Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30989-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.2; 3.2.7.1

2021 m. balandžio 29 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės „Bestlita“ vadovui, suinteresuoti asmenys – anstolis Robertas Vasiliauskas, skolininkas G. R., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bestlita“, UAB „Bestlita“ vadovas V. G., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, nutarė paskirti UAB „Bestlita“ vadovui V. G. iš viso 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą (už kiekvieną antstolio 2019 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. S-19-179-31772 nevykdymo ar kliudymo dieną, laikotarpiu nuo šio patvarkymo įteikimo dienos 2019 m. gruodžio 2 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d. ir už kiekvieną antstolio 2020 m. sausio 3 d. patvarkymo Nr. S-20-179-142 nevykdymo ar kliudymo dieną, laikotarpiu nuo šio patvarkymo įteikimo dienos 2020 m. sausio 17 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d).

2021 m. kovo 12 d. teisme gautas suinteresuoto asmens V. G. prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties panaikinimo, pasirašytas suinteresuoto asmens atstovo.

Prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkinamas.

Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje, remiantis kurio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui (CPK 75 str. 1 d.), tačiau įstatyme yra numatyta galimybė praleistą terminą atnaujinti. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.). Remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d.). Nurodytos nuostatos remiantis CPK 338 straipsniu taikytinos sprendžiant ir praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą. Praleidęs terminą asmuo turi teisę kreiptis į teismą prašydamas atnaujinti praleistą terminą, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis praleido procesinį terminą. Pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo turi būti motyvuotas ir atitikti kitus bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodomos aplinkybės, patvirtinančios prašymo pagrįstumą, ir prie prašymo turi būti pridedami atitinkami įrodymai.

Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl nurodytų priežasčių teisės į apeliaciją apribojimo pagrindu gali būti tik įstatyme tiesiogiai įvardijamos, su pagrindiniais civilinio proceso tikslais suderintos, stabilumą ir teisingumą taikant materialines teisės normas užtikrinančios aplinkybės. Vienas iš tokių pagrindų - terminas atskirajam skundui paduoti. Šiuo ribojimu siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti teismo priimto procesinio sprendimo stabilumą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios praleistų procesinių terminų atnaujinimo nuostatos, o taip pat pirmiau nurodyta CPK 307 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą, teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.

Nei pirmiau nurodytose, nei kitose teisės normose nėra konkrečiai nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, palikta spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Procesinis terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą nuoroda į svarbias priežastis reiškia, kad praleistas procesinis terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl ekstraordinarių, išskirtinių aplinkybių.

Nagrinėjamuoju atveju suinteresuotas asmuo prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, tačiau šis jo prašymas negali būti tenkinamas, nes jis pateiktas praleidus naikinamąjį terminą, numatytą CPK 307 straipsnio 3 dalyje, per kurį gali būti pateiktas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 338 straipsnis). Be kita ko, pareiškėjas be aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepriėmė teismo korespondencijos ir teisinių dalykų neišmanymo, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių. Kaip jau buvo nurodyta, svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas procesinis terminas, laikytinos tik tokios ekstraordinarios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Paminėtos aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis, t. y. tokiomis, kurios objektyviai galėjo trukdyti suinteresuotam asmeniui per įstatyme nustatytą terminą pateikti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties paduoti.

Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas.

Teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, daro išvadą, kad nutarties rezoliucijos dalis suformuluota neaiškiai. Teismas išaiškina suinteresuotam asmeniui, jog UAB „Bestlita“ vadovui V. G. už nutartyje įvardytų antstolio patvarkymų visus nevykdymo laikotarpius (t. y. 2019 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. S-19-179-31772 nevykdymo laikotarpį nuo šio patvarkymo įteikimo dienos 2019 m. gruodžio 2 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d. ir už antstolio 2020 m. sausio 3 d. patvarkymo Nr. S-20-179-142 nevykdymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d.) buvo iš viso skirta 50 Eur dydžio bauda, nedetalizuojant baudos piniginės išraiškos dydžio kiekvieną minėtų antstolių patvarkymų nevykdymo dieną. Taigi teismas išaiškina, jog teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties rezoliucijos dalis dėl baudos dydžio turi būti suprantama kaip reiškianti jog už visus minėtus antstolio patvarkymų nevykdymo laikotarpius UAB „Bestlita“ vadovui V. G. buvo iš viso skirta 50 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.