Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovo UAB „Skira“ atstovams S. A., advokatui R. Č., atsakovui R. D., jo atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skira“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2013-11-05 apie 16.30 val. Lenkijos transporto inspekcija prie Lomžo sustabdė, o po to ir sulaikė UAB „Skira" transporto priemonę - vilkiką IVECO valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą atsakovo R. D., kuris tuo metu dirbo UAB „Skira" vairuotoju. Šio dokumentų patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas 2013-07-09, 2013-07-10, 2013-07-12, 2013-07-13 pravažiavo Lenkijos mokamais keliais (13 mokėjimo vietų) nesumokėjęs kelių mokesčio. Dėl visų nesumokėjimo atvejų buvo surašytas 2013-11-05 kontrolinis protokolas, kiti pagal Lenkijos įstatymus numatyti dokumentai ir jų pagrindu atsakovas pripažintas pažeidusiu Lenkijos įstatymus dėl mokesčių už kelius nemokėjimo, 2013-11-06 paskirta asmeniškai atsakovui po 3000 Lenkijos zlotų bauda už kiekvieną iš 13 pažeidimų, surašant atitinkamai13 sprendimų. Iš viso baudų atsakovui paskirta 39 000 Lenkijos zlotų sumai.

Ieškovas UAB „Skira" nurodo, kad transporto priemonė - vilkikas IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta ir pastatyta į saugomą stovėjimo aikštelę, už kurios paslaugas UAB „Skira" turėjo sumokėti ir grynais sumokėjo 350 Lenkijos zlotų.

Grįžus į Lietuvą, ieškovas inicijavo Lenkijos advokato paiešką ir pasinaudodamas jo paslaugomis pasiekė, kad trys baudos atsakovui būtų panaikintos, t.y. viso baudų sumažėjo 9 000 Lenkijos zlotų sumai. Tie pinigai buvo grąžinti tiesiogiai UAB „Skira“ . Ieškovas taip pat nurodo, kad UAB „Skira" dėl Lenkijos advokato paslaugų atsakovo interesais patyrė 1 650 Lenkijos zlotų išlaidų. Jas atsakovas, ieškovo nuomone, turi atlyginti ieškovui CK 6.233 str. pagrindu, nes jos patirtos dėl atsakovo asmeninių reikalų tvarkymo (baudų sumažinimo).

Atsakovas R. D. nurodo, kad įvykis, kurio meto buvo priskaičiuoti mokesčiai už nesumokėtą kelių mokestį, atsitiko atsakovui vykdant darbo pareigas. Taigi tuo metu atsakovą ir ieškovą siejo darbdavio ir darbuotojo teisiniai santykiai, todėl šioje situacijoje sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą, atsakovo nuomone, turi būti vadovaujamasi LR Darbo kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę. Atsakovas nurodo, kad DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atikus nustatytas darbo pareigas. Taigi visų pirma, atsakovo įsitikinimu, turi būti vertinama ar prievolė sumokėti bandas už nesumokėtą mokestį kilo dėl atsakovo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Kaip patvirtina prie atsiliepimo pateikti dokumentai, į vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas neįėjo pareiga pasirūpinti ar sumokėti privalomus mokesčius. Atsakovo teigimu, per visą įmonėje išdirbtą laiką nereikėjo to daryti. Būtinais ir privalomais mokesčių, tame tarpe ir kelių mokesčių Lenkijos Respublikoje, sumokėjimu rūpinosi ir atsakingi buvo kiti įmonės darbuotojai Atsakovo nuomone, nuostoliai ieškovui kilo dėl kitų darbuotojų aplaidžiai ar neatidžiai atliktų darbo pareigu, o ne dėl atsakovo kaltės, todėl reikalavimas atlyginti žalą turi būti reiškiamas ne atsakovui.

Atsakovo nuomone, nesant jo kaltės dėl kilusių nuostolių, negali būti taikoma ir materialinė atsakomybė, kuriai taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala, 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimo); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo katė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šals teisės pažeidimo metu (buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.

Civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant tam tikroms sąlygoms: padaryta žala, priešingas teisei skolininko elgesys, priežastinis ryšys bei skolininko kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Esant vien tik žalos padarymo faktui, civilinė atsakomybė neatsiranda. Turi būti įrodytos ir kitos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos. Tuo tarpu pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra turtinės žalos, susietos su darbo pareigų vykdymu, padarytos kitam darbo teisinio santykio subjektui, atlyginimas (DK 245 str.). Darbuotojai privalo atlyginti visą žalą, jei su jais sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas pripažįsta, kad komandiruotės metu: 2013-07-09, 2013-07-10, 2013-07-12, 2013-07-13 pravažiavo Lenkijos mokamais keliais (13 mokėjimo vietų) nesumokėjęs kelių mokesčio. Taip pat neginčija fakto, kad jam paskirtas baudas sumokėjo ieškovas. Ginčas kyla dėl atsakomybės. Ieškovas reikalavimą kildina iš civilinių teisinių santykių, atsakovas teigia, kad ši žala atsirado iš teisinių darbo santykių ir ginčas turėtų būti sprendžiamas remiantis materialinės atsakomybės principais.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovas sumokėjo baudą, kuri buvo paskirta atsakovui (b.l. 28, 33). Atsakovui paskirtos baudos sumokėjimas buvo jam nustatytos pareigos vykdymas. Atsakovui nesumokėjus jam skirtų baudų, ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo sulaikyta iki to laiko, kol jos bus sumokėtos (b.l. 26-44). Tai reiškia, kad, atsakovui nesumokėjus jam paskirtos baudos, ieškovas dėl transporto priemonės sulaikymo patyrė atitinkamų praradimų, nes ji nebuvo panaudota įmonės veikloje. Taigi šiuo atveju ieškovas turėjo pagrįstą interesą sumokėti atsakovui paskirtą baudą. Ieškovui ją sumokėjus tarp šalių atsirado kitokie – civilinės, bet ne darbo teisės reglamentuojami, – santykiai.

Ieškovui sumokėjus atsakovui paskirtą baudą, šis nepatyrė tų išlaidų, kurios jam buvo neišvengiamos. Nepatirdamas neišvengiamų išlaidų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. ieškovo, sąskaita, nes sutaupė turtą, kurį pinigine išraiška turėjo perduoti kitiems asmenims – sumokėti baudą. Atsakovas prašo vadovautis Darbo kodekso normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą, t. y. tuo, kad šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas). Tačiau šios materialios įstatymo normos taikymas yra nepagrįstas, nes šalių santykiai dėl baudos, sumokėtos už atsakovą, atsirado ne iš darbo santykių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010).

Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina suma sudaro 32 000 Lenkijos zlotų, kas pagal teisės aktų reikalavimus Lietuvos banko skelbiamą jo interneto svetainėje buhalterinį užsienio valiutų kursą sudaro 7651,62 Eur (26 419,52 litų, t.y. pareiškimo dėl teismo įsakymo dieną - 2014-08-04, 10 Lenkijos zlotų - 8,2561 litų). Pagal CK 6.36 str. prievolę netinkamai vykdantis asmuo turi kompensuoti ieškovui visus nuostolius dėl prievolės valiutos kurso pasikeitimo, t.y. teismo sprendimu turi būti priteisiama tokia pinigų suma litais, kad jos pakaktų įsigyti išleistą užsienio valiutos kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2003). Atsakovas skolos dydžio neginčija, todėl teismas šiuo klausimu detaliau nepasisako.

Kadangi ieškiniu keliamas finansinių prievolių įvykdymo klausimas, tai pripažinus ieškovo ieškinį pagrįstu, priteistinos procesinės palūkanos, numatytos CK 6.210 str. 1 d., t. y. 5 procentų dydžio palūkanos nuo 7651,62 Eur (26 419,52 litų) sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tokiu būdu, ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas (CK 6.36 str., 6.114 str., 6.233 str.).

Atsakovas teismo prašo ieškinio tenkinimo atveju, atsižvelgti į sunkią jo ir jo šeimos materialinę padėtį ir išdėstyti priteistos sumos mokėjimą. Atsakovas pateikia pažymą apie jo gaunamą darbo užmokestį, kuris neviršija MMA (b.l. 64), taip pat dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovo sutuoktinė D. D. 2013-2014 m. gaudavo netekto darbingumo pensiją (b.l. 71-74), o 2014-12-15 mirė (b.l. 70). Kartu su atsakovu gyvena jo dukros šeima, kurioje auga trys mažamečiai vaikai, o dukros mėnesinės pajamos sudaro apie 110 Eurų (b.l. 79). Nors ieškovas šiuo klausimu savo nuomonės neišreiškė, teismas sprendžia, kad priteistina suma yra itin didelė, atsakovas neturi jokios galimybės iš karto sumokėti tokią sumą, todėl atsakovo prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą tenkintinas (CPK 284 str.). Įvertinus pateiktus atsakovo dokumentus, patvirtinančius jo materialinę padėtį, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas – įmonė yra stipresnė ginčo šalis, ir siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros principo, spręstina, kad teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas 48 mėnesiams, mokant priteistą sumą kas mėnesį lygiomis dalimis.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 172,32 Eur (595 Lt) žyminis mokestis (b.l. 3, 48) ir 831 Eur išlaidos už advokato paslaugas (b.l. 6-7, 183-184). Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Skira", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 7651,62 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 62 ct, 26 419,52 Lt) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2014-08-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 172,32 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 32 ct) žyminio mokesčio bei 831 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 6,11 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimo dalies dėl skolos, žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidų priteisimo (viso suma 8654,94 Eur) vykdymą išdėstyti 48 mėnesiams, įpareigojant atsakovą R. D. mokėti priteistą sumą kas mėnesį lygiomis dalimis po 180,31 Eur.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.