas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas atsiliepimo į bylą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad su visais pareikštais reikalavimais sutinka.

Atsakovas pripažino, kad jis yra K. P. ir A. P. tėvas, todėl neprieštarauja, jog vaikų gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būtų įrašytas jis. Sutinka, kad nepilnametėms dukroms K. P. ir A. P. išlaikymui būtų priteista ieškovės nurodyto dydžio po 250 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės. Tačiau norėtų, kad vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę būtų paskirta ne ieškovė S. P., o jos dukra A. P., kadangi jis nepasitiki ieškove. Taip pat sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti iš jo įsiskolinimą už tris metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skiriant dukrų išlaikymui po 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Papildomai atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su visais ieškovės ieškinio reikalavimais, teigė, jog stengsis pastoviai teikti dukroms išlaikymą, nors šiuo metu neturi didelių pajamų iš darbo santykių. Tuo pačiu atsakovas sutiko, kad iš jo priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dukrai būtų išdėstytas.

Atsakovas išreikšdamas sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų.

Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.

Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvai, ir būti jų globojamas, gauti iš jų išlaikymą (CK 3.161 str. 2 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d., JT vaiko teisių konvencijos 7 str., 9 str. 3 d.).

S. P. kreipimasis į teismą dėl dukterų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės nustatymo, yra pagrįstas ir atitinka vaikų interesus.

S. P., gim. (duomenys neskelbtini), šeima, gyv. (duomenys neskelbtini)., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. A-907 buvo įrašyta į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeima į apskaitą įrašyta dėl S. P. girtavimo, socialinių įgūdžių stokos. Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, 2009-11-16 informavo Skyrių, kad išnyko šeimos įrašymo į apskaitą priežastys. Socialinis darbuotojas nurodė, S. P. nevartoja alkoholio, tinkamai rūpinasi vaikais, juos prižiūri, yra pajėgi spręsti problemas savarankiškai. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-11-26 įsakymu A-1500(8.1) S. P. šeima išbraukta iš Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

2010-09-16 iš Šakynos seniūnijos gauta informacija, kad S. P. girtauja, nepakankamai rūpinasi nepilnametėmis dukromis: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešimai, kad S. P. girtauja, gaunami nuo 2010 m. birželio mėn. Socialinis darbuotojas stebi šeimą, tačiau teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta.

2009-09-27 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1292 „Dėl S. P. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ S. P. šeima pakartotinai įtraukta į Šiaulių rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, nepakankamos vaikų priežiūros.

(duomenys neskelbtini) S. P. ir A. B. gimė sūnus I. B. 2013 m. liepos 23 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-893 A. B. taip pat įrašytas į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimą lanko Šakynos seniūnijos socialinis darbuotojas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose socialinės paslaugos.

Šeima gyvena 4 kambarių name, nuosavybės teise priklausančiame S. P. Būste daliniai komunaliniai patogumai, šildymas krosnims. Vaikų gyvenamosios patalpos nėra tvarkingos, bet apstatytos vaiko poreikius atitinkančiais daiktais (atskiros vaikų lovos, vieta rūbams, žaislams ir kitiems daiktams susidėti. Kuro žiemai turi. Šeima gyvena iš socialinių išmokų bei šalpos pensijos neįgaliam vaikui. A. P. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Motina rūpinasi vaikų sveikata, reguliariai lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus.

S. P. teisėta savo nepilnamečių vaikų atstovė. Ji geriausiai žino savo vaikų poreikius bei šiems poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo dydį. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą dukroms po 350 Lt dydžio sumą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus.

A. ir K. P. nuo gimimo auga su motina S. P. Mergaičių emociniai, socialiniai ryšiai jau susiformavę, motina pagal savo išgales stengiasi rūpintis vaikais. Skyriaus nuomone vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina S. P.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Todėl institucijos atstovė teikdama galutinę išvadą byloje pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus, bet ir atsakovo sutikimą dėl ieškinio reikalavimų.

Ieškovės tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė S. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters K., o (duomenys neskelbtini) dukters A., todėl prašė teismo nustatyti, jog vaikų tėvas yra atsakovas V. S., pakeičiant įrašo duomenis vaikų gimimo liudijimuose (4 b.l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. S. duodamas paaiškinimus ir baigiamojoje kalboje pripažino, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukros, o jis jų tėvas. Taip pat sutinka, kad vaikų gimimo liudijimuose grafoje ,,tėvas“ būtų padarytas įrašas – V. S. Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi atsakovo pripažinimas atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas V. S. yra nepilnametės K. P. ir A. P. tėvas, o jos jo dukros (CPK 187 str. 2 d.). Šis atsakovo pripažintas faktas laikytinas nustatytų ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).

Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad mažina ieškinio reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnametėms dukroms priteisimo iš atsakovo nuo 350 Lt iki 205 Lt. Dėl paminėto teismas priima ieškovės atsisakymą iš dalies dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, nes atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių (CPK 42 str. 2 d.). Byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 9 p.).

Nors atsakovas pripažino ir kitus ieškinio reikalavimus (CPK 140 str. 2d.), tačiau teismas žemiau trumpai pasisako ir dėl likusių ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečių vaikų interesais.

Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad K. P. ir A. P. yra V. S. ir S. P. dukros. Vaikų tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (17 b.l.). S. P. šiuo metu nedirba, nes augina vaiką iki trejų metų (18, 35 b.l.). Ieškovė gauna išmokas iš valstybės už save ir vaikus (58-61 b.l.). Ieškovė taip pat gauna neapskaitomų pajamų iš talkos darbų pas ūkininkus. Atsakovas pastaruoju metu dirba pas asmenį vykdantį individualią žemės ūkio veiklą ir gauna nedideles pajamas susijusias su darbo santykiais (36-39 b.l.). Atsakovui nei anksčiau, nei dabar jokios pašalpos kaip socialiai remtinam asmeniui nėra mokamos (64 b.l.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl dukroms reikalingo išlaikymo priteisimo, tačiau pripažino, kad šiuo metu dar neturi pakankamai pajamų įsiskolinimui sumokėti. Teigė, kad dalį iš gaunamų pajamų turi sumokėti kaip išlaikymą kitam vaikui iš ankstesnės santuokos. S. P. teigimu ji norėtų, kad vaikų tėvas nuolat teiktų dukroms nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti jos ir atsakovo dukras, nors dabar jai dar padeda valstybė ir ji gauna pajamų iš talkų pas ūkininkus. Pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti dukroms reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. Atsakovas kol kas geranoriškai dukroms reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo sutikimą, daro išvadą, kad abu tėvai privalo dukrų išlaikymui teikti joms reikalingą paramą kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukrų išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė būtų garantuota, jog tokia būtina parama dukroms bus teikiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt iki 10,9 Lt per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-20 litų per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukroms reikalingų išlaidų maistui įsigyti (2 b.l.).

Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 15 litų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 450 litų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaikų amžių, tai nėra maksimali suma, tai yra realūs minimalūs poreikiai.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą litą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl dukrų ugdymui reikalingų išlaidų (2 b.l.).

Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Rengiami vaikų gimtadienių vakarėliai, vaikai kviečiami į draugų gimtadienius, tam turi būti skiriama papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą šalių dukrų išlaikymo sumą (2 b.l.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra pirkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir šioje dalyje.

Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Šioje dalyje ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu neteikia dukrų išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau sutinka, kad ji tokia būtina. Tačiau teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus dėl ieškovės ieškinio reikalavimo jis pripažino, kad tokiu atveju sutinka su ieškovės nurodytų išmokos dydžiu skirtu dukrų išlaikymui po 250 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to šalių dukros, kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveikos siekdamas realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis (9 b.l.). Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaikų motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti dukroms geras sąlygas jų fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia dukroms išlaikymo, nors pripažįsta, kad jis būtinas. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaikų išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaikų tėvo, tai pripažintina vaikų teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikams neatidėliotinai ir gyvybiškai svarbus yra nuolatinis poreikis būti išlaikomiems, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio jiems nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikams reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaikų poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus galėtų būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo dviejų šimtų penkiasdešimties litų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į jo sutikimą. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnametėms dukroms reikalingą išlaikymą, kuomet irgi dirbo, o ne vien siekti, kad jo dukrų išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ar kitiems jos artimiesiems ir valstybei. Be to teismas neturi duomenų, jog atsakovas būtų nedarbingas, o tuo pačiu atsakovas šia ir kitomis aplinkybėmis išreikšdamas sutikimą nesirėmė. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu dirba, o byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovo dukroms, ypač nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę. Aukščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos nepilnametėms dukroms iš atsakovo priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz. gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaikų interesais, bei kurių atsakovas nesutiktų kompensuoti.

Vadovaujantis ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2006 m. kovo mėnesio kada paliko ieškovę su vaikais, neteikė dukroms išlaikymo, neprisidėjo prie vaikų ugdymo ir auklėjimo, o priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Kadangi atsakovas šio reikalavimo neneigė, pripažino, jog neteikė dukroms išlaikymą nuo 2006 m. kovo mėnesio, todėl teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas nepilnametėms dukroms išlaikymo įsiskolinimas po 250 Lt kas mėnesį už trejus metus, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2013-10-15 įskaitytinai), iš viso - 18 000 Lt (CK 3. 200 str.). Tačiau šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti ieškovei dukrų išlaikymo įsiskolinimui padengti po 750,00 Lt (CPK 271 str.).

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo dukroms, o ne jų įstatyminei atstovei ieškovei, vaikų motinai, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams. Tuo pačiu ieškovė, kaip nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti dukrų K. P. ir A. P. išlaikymui tėvo V. S. mokomas periodines išmokas ( CK 3. 190 str.). Nors atsakovas išreiškė nepasitikėjimą dėl ieškovės sugebėjimo tinkamai tvarkyti vaikams skirtą išlaikymą, tačiau teismas neturi duomenų, jog dėl to būtų reikalinga skirti vaikų turto administratorių, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas (CK 3. 191 str.).

Atskirai pažymėtina, kad K. P. ir A. P. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.

Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl dukrų K. P. ir A. P. gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. P., nes vaikų tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Atsakovo dukrų gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (ieškove), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, vaikų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo. Kadangi teismas tenkina visiškai likusius ieškovės ieškinio reikalavimus, tai ir bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ji kreipdamasi į teismą buvo atleista, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 87 str. 2d., 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto K. P. ir A. P. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.

1. Nustatyti, kad ieškovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. 1106 skiltyje „tėvas“ įrašyti „V. S.“.

2. Nustatyti, kad ieškovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. 1023 skiltyje „tėvas“ įrašyti „V. S.“.

3. Priteisti iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų), pradedant mokėti nuo 2013-10-16 iki vaiko pilnametystės.

4. Priteisti iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų), pradedant mokėti nuo 2013-10-16 iki vaiko pilnametystės.

5. Priteisti iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-10-15 įskaitytinai. Šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant skolininką V. S., kiekvieną mėnesį mokėti dukrai K. P. išlaikymo įsiskolinimą po 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus).

6. Priteisti iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-10-15 įskaitytinai. Šios sumos išieškojimas iš atsakovo išdėstytinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant skolininką V. S., kiekvieną mėnesį mokėti dukrai A. P. išlaikymo įsiskolinimą po 375 Lt (tris šimtus septyniasdešimt penkis litus).

7. Paskirti S. P. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

8. Nustatyti K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. P. (a/k (duomenys neskelbtini)

9. Priteisti iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 605,90 Lt (šešis šimtus penkis litus) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už valstybės ieškovei suteiktas teisines paslaugas.

10. Priteisti iš atsakovo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 720,00 Lt žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui priteistas išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą.

11. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams: K. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisimo vykdomas skubiai.

12. Bylą dalyje dėl dalies išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.