Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-20 · Administracinė byla Nr. I-451-402/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
I-451-402/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
E. U.
Atsakovas
Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams
Advokatai
Vidutė Tiškuvienė
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I - 451-402/2010
Procesinis Nr.3-62-3-00107-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 16.8.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjo E. U. atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. U. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, kad Alytaus pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. U. 2008 m. gruodžio 12 d. apie 23.30 val. traumą patyrė Alytaus pataisos namuose tarnybos metu ir šis nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba; pripažinti negaliojančiu Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010-01-20 raštu Nr.8-702 atsisakymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją E. U. 2008-12-12 tarnyboje patirtos traumos sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti bei išmokėti priklausančią kompensaciją už nelaimingo atsitikimo metu tarnyboje sveikatos sutrikdymą; įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją kreiptis į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją E. U. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l. 97-99) nurodė, kad Alytaus pataisos namuose jis dirbo apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju. 2008 m. gruodžio 12 d. apie 23.30 val., budėdamas kontroliniame praleidimo punkte Nr.9 ( KPP-9 ) ir eidamas užrakinti 4 lokalinio sektoriaus (drausmės grupės) gyvenamųjų patalpų duris, lipdamas laiptais link durų, esant slidžiai dangai, paslydo bei pargriuvo, dėl ko susižalojo dešinės kojos kelį. Apie įvykį informavo Alytaus pataisos namų budintįjį padėjėją ir kreipėsi į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Po tarnybos kreipėsi į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Dėl patirtos dešinės kojos kelio traumos buvo gydomas ligoninėje, 2009-03-18 atlikta operacija, vėliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai ir baigtas 2009-07-14. 2008 m. gruodžio 16 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti. 2008-12-30 Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu Nr. 7 nustatyta, jog traumą patyrė tarnybos metu ir šis nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba. 2010-01-14 prašymu, kreipėsi į Alytaus pataisos namų personalo skyriaus viršininką, prašydamas duoti siuntimą į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Alytaus pataisos namų direktorius 2010-01-20 raštu Nr. 8-702, atsisakė duoti siuntimą į CMEK, nurodydamas, jog trauma darbe įvyko dėl jo paties neatsargumo, todėl esant tokiai tyrimo išvadai siuntimas į CMEK neišduodamas ir kompensacija dėl patirtos traumos negali būti mokama, be to, šiuo metu nėra pareigūnas, pareigūno statusą prarado, kai buvo atleistas iš tarnybos. Atsakovo Alytaus pataisos namų direktoriaus atsisakymas kreiptis į CMEK dėl patirto sveikatos sutrikimo laipsnio nustatymo nepagrįstas, kadangi nelaimingo atsitikimo tyrimo akte nurodyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada, kad pareiškėjas traumą patyrė tarnybos metu ir šis nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba. Be to, tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau – ir Statutas) nėra numatyta, kad kompensacija dėl sužalojimo tarnybos metu nemokama, jeigu pareigūnas vėliau atleidžiamas iš tarnybos, pareiškėjas neatliko veiksmų, nurodytų Statuto 50 straipsnyje, dėl kurių kompensacijos pareigūnams nemokamos. Susižalojo dešinės kojos kelį žiemos metu paslydęs ir pargriuvęs, esant slidžiai laiptų, kurių priežiūra turėjo rūpintis atsakovas dangai ir dėl to jo kaltės ar tyčios nėra. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo administracija turi surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, kad jis traumą patyrė tarnybos metu ir šis nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba. Surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, kad nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba, atsakovo administracijos vadovas privalo kreiptis į CMEK dėl jo patirto tarnybos metu sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo. Nustačius sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl priklausančios kompensacijos dėl sužalojimo išmokėjimo.

Pareiškėjo atstovė advokatė V.Tiškuvienė prašė pareiškėjo skundą tenkinti, paaiškino, kad neatsargumas nėra veika, numatyta Statuto 50 str. dėl ko nemokama kompensacija, be to Statute nenumatyta, kad kompensacija nemokama jei pareigūnas buvo atleistas. Pareiškėjas traumą patyrė tarnybos metu, surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, atsakovas turi kreiptis į CMEK dėl sveikatos sutrikimo laipsnio nustatymo.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepime (b.l. 106-107) nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2003 m. gegužės 21 d. Statuto 48 str. neteko galios ir pareigūnų draudimas valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų darbe nėra numatytas, todėl pareiškėjui kompensacija neišmokėtina. Pareiškėjas galėjo pats savanoriškai apsidrausti draudimo įstaigoje dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo įstatymo numatyta tvarka. Nelaimingas atsitikimas 2008 m. gruodžio 30 d. tyrimo akte Nr. 7 įvardintas kaip nelaimingas atsitikimas darbe dėl paties E. U. neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, kompensacija pareiškėjui dėl patirtos traumos darbo metu negali būti išmokėta, kadangi jis nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų einant tarnybines pareigas. Tik 2010 m. sausio 15 d. buvo išleistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įsakymas, kuriuo nustatytos taisyklės dėl Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų nelaimingų atsitikimų ar sveikatos sutrikdymų tyrimą ir apskaitą, todėl dėl 2008-12-12 pareiškėjo patirtos traumos jokio tarnybinio tyrimo išvados negali pateikti, nes tai nebuvo numatyta jokiais teisiniais aktais. Į CMEK siunčiamas pareigūnas, o ne buvęs pareigūnas. Pareigūno statusą pareiškėjas E. U. prarado 2009 m gruodžio 6 d., kai buvo atleistas iš tarnybos, o prašymą dėl siuntimo į CMEK pateikė 2010 m sausio 18 d., tai yra, jau nebūdamas pareigūnu, todėl pataisos namai jį siųsti į CMEK dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti neturėjo pagrindo, kadangi CMEK atlieka tik pareigūnų ar kursantų sveikatos sutrikdymo ekspertizes.

Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2008-12-12, apie 23.50 val. Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. U. budėdamas KPP-9 ir eidamas užrakinti lauko duris ant laiptų paslydo ir susimušė dešinės kojos kelį. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2008-12-16 įsakymu Nr. 1-321 buvo sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti (b.l. 45). Atlikusi tyrimą, komisija 2008-12-30 surašė Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr.7, kuriuo konstatavo, kad E. U. traumą patyrė tarnybos metu ir šis nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba (b.l. 46). Šis aktas buvo patvirtintas Alytaus pataisos namų direktoriaus. 2009-07-27 E. U. kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių prašydamas išmokėti jam priklausančią kompensaciją dėl patirtos traumos darbo metu (b.l. 58). Alytaus pataisos namai 2009-09-03 raštu Nr. 8-8645 atsakė pareiškėjui, jog kompensacija nebus mokama, kadangi įvykis kvalifikuojamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe dėl jo paties neatsargumo, o Statute pareigūnų draudimas valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų darbe nėra numatytas (b.l. 59). 2009-12-02 Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 23/P-105 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos sumažinus pareiginių etatų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų. 2010-01-14 pareiškėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų personalo skyriaus viršininką su prašymu duoti siuntimą į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti (b.l. 60). 2010-01-20 Alytaus pataisos namai raštu Nr. 8-702 atsisakė išduoti siuntimą, motyvuojant tuo, kad kompensacija pareiškėjui nemokėtina, kadangi ištyrus traumos atsiradimo aplinkybes buvo nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl paties pareiškėjo neatsargumo, bei tuo, kad pareiškėjas šiuo metu nėra pareigūnas (b.l. 61).

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuojamas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytais atvejais. Šio įstatymo 2 str. 3 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir (arba) kurių profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 dalies 1 punktą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnai privalomai nedraudžiami. LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr.1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 3 p. nustatyta, kad nelaimingi atsitikimai darbe, įvykę institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai, tiriami pagal šių institucijų parengtus ir patvirtintus nelaimingų atsitikimų, vykdant tarnybines pareigas, tyrimo ir apskaitos nuostatus. Iki 2010-12-02 pareiškėjas buvo Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžios įstaigos Alytaus pataisos namų pareigūnas. Todėl darytina išvada, kad 2008-12-30 darbo metu įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu E. U. patyrė traumą, turėjo būti tiriamas pagal institucijos, kurioje dirba, parengtus ir patvirtintus nelaimingų atsitikimų, vykdant tarnybines pareigas, tyrimo ir apskaitos nuostatus. Tačiau byloje nėra duomenų apie Alytaus pataisos namuose parengtus ir patvirtintus nelaimingų atsitikimų, vykdant tarnybines pareigas, tyrimo ir apskaitos nuostatus.

Statuto 49 str. 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija. LR Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr.530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ 20 punkte nurodyta, kad kompensacija apdraustajam, sužeistam ryšium su tarnyba, mokama vadovaujantis atitinkamai pagal nustatytą veiklos sritį CMEK (Vidaus reikalų ministerijos, Karinės medicinos ekspertizės ar kitos) arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada ir pateiktu įvykio aktu, surašytu darbovietėje (tarnybos, mokymo, stažuotės, praktikos vietoje). Prireikus vadovaujamasi tardymo (ikiteisminio tyrimo) išvada arba teismo sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių 4 punktą, kad pareigūnas siunčiamas į CMEK, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba.

Kaip matyti iš 2010-12-30 nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 7, nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje konstatuota, jog E. U. traumą patyrė būtent tarnybos metu ir šis nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba.

Statuto 50 str. 5 dalyje įtvirtinta, jog Statuto 48 straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu: 1) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką; 2) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų; 3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą; 4) pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti; 5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu. Pareiškėjo patirtos traumos Akte nurodyta priežastis – neatsargumas, nėra susijusi nei su vienu iš Statuto 50 straipsnio 5 dalyje numatytų atvejų.

Statuto 49 str. nurodytos pareigūnų kompensacijos yra viena iš pareigūnų socialinių garantijų formų, be to, tai tokia socialinė garantija, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigūnų sauga bei sveikata, ir atlieka žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo funkciją. Sprendžiant šios kompensacijos išmokėjimo pareigūnui klausimą, nėra ir negali būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu yra pasibaigę tarnybos santykiai ir ar apskritai jie yra pasibaigę. Baigtinis kompensacijų nemokėjimo pagrindų sąrašas yra numatytas Statuto 50 str., kuriame nėra numatyta, jog kompensacijos yra nemokamos priklausomai nuo to, ar pareigūnas yra atleistas iš tarnybos.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2010-01-20 raštas Nr.8-702 „Dėl siuntimo į centrinę medicinos ekspertizės komisiją“ yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pagal Statuto 48 straipsnio 7 dalį Pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi, sužalojimo sunkumo laipsnį pareigūnui CMEK nustato, vadovaudamasi jau minėtomis LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr.1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklėmis. Pagal minėtų taisyklių 7 punktą sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustato vadovaudamasi įvykio tarnyboje tyrimo dokumentais, analizuodama medicininius dokumentus, atlikdama fizinės ir psichikos sveikatos būklės medicininį, psichologinį tyrimą, o prireikus – pagal kitus dokumentus.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją surašyti tarnybinio patikrinimo išvadą, kad Alytaus pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. U. 2008 m. gruodžio 12 d. apie 23.30 val. traumą patyrė Alytaus pataisos namuose tarnybos metu ir šis nelaimingas atsitikimas susijęs su tarnyba tenkintinas iš dalies. Tarnybinio tyrimo išvada surašoma atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Iš Alytaus pataisos namų 2010-09-10 rašto Nr. 9683 matyti, kad tarnybinis tyrimas dėl E. U. susižalojimo nebuvo atliktas (b.l. 91). Atsižvelgiant į tai atsakovas įpareigotinas atlikti tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo 2008-12-12 patirto su tarnyba susijusio sveikatos sutrikdymo, kurio išvada pareiškėjui nesutinkant su joje išdėstytais argumentais, nustatyta tvarka gali būti skundžiama teismui.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją kreiptis į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją E. U. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti netenkintinas. Teismo vertinimu šis reikalavimas yra išankstinio pobūdžio, kadangi šiuo metu nėra atlikti visi veiksmai reikalingi kreiptis į CMEK, t.y. neatlikta tarnybinis patikrinimas ir nesurašyta tarnybinio patikrinimo išvada.

ABTĮ 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. suinteresuota šalis dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas patikslintame skunde prašė priteisti iš atsakovo turėtas teismo išlaidas bei pateikė adv. V.Tiškuvienės pinigų priėmimo kvitą, tačiau rašytinio prašymo nepateikė ir nenurodė, kokias išlaidas patyrė, nepateikė teismo išlaidų paskaičiavimo, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar prašymai atlyginti teismo išlaidas yra pagrįsti. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. gegužės 11 d. nutartis adm. byloje Nr. A-261-599/2009). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymus su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. ir 2 p.,

nuspren džia:

Pareiškėjo E. U. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus pataisos namų 2010-01-20 raštą Nr. 8-702.

Įpareigoti atsakovą Alytaus pataisos namus atlikti tarnybinį patikrinimą dėl E. U. 2008-12-12 patirto su tarnyba susijusio sveikatos sutrikdymo.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė