Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2015-05-26 · Byla Nr. ATP-220-616/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-26
Bylos Nr.
ATP-220-616/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00823-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-220-616/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00823-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo A. P. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. kovo 8 d., 10 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,58 prom.). Tokiais veiksmais jis kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Šalies argumentai

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnioji specialistė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teises pažeidimo byloje, t. y. skirti ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Jų nuomone, teismas neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes dėl ko nutraukė administracinę bylą A. P. atžvilgiu. Nurodo, kad teismas teiginius, kad A. P. nepadarė administracinių teisės pažeidimo, nes nevairavo girtas, o tik vartojo alkoholinį kokteilį automobilyje, turėjo vertinti kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Kelių policijos grupės vyresniosios tyrėjos teigimu, teismas nevertino A. P. pirminio paaiškinimo, kuriame jis prisipažino, kad vairavo automobilį pagiringas. Taip pat nurodo, kad neatsižvelgta į pareigūnų duotus parodymus, kad iš karto po įvykio A. P. pripažino faktą, kad vakarykščiai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, pripažino, kad vairavo pagiringas. Tikslo apžiūrėti automobilio saloną, ar jame nėra tuščių, ar pilnų alkoholinių gėrimų butelių nebuvo tikslo, nes apie tai po įvykio A. P. neužsiminė, kad automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus bei viršininkui K. U. priėjus prie A. P. automobilio, jis nematė, kad A. P. vartotų alkoholinius gėrimus ar turėtų su savimi alkoholinių gėrimų tarą. Esant šioms aplinkybėms nekilo abejonių, kad A. P. vairavo automobilį pagiringas.

Nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat. kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, jų nuomone, nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracines nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų išieškojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinį skundą A. P. prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti nepakeistu 2015-04-10 Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą.

Atsiliepime nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą administracinę bylą nutraukti, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra jokio pagrindo.

Teigia, kad jis 2015-03-08 ryte susitiko su draugu G. S. ir tarėsi kaip atšvęsti šią dieną. Jo vairuojamu automobiliu nuvyko į „Norfą“, kur draugas nupirko du buteliukus alkoholinio kokteilio. G. S. susiskambinus su pastarojo draugais, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kai ten nuvažiavo, automobilis su dviem G. S. pažįstamais jau stovėjo. Jis pastatė automobilį greta, o G. S. per atidarytą langą bendravo su dviem ten sėdinčiais savo draugais. G. S. iš karto susitarė, kad vienu automobiliu, kurį vairuos jo draugas, vyks švęsti į gamtą. Kadangi buvo numatęs vartoti alkoholinius gėrimus, o rūpesčių su policija nesinorėjo, be to, G. S. draugas vairuotojas pasiūlė juos nuvežti ir parvežti, todėl paskambino mamai, kad ši pasiimtų automobilį. O jis su G. S. sėdėdami automobilyje išgėrė po alkoholinį kokteilį. Maždaug po 5 minučių prie automobilio priėjo jam pažįstamas Raseinių rajono policijos viršininkas K. U.. Jis net nespėjo viso butelio išgerti, todėl pakišo butelį po sėdynę, mano, kad nedidelė dalis išsiliejo salone, todėl policijos viršininkas greitai pajuto alkoholio kvapą. Buvo klaidingai įsitikinęs, kad Lietuvoje draudžiama automobilių salone turėti atkimštų alkoholio butelių, o tuo labiau vartoti, kad už tai skiriamos milžiniškos baudos, todėl išsigando ir policijos viršininkui nieko apie tai nepasakė. Iškviestas policijos pareigūnas jo daug neklausinėjo, išsamaus paaiškinimo nepaėmė, nustačius jam 0,58 promilių girtumą, patarė parašyti, kad jis yra pagiringas po vakarykščio, ką jis ir padarė. K. U. Raseinių policijai vadovauja seniai, yra autoritetingas pareigūnas, kurį jis gerbia, todėl jam neišdrįso pasakyti tiesos, tikėdamasis tai paaiškinti teisme. Mano, kad kaip viršininkas pasakys, taip jo pavaldinys įvykį ir įformins.

Nurodo, kad jis automobilio būdamas neblaivus automobilio nevairavo, niekas jo vairuojančio nesustabdė, alkoholį jis vartojo stovinčiame automobilyje ir nesiruošė toliau niekur važiuoti. Atvykusi mama automobilį parvairavo namo. Kiek suprato, policijos viršininko dėmesį patraukė tai, kad abu automobiliai stovėjo aikštelėje ne pagal nurodytą stovėjimo tvarką, nors eismui ir netrukdė, atidarytais langais, o tai sukėlė įtarimą dėl galimo narkotikų platinimo. Teigia, kad buvo patikrintas ir antro automobilio vairuotojo M. S. blaivumas, šis buvo blaivus. Policija jam surašė protokolą, nes neturėjo automobilio draudimo. Vienintelis liudytojas, kuris galėjo patvirtinti jo vairavimo faktą, tai K. U., tačiau šis liudytojas teisme to nepatvirtino, nurodė, kad įvykio vietoje atsirado ne anksčiau kaip po penkių minučių nuo sustojimo, jis nematė jo automobilyje geriančio kokteilį, nes, išsigandęs ne visai išgertą butelį paslėpė. Pažymi, kad automobilio salonas nebuvo apžiūrėtas. Mano, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą, motyvuotą nutarimą nutraukti administracinę bylą, kurį pakeisti Institucijos skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu A. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., įvykio ir sudėties.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė surinktais ir aptartais įrodymais, apeliantas nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi anksčiau nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo A. P. nutraukė, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. P. veiksmuose yra ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. atsiranda transporto priemonę vairavusiam asmeniui, kuriam nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilių neblaivumas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, A. P. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (4 b. l.), policijos pareigūno K. R. tarnybinis pranešimas (9 b. l.), paties A. P. paaiškinimas, kad vairavo dėl to, nes nesijautė pagiringas (5 b. l.), liudytojų K. R. ir K. U. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu (40–42 b. l.), alkotesterio parodymai – nustatytas 0,58 promilių girtumas (7 b. l.).

Bylos duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (4 b. l.), tvirtina, kad A. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ 2015 m. kovo 8 d. 10.52 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (7 b. l.). Byloje esanti patikros sertifikato Nr. 1658412 kopija, patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. AREL-0111 buvo tinkamas naudoti (patikros sertifikatas galiojo iki 2015-05-13 (6 b. l.)). Policijos pareigūno K. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iš budėtojo gavo pranešimą, kad Raseinių m. Dominikonių g. reikalinga pagalba Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK viršininkui, jog nuvykus į minėtą vietą, Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK viršininkas K. U. perdavė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus ir nurodė vairuotoją, kuris galimai neblaivus vairavo automobilį. Automobilio vairuotojui A. P. buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas, buvo surašytas ATP protokolas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio A. P. paaiškinimo, jis nurodė, kad vairavo dėl to, kad nesijautė pagiringas. Teisme apklaustas tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas nurodė analogiškas aplinkybes ir papildomai parodė, jog vairuotojas iš karto prisipažino, kad jis vairavo ir buvo vakarykščiai gėręs, vairuotojui buvo patikrintas girtumas, jis su viskuo sutiko, nustačius girtumą, vairuotojas pats iškvietė automobilio savininkę. Taip pat liudytojas parodė, kad atvykusi A. P. mama klausė A. P. ką jis prisidirbo ir jis atsakė, kad „neapskaičiavau, pagiringas buvau ir pripūčiau“. Teisme apklaustas liudytojas K. U. parodė, kad jis 2015 m. kovo 8 d. apie 11 val. pamatė stojantį automobilį greta kelkraščio, nors aikštelėje buvo vietos, todėl jis privažiavo nuosavu automobiliu prie stovinčių jaunuolių. Jis prisistatė ir paklausė, kodėl jie čia taip stovi. Vairuotojas atidaręs automobilio langą jam pateikė dokumentus, iš automobilio padvelkė alkoholio kvapas. Jis paklausė, kodėl važinėja išgėręs, vairuotojas jam atsakė, kad vakarykščiai buvo išgėręs, kad jaučiasi gerai, atvažiavo pakalbėti su draugu. Taip pat liudytojas parodė, kad jis iškvietė pareigūnus, jog jie patikrintų vairuotojo blaivumą, atvykus pareigūnams perdavė automobilio vairuotojo dokumentus, palaukė, kol buvo vairuotojui patikrintas blaivumas, vairuotojui buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas. Teismas pažymi, kad pagrindo nesiremti iš esmės nuosekliais ir neprieštaringais policijos pareigūnų parodymais, kurie atitinka K. R. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, nėra. Jokių esminių prieštaravimų pareigūnų paaiškinimuose nenustatyta. Pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nėra suinteresuoti jam pakenkti. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti liudytojo K. U., kuris pats matė daromą pažeidimą, parodymais, tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno K. R. nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, A. P. apylinkės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis alkoholinį kokteilį gėrė automobilyje ir neketino niekur važiuoti, kad paskambino mamai, kuri turėjo atvažiuoti ir pasiimti automobilį (39–40 b. l.), vertinamos kaip jo pasirinkta gynybos priemonė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis, atsižvelgia į tai, kad tokia A. P. versija apie jo iki pareigūnų sustabdymo vartotą alkoholį, iškilo tik teisme, ir jis nei policijos pareigūnams, nei protokole pateikdamas pasiaiškinimą, nenurodė apie alkoholio vartojimą iki jo sustabdymo. Ši apelianto versija paneigiama minėtų liudytojų K. U., K. R. apylinkės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, policijos pareigūno K. R. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis.

Liudytojo G. S. duotus parodymų teisme, kad A. P. alkoholinio kokteilio buteliuką išgėrė automobilyje, neblaivus automobilio nevairavo (42 b. l.), teismas vertina kaip A. P. gynybinės versijos palaikymą, nepagrįstą jokiais kitais objektyviais įrodymais. Šio liudytojo parodymų negalima laikyti patikimais, kadangi jis yra A. P. draugas ir netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi.

Skundą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis anksčiau aptartais įrodymais, neturi pagrindo abejoti, kad A. P. 2015 m. kovo 8 d., 10 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas ( 0,58 promilių) girtumo laipsnis, ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs visų svarbių bylai aplinkybių, todėl A. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas. Esant šioms aplinkybėms Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant A. P. kaltu, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo A. P. asmenybę – gyvena su tėvais, nevedęs, dirbantis, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, jo darbinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu, Raseinių miesto seniūnija nusiskundimų dėl A. P. elgesio, gyvenimo būdo, nėra gavusi, neteistas, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už tos pačios rūšies pažeidimą, t. y. už automobilio vairavimą būnant neblaiviam, į tai, kad A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2014 m. liepos 17 d. nutarimu nubaustas už ATPK 134 str. 1 d., 123 str. 5 d.). Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas spren­džia, kad A. P. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, skirtina nuobauda, didesnė nei ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis – 370 EUR bauda su teisės vairuoti trans­por­to priemones atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Įvertinus visumą nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, daroma išvada, kad paskyrus pažeidėjui didesnę nei vidurkis dydžio nuobaudą pavyks pasiekti ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, panaikinti ir priimti naują nutarimą:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 370 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Ernesta Montvidienė