- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2SA-251-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08242-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Rukma“
- Suinteresuotas asmuo
- I. L., VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) UAB „Rukma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-14580-933/2013 išnagrinėjus pareiškėjo UAB ,,Rukma“ skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje I. L., VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB ,,Rukma“ skundu prašė: 1) varžytynes Nr. 00422 dėl I. L. nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų pardavimo pripažinti neįvykusiomis; 2) kartu su Antstolių informacinės sistemos tvarkytoju spręsti klausimą dėl 6 Lt atskaitymo iš pareiškėjo varžytynių dalyvio mokesčio už banko paslaugas grąžinimo pareiškėjui. Skunde nurodė, kad dalyvavo antstolės B. P. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtame I. L. nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų pardavime iš antrųjų varžytynių, tačiau likus 26 sekundėms iki varžytynių pabaigos elektroninių varžytynių sistema neleido pareiškėjui didinti kainą, o likus 10 sekundžių iki varžytynių pabaigos sustojo laikrodis. Varžytynės pasibaigė anksčiau, negu 15.00 val. Tik po 15.00 val. sistemoje pirmą kartą buvo parodyta kito varžytynių dalyvio didžiausia pasiūlyta kaina – 119 055 Lt, kuri laikoma ir turto pardavimo kaina. Anot pareiškėjo, organizuojant ir vykdant varžytynes buvo pažeistos imperatyvios civilinio proceso normos: Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 713 straipsnio 3 dalis, pagal kurią varžytynių pabaiga – penkiolikta valanda nulis minučių nulis sekundžių; CPK 713 straipsnio 4 dalis, pagal kurią varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą; CPK 713 straipsnio 5 dalis, pagal kurią varžytynių metu rodoma didžiausia už turtą pasiūlyta kaina; CPK 713 straipsnio 6 dalis, pagal kurią varžytynių dalyvis gali nurodyti didžiausią savo siūlomą kainą ir didinti kainą automatiniu būdu; CPK 713 straipsnio 7 dalis, pagal kurią varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Esant procesinio įstatymo normų pažeidimui, varžytynės pripažintinos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio l dalies 2 punktas), o 6 Lt atskaitymas iš pareiškėjo varžytynių dalyvio mokesčio už banko paslaugas grąžintinas pareiškėjui.
Antstolė B. P. 2013-03-06 patvarkymu atsisakė tenkinti UAB ,,Rukma“ skundą. Nurodė, kad 2013-02-22 15:01 val. antstolė gavo VĮ Registrų centro elektroninį pranešimą, kad varžytynės Nr. 00422 baigėsi ir yra paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs didžiausią kainą – 119 055 Lt. Gavusi skundą, antstolė iškarto kreipėsi į VĮ Registrų centrą su užklausimu dėl galimų sistemos sutrikimų. VĮ Registrų centras 2013-03-05 raštu informavo antstolę, kad 2013-02-22 vykstant varžytynėms Nr. 00422 elektroninių varžytynių sistema sutrikusi nebuvo. Varžytynėse užsiregistravę dalyviai kainą galėjo kelti iki varžytynių pabaigos, t. y. iki 15.00 val. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis negalėjo padidinti siūlomos kainos. Pateikiami elektroninės varžytynių sistemos išrašai, priešingai nei teigia pareiškėjas, patvirtina, kad pareiškėjas kainą galėjo didinti ir didino, tačiau neįrodo, kad Antstolių informacinė sistema buvo sutrikusi. Kitų asmenų skundų ar pranešimų apie sutrikusią elektroninių varžytynių sistemą gauta nebuvo, o pareiškėjo skundas pateiktas tik po 10 dienų nuo laimėtojo paskelbimo. Antstolė atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo pateiktuose išrašuose matyti, kad 14:59:34 didžiausia jo pasiūlyta kaina buvo 113 250 Lt, o 15:00:00 paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs 119 055 Lt. Tai įrodo, kad likus 26 sekundėms iki varžytynių pabaigos kaina galėjo būti didinama ir buvo padidinta. Pareiškėjo pateiktuose išrašuose 15:00:00 užfiksuota didžiausia pasiūlyta kaina, varžytynių būsena iš „vykstančios“ pakeista į „baigtos“. Siūlomos kainos fiksavimas elektroninių varžytynių sistemoje priklauso ir nuo varžytynių dalyvio internetinio ryšio spartos ar paslaugų kokybės, techninio įrenginio, kuriuo naudojantis dalyvaujama varžytynėse, veikimo kokybės ir kitų techninių aplinkybių, už kurių sutrikimus neatsako nei antstolis, nei Antstolių informacinės sistemos tvarkytojas. Antstolė nurodė, kad automatinis ir ne automatinis kainos didinimo būdai yra alternatyvūs, vienas kitam nedarantys įtakos. Tai, kad šiuo metu kainos didinimo automatiniu būdu tvarka dar nėra įdiegta, netrukdo dalyvauti elektroninėse varžytynėse ir didinti kainą ne automatiniu būdu. Atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) nurodytą varžytynių dalyvio įmokos sumokėjimo ir grąžinimo tvarką, pareiškėjui kompensuoti 6 Lt, atskaitytų už banko paslaugas, mokant varžytynių dalyvio mokestį, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė pareiškėjo UAB ,,Rukma“ skundą atmesti. Nurodė, kad kiekvienas kainos kėlimas fiksuojamas Antstolių informacinėje sistemoje. Varžytynėse Nr. 00422, vykusiose nuo 2013-02-15 10:00:00 iki 2013-02-22 15:00:00, sistemos techninių sutrikimų neužfiksuota. Varžytynių dalyviai kėlė kainą iki 2013-02-22 14:59:59.97. Kainos pakėlimai, atlikti suėjus varžytynių pabaigos laikui, sistemoje nepriimami. Nėra CPK 717 straipsnyje nurodytų pagrindų paskelbti varžytynes neįvykusiomis. Varžytynės vyko iki nustatyto laiko pabaigos, kainą didinant pagal kainos kėlimo taisykles. Taip pat nurodė, jog automatinio kainos didinimo mechanizmo nebuvimas neapribojo varžytynių dalyviams galimybės dalyvauti elektroninėse varžytynėse ir didinti kainą. Pareiškėjas, patvirtindamas, kad susipažino su SVI nustatyta vykdymo tvarka bei Naudojimosi elektroninių varžytynių sistemos tvarkos aprašu, sutiko, kad nelaimėjusiam dalyviui sumokėtas dalyvio mokestis bus grąžinamas atskaičius banko mokesčius (CPK 713 straipsnio 8 dalis).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-11 nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo UAB ,,Rukma“ skundo dėl antstolės B. P. veiksmų. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad sistemoje neįdiegus kainos didinimo automatiniu būdu, sistema negali teisingai nustatyti varžytynių dalyvio didžiausios pasiūlytos kainos, kuri atitiktų turto pardavimo kainą. Automatinis ir ne automatinis kainos didinimo būdai yra alternatyvūs (SVI 100-102 punktai). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei vykdomosios bylos medžiagą, nenustatė, jog Antstolių informacinė sistema buvo sutrikusi (CPK 185 straipsnis). Nors pareiškėjas teigė, jog negalėjo padidinti siūlomos kainos, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo teiginius. Iš pareiškėjo pateikiamų išrašų matyti, jog 14:59:34 didžiausia jo pasiūlyta kaina buvo 113 250 Lt, o 15:00:00 paskelbtas laimėtojas, pasiūlęs 119 055 Lt kainą (b. l. 5). Atsižvelgdamas į tai, jog SVĮ 105 punktas ir CPK 713 straipsnio 8 dalis, reglamentuojantys varžytynių dalyvio įmokos sumokėjimo ir grąžinimo tvarką, varžytynių dalyviams nenumato kompensacijos už banko paslaugas, teismas sprendė, kad pareiškėjui kompensuoti 6 Lt mokestį, atskaitytą už banko paslaugas, nėra pagrindo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) UAB „Rukma“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta tinkamai neištyrus aplinkybių, nurodytų pareiškėjo skunde. Teismas neįvertino, ar šiuo metu veikianti elektroninių varžytinių vedimo tvarka atitinka nuostatas, kurias reglamentuoja CPK 713 straipsnis ir SPI (2011-11-18 redakcija) VI skyrius. Teismas neišanalizavo varžytinių proceso, nepaskyrė nepriklausomos ekspertizės, kuri galėtų įvertinti nuo 2013 m. įdiegtos elektroninių varžytinių sistemos atitiktį įstatymui bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Skundžiama nutartis priimta antstolės ir VĮ Registrų centro, kurie gina savo kurtą, skubotai įdiegtą ir iki galo nesutvarkytą elektroninių varžytinių sistemą, paaiškinimų pagrindu. Apeliantas pažymi, kad neįdiegus kainos didinimo automatiniu būdu, negalima teisingai nustatyti didžiausios pasiūlytos kainos. Teisė pasirinkti kainos didinimo būdą (automatinį ar ne automatinį) suteikta varžytinių dalyviui ir ši įstatymo nuostata nėra panaikinta arba jos įsigaliojimas atidėtas, taigi ši nuostata galioja, bet nėra vykdoma. Teismas net nepasisakė dėl fakto, kad pravedant varžytines elektroniniu būdu imperatyvi civilinio proceso norma, suteikianti teisę varžytinių dalyviams didinti kainą automatiniu būdu, nėra vykdoma. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Atsiliepimas
Antstolė B. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo prašymą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėjas neprašė skirti ekspertizės, o ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Ekspertizės skyrimas faktui, kuris yra patvirtintas (t. y. faktui, kad automatinis iš varžytinių parduodamos kainos didinimas nėra įdiegtas), būtų netikslingas, prieštaraujantis protingumo, ekonomiškumo bei proceso operatyvumo principams. 2013-03-04 skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjas nurodė, kad elektroninė varžytinių sistema buvo sutrikusi, tačiau šio argumento atskirajame skunde jau nebeteikia. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad nei ji, nei VĮ Registrų centras nėra atsakingi už tai, kad kainos didinimas automatiniu būdu iki šiol nėra įdiegtas. Pareiškėjo argumentas, kad neįdiegus automatinio kainos didinimo būdu sistema negali teisingai nustatyti varžytinių dalyvio didžiausios pasiūlytos kainos, nepagrįstas, nes automatinis ir ne automatinis kainos didinimo būdai yra alternatyvūs ir vienas kitam nedarantys įtakos. Paneigus kainos didinimo neautomatiniu būdu teisėtumą, visi turto pardavimo iš varžytinių aktai turėtų būti pripažinti neteisėtais. Tai, kad šiuo metu kainos didinimo automatiniu būdu tvarka nėra įdiegta, netrukdo dalyvauti elektroninėse varžytinėse ir didinti kainą ne automatiniu būdu. Vadovaujantis SVĮ 103 punktu, nesvarbu, kuriuo būdu asmuo dalyvauja varžytinėse, laimėtoju pripažįstamas varžytinių dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, kuri tampa turto pardavimo kaina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, jog elektroniniu būdu vykstančių varžytinių, kuriuose dalyvavo apeliantas, metu sistema buvo sutrikusi ir dėl neįdiegto automatinio kainos didinimo būdo, apeliantas neturėjo galimybės pasiūlyti didesnės kainos, todėl apeliantas prašė varžytines pripažinti neįvykusiomis. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų argumentų.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį tinkamai neištyręs aplinkybių, nurodytų pareiškėjo skunde; teismas neįvertino, ar šiuo metu veikianti elektroninių varžytinių vedimo tvarka atitinka nuostatas, kurias reglamentuoja CPK 713 straipsnis ir SPI (2011-11-18 redakcija) VI skyrius, be to, neišanalizavo varžytinių proceso, nepaskyrė nepriklausomos ekspertizės, o skundžiamą nutartis priėmė antstolės ir VĮ Registrų centro, kurie gina savo kurtą, skubotai įdiegtą ir iki galo nesutvarkytą elektroninių varžytinių sistemą, paaiškinimų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė apelianto šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjų (skolininkų, išieškotojų, varžytinių dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų) skundus dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka galioja tikimybių pusiausvyros principas, kuriuo yra grindžiamas įrodinėjimas civiliame procese (nagrinėjant bylas tiek ginčo, tiek ypatingąja teisena), t. y. teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek paties apelianto pateiktus išrašus iš elektroninės varžytinių sistemos, tiek ir antstolės bei VĮ Registrų centro paaiškinimus, kurie visi vienareikšmiškai patvirtina vieną išvadą, jog elektroninė varžytinių sistema nebuvo sutrikusi. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad likus 26 sekundėms iki varžytinių pabaigos sistema jam neleido didinti kainos, o likus 10 sekundžių iki varžytinių pabaigos sustojo laikrodis (b. l. 2). Nors savo skunde pareiškėjas nenaudojo žodžio „sutrikusi“, tačiau minėti pareiškėjo skundo argumentai reiškia, kad varžytinių metu jis užfiksavo 2 sistemos sutrikimus, t. y. galimybės didinti kainą apribojimą likus 26 sekundėms iki varžytinių pabaigos ir laikrodžio sustojimą likus 10 sekundžių iki varžytinių pabaigos. Tačiau į bylą apeliantas nepateikė įrodymų apie sistemos sutrikimus (CPK 178 straipsnis), o bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas 14:59:34:88 val. pasiūlė 113 250 Lt kainą, o kitas varžytinių dalyvis, kuris laimėjo varžytines, 14:59:59:97 val. pasiūlė 119 055 Lt kainą (b. l. 5, 21). Abu dalyviai naudojosi rankiniu kainos kėlimo būdu (b. l. 21), todėl darytina išvada, kad likus mažiau nei 29 sekundėms iki varžytinių pabaigos egzistavo galimybė didinti kainą, tačiau apeliantas ja nepasinaudojo dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nei nuo antstolės, nei nuo VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kaip teisingai pažymėjo antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėjas neprašė skirti ekspertizės, o ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Be to, eksperto išvada – tai tik viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuriai nėra suteikta didesnė įrodomoji reikšmė. Šioje byloje nebuvo pagrindo nei skirti ekspertizę, nei plačiau pasisakyti dėl to, ar šiuo metu veikianti elektroninių varžytinių vedimo tvarka atitinka CPK 713 straipsnio ir SVI nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog vadovaujantis SVĮ 100 – 102 punktų nuostatomis, automatinis ir ne automatinis kainos didinimo būdai yra alternatyvūs, ir tokiu būdu teisingai pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad sistemoje neįdiegus kainos didinimo automatiniu būdu, sistema negali teisingai nustatyti varžytinių dalyvio didžiausią pasiūlytą kainą. Pagal SVĮ 100 punktą „Prasidėjus varžytynėms, varžytynių dalyviai didina kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Kainą varžytynių dalyvis gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu“. Žodis „arba“ reiškia alternatyvą. Dėl to, kad ginčo varžytinių metu automatinis kainos didinimo būdas nebuvo įgyvendintas, kas dėl to yra atsakingas ir kokią įtaką tai turi didžiausios pasiūlytos kainos teisingam nustatymui, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo pasisakyti, nes šios aplinkybės, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, neturi teisinės reikšmės teisingam šioje byloje kilusio ginčo išsprendimui. Minėto pobūdžio nusiskundimai nesudaro pagrindo kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir reikalauti varžytines pripažinti negaliojančiomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teisingumo ir protingumo principus atitinkančia antstolės pozicija, jog paneigus kainos didinimo neautomatiniu būdu teisėtumą, visi turto pardavimo iš varžytinių aktai turėtų būti pripažinti neteisėtais.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo UAB „Rukma“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį palikti nepakeistą.