- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- ATP-922-493/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. U. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimo S. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutarimu S. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. galutine subendrinta bausme – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams už tai, kad 2014 m. birželio 2 d., apie 12 val. 50 min., Kėdainių miesto Budrio gatve vairuodamas automobilį Renault Megane, v. n. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, dėl ko kliudė šone stovėjusį automobilį Mazda 626, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. N., ir jį apgadino, po autoįvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p., 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
S. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad teismas iš surinktų byloje ir ištirtų duomenų padarė neteisingą išvadą apie tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. 2014-06-02, apie 11 val., jis nuvyko paimti iš ligoninės žmoną Z. U. į Kėdainių m., Budrio g., prie ligoninės esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Žmonai įlipus į automobilį, atbuline eiga apsisuko ir išvažiavo namo. Nei matė, nei pajuto, kad savo automobiliu būtų užkliudęs kitą transporto priemonę. Tai, kad apgadino kitą transporto priemonę, suprato vėliau, kai buvo iškviestas į policiją. Teisme pripažino šį automobilio apgadinimo faktą, tačiau teismas padarė klaidingą išvadą, jog jis pripažino ir tą aplinkybę, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos ne[pranešęs policijai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu jam nebuvo tinkamai ir suprantamai išaiškintos jo teisės. Jis nesuprato, kad gali turėti advokatą, gali kviesti liudytojus, teikti įrodymus ir kt., todėl nebuvo apklausta liudytoja Z. U., kuri autoįvykio metu taip pat važiavo jo vairuojamame automobilyje ir nematė bei negirdėjo, kad jo vairuojamas automobilis būtų atsitrenkęs į kitą automobilį. Mano, kad teismas nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, t. y. tyčia siekdamas už savo veiksmus išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas nesutinka su apelianto skundu ir prašo palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutarimą nepakeistą. Pažymi, kad byla išnagrinėta objektyviai, visapusiškai, be to, S. U. visiškai pripažino savo kaltę administracinio teisės pažeidimo teisminio nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
S. U. apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsniu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismui pateiktame apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimas. S. U. nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, nutarimas yra nepagrįstas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu šioje dalyje turi būti nutraukta.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs S. U. apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-07-03 nutarimas naikinamas, S. U. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šioje byloje padarytos išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu.
ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje teismas visiškai nenagrinėjo susidariusios eismo įvykio situacijos, neištyrė bylos faktinių aplinkybių, neapklausė eismo įvykį tiesiogiai mačiusios liudytojos, o rėmėsi vien tik rašytiniais bylos duomenimis, tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs ir esminiai, nustatant tiesą byloje. Taip pat liko neapklausti tarnybinius pranešimus surašę policijos patruliai - L. R., S. R., G. K., apgadintos transporto priemonės savininkas A. N.. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, matyti iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, policijos patrulių tarnybinių pranešimų, automobilių fotonuotraukų, tačiau šių įrodymų pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino apsiribodamas tik formaliu jų išvardinimu skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad įvykį matė liudytoja K. D., kuri savo paaiškinime nurodė, kad matė, kaip žalios spalvos automobilis, kurio valstybinius numerius užsirašė, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į šone stovėjusį automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos. K. D. paaiškino, kad bandė stabdyti eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotoją, tačiau šis nesustojo ir nuvažiavo (b. l. 22). Tačiau teisme ši liudytoja apklausta nebuvo, nesiaiškinta, kokiu būdu ji bandė stabdyti nuvažiuojantį automobilį, ar S. U. pastebėjo, kad yra stabdomas ir pan.
Patikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotų paaiškinimų, liudytojos paaiškinimų, policijos patrulių rašytų ataskaitų, aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės, kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Skundžiamame nutarime nurodyta tik tai, kad nutarimas priimtas viešame teismo posėdyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, posėdžio sekretorės pavardė nenurodyta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, S. U. pripažįsta dalyvavęs teismo posėdyje, tačiau jo metu jam nebuvo tinkamai ir suprantamai išaiškintos jo turimos teisės, t. y. turėti advokatą, kviestis liudytojus, teikti įrodymus ir pan. Šių aplinkybių negali patikrinti ir aukštesnės instancijos teismas, nes, jau minėta, byloje nėra teisiamojo posėdžio protokolo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (pavyzdžiui, LVAT nutartys Nr. N1-1333/2007; Nr. N63-2209/2010). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą, neištyręs visų įmanomų bylos aplinkybių. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. O tai šioje byloje padaryta nebuvo.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, esmę jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, todėl baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Iš pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog teismas nesiėmė aktyvių veiksmų patikrinti S. U. pateiktos versijos, kad jis nejautė automobilių susidūrimo smūgių.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo ar dėl kitų veiksnių.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos trūkumų. Todėl pirmos instancijos teismas privalo užtikrinti tinkamą administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą, sudarant realias sąlygas proceso dalyviams pasinaudoti jų turimomis procesinėmis teisėmis.
Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Nesant teismo posėdžio protokolo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą panaikinti ir S. U. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.