- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- 2-10739-752/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24982-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- D. G.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovės pusėje) D. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2015-12-11 A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš D. G. 170 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne vėliau iki jai sueis 24 metai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė duomenis, kad ji mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV –D klasėje.
Ieškovės pareiškimo pagrindu, 2015-12-14 buvo priimtas teismo įsakymas (1 t. b.l. 3, 14). Atsakovui pareiškus prieštaravimus, (1 t. b.l. 30), A. G. 2016-02-24 pateikė ieškinį, kuriame pareiškė analogiškus reikalavimus ( 1 t. b.l. 35-40).
Šalies argumentai
2016-10-03 pareiškimu ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino - prašė priteisti iš atsakovo 170 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki ieškovės mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, t.y. iki 2016-07-13 (brandos atestato išdavimo dienos). Taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus (2 t b.l. 32-33).
Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad pilnametystės ji sulaukė (duomenys neskelbtini), besimokydama baigiamojoje gimnazijos klasėje. Jos tėvai – atsakovas D. G. ir trečiasis asmuo D. G. bendro ūkio neveda, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla Nr. 2-645-528/2016. Ieškovės materialinių poreikių tenkinimu pagal finansines galimybes rūpinasi mama, o atsakovas nuo jos pilnametystės prie jos išlaikymo prisideda tik minimaliai, nors iki mokymosi vidurinio lavinimo mokykloje pabaigos jai reikalinga abiejų tėvų materialinė parama. Nors ieškovė jau pilnametė, besimokydama gimnazijos IV klasėje (kas atitinka vidurinio lavinimo mokyklos 12 klasę), negauna jokių pajamų ir neturi savarankiškų lėšų pragyvenimui. Besimokydama visą dėmesį ji skiria mokslams ir mokymosi rezultatams, ruošiasi baigiamiesiems brandos egzaminams, kadangi nuo to priklauso jos galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesiją, įsitvirtinti gyvenime. Todėl ji negali ieškoti darbo tam, kad gautų pajamų. Savo pareigą mokytis vykdo rūpestingai, mokosi gerai. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi ir turėjo pastovias pajamas, dirba, todėl ieškovės vertinimu gali ir turi ne mažesne dalimi negu jos mama (trečiasis asmuo byloje) padėti jai materialiai. Nurodė, kad besimokant mokykloje, per mėnesį jai vidutiniškai reikalinga apie 340 Eur suma: maistui, pietums mokykloje, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, kanceliariniams reikmenims, vaistams, transporto ir būsto išlaidoms. Turi ir papildomų išlaidų – telefono ryšiui, vairavimo kursams, lauko teniso treniruotėms, anglų kalbos kursams. . Atsižvelgiant į tai, kad didžiąja dalimi prie jos išlaikymo prisideda mama, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, prašė priteisti iš atsakovo 170 Eur dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad 2016-07-13 ji baigė vidurinę mokyklą ir gavo brandos atestatą. Mokyklą baigė labai gerais pažymiais, aukštus įvertinimus gavo ir iš valstybinių egzaminų. Šiuo metu ji mokosi Vilniaus universitete, studijuoja ekologiją. Įstojo į nemokamą (valstybės finansuojamą) vietą. Materialinės paramos iš atsakovo ji prašo tik už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki vidurinės mokyklos baigimo. Tapusi pilnamete paskutinėje gimnazijos klasėje, ji neturėjo galimybės dirbti, intensyviai mokėsi, turėjo ruoštis egzaminams. Didžiąja dalimi visas jos išlaidas padengdavo mama, kuri pervesdavo pinigus į jos sąskaitą, o kai neužtekdavo tų pinigų, duodavo grynais. Mama taip pat mokėjo komunalinius mokesčius, už internetą. Internetu naudojosi visa šeima, o mokėjo mama. Atsakovas taip turėjo pareigą lygiomis dalimis prisidėti bent prie būtinųjų jos poreikių tenkinimo, teikti ne mažesnį kaip 170 Eur dydžio materialinį išlaikymą, tačiau pervesdavo tik po 100 Eur per mėnesį į jos sąskaitą, t.y. teikė mažesnį išlaikymą negu mama. Todėl prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad gavusi pinigus iš tėčio, juos panaudotų tolimesniems mokslams.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad byloje pateiktą poreikių lentelę sudarė suskaičiuodama visas išlaidas pagal čekius, kurie yra pateikti byloje, taip pat pagal išlaidas pagal savo elektroninę bankininkystę. Lentelėje išvedė visų išlaidų vidurkį. Išlaidas komunaliniams mokesčiams suskaičiavo mama, padalino juos iš 4 kartu gyvenančių asmenų. Poreikių lentelėje išlaidos higienos ir kosmetikos prekėms gavosi didesnės (60 eurų), negu ji išleidžia vidutiniškai (apie 30 - 40 eurų), nes tuo laikotarpiu kai rinko čekius, buvo įsigijusi brangesnius kvepalus. Prieš egzaminus jos išlaidos buvo didesnės, nes buvo daug knygų pirkta, reikmenys spausdintuvui, buvo reikalinga daugiau kanceliarinių prekių. Prie laisvalaikio išlaidų priskyrė išlaidas susitikimams su draugais, prekes teniso treniruotėms, teatro bilietus, į kurį eidavo su klase ir su draugais. Teniso treniruotėms buvo sportbačiai pirkti ir apranga. Aprangą sportui perka retai, nes jos užtenka keleriems metams. Teniso treniruotes ji lankė nuo 16 metų, tik prieš pat egzaminus vieną mėnesį nelankė, nes nebespėjo. Besimokydama paskutinėje gimnazijos klasėje, kadangi turėjo ruoštis egzaminams, papildomai lankė anglų kalbos kursus pagal 2015-09-25 sudarytą Mokymų sutartį. Anglų kalbos kursai vyko kiekvieną šeštadienį, jų kaina buvo 646 Eur, po 76 eurus per mėnesį. Anglų kalbos kursus ji lankė iki 2016 m. birželio. Papildomam lavinimui priskyrė ir korepetitorius, tačiau išlaidas pagrindžiančių dokumentų neturi. Transporto išlaidas patyrė, nes reikėdavo važinėti į mokyklą, į teniso treniruotes. Besimokant 12 klasėje, daugiausiai pinigų išleisdavo knygoms, mokslams, korepetitoriams. Ji nerūkė, jokių cigarečių nepirko. Kasos čekis pagal kurį pirktos cigaretės, pas ją papuolė nuo prekystalio ir buvo pateiktas per klaidą. Į soliariumą ėjo tik prieš šimtadienį. Akropolyje dažnai apsipirkinėjo, nes prie Akropolio vyko anglų kalbos pamokos, todėl užeidavo ten apsipirkti, nusipirkti maisto.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškovės pusėje D. G. atsiliepime (1 t. b.l. 127-128) ir teismo posėdyje ieškovės reikalavimus palaikė. Nurodė, kad iki ieškovė mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jai buvo reikalinga materialinė parama. Atsakovas nuo ieškovės pilnametystės, t. y. nuo 2015-11-17, prie jos materialinio išlaikymo prisidėjo minimaliai, didžiąja dalimi dukros materialiniu išlaikymu rūpinosi ji, ieškovės mama. Pažymėjo, kad vien būtiniesiems ieškovės poreikiams tenkinti (neįskaičiuojant papildomų išlaidų vairavimo kursams, teniso treniruotėms, anglų kalbos kursams) per mėnesį vidutiniškai buvo reikalinga 340 Eur suma. Neprašo priteisti iš atsakovo ½ dalies nuo visos sumos, kuri buvo išleista ieškovės poreikiams besimokant 12 - oje klasėje. Išlaidų už vairavimo kursus ieškovė net neįtraukė, taip pat neįskaičiavo išlaidų šimtadieniui, nors buvo nuomojama salė, aparatūra, abiturientai dėjosi po 100 eurų. Buvo samdomi ir korepetitoriai, kuriems ji duodavo pinigų ir kurių ieškovė neįskaičiuoja. Be A. pervestų į sąskaitą pinigų, ji mokėjo visus komunalinius mokesčius, pirkdavo maistą namuose. Kadangi dukra dar valgydavo mokykloje, tai maistui namie skaičiavo apie 50 eurų. Ji pirkdavo ir bendras higienos priemones - skalbimo miltelius, valymo priemones, šampūną. A. ir kanceliarines priemones. Trečiojo asmens paskaičiavimu, dukrai ji skirdavo apie 400 eurų per mėnesį, įskaičiuojant ir į ieškovės sąskaitą pervestas sumas, tačiau neįskaičiuojant tų sumų, kurias pervedė dukrai automobilio įsigijimui. Ieškovei ji skyrė daugiau, nei kitiems dviems savo vaikams, nes A. reikėjo ruoštis egzaminams. Sūnums skirdavo maždaug po 300 eurų.
Šalies argumentai
D. G. taip pat paaiškino, kad pardavusi santuokoje įgytą turtą, ji su atsakovu gavo po lygiai. Todėl jai dar teko imti paskolą, kad galėtų įsigyti būstą su nedideliu žemės sklypu. Skolinosi iš tėvų, 30 000 eurų. Rašytinės paskolos sutarties nesudarė. Jos gaunamos pajamos sudaro apie 1200 eurų į rankas. Akcijų, kito nekilnojamojo turto neturi. Kadangi turi paskolą už būsto įsigijimą, vertina, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Atsakovas turi savo įmonę UAB „Geotakas“. Mano, kad prasidėjus procesui, jis slepia pajamas, jas susimažino. Kadangi tėvų pareigos vaikų išlaikyme yra lygios, ieškinio reikalavimus prašė tenkinti pilna apimtimi, nes tik tokiu būdu būtų užtikrintas abiejų tėvų lygiateisiškumas rūpinantis ieškovės materialiniu išlaikymu.
Atsiliepimas
D. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime (1 t. b.l. 129-131) ir teismo posėdyje nurodė, kad nevengė ir nevengia savo, kaip tėvo, pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusią dukrą. Savo noru ir pagal savo finansines galimybes, įvertindamas dukros minimalius poreikius, kiekvieną mėnesį dukrai į jos sąskaitą pervesdavo ir dabar perveda po 100 Eur, todėl mano, kad ginčas tarp šalių yra ne dėl išlaikymo teikimo, o dėl ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio. Pažymėjo, kad su ieškovės reikalaujama priteisti suma nesutinka. Pablogėjus jo ir trečiojo asmens D. G. tarpusavio santykiams ir nagrinėjant teisme civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, atsakovas buvo priverstas išeiti iš savo pastatytų ir pilnai įrengtų namų. Ieškovė liko gyventi tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiuose namuose. Taigi išlaikymas ieškovei buvo teikiamas ne tik pinigais, bet ir suteikiant gyvenamąjį būstą, kai tuo tarpu atsakovas buvo priverstas gyventi svetimuose namuose Be to, atsakovas turi dar du nepilnamečius sūnus: A. G. ir M. G.. Visems trims vaikams per mėnesį skiria 300 Eur, t.y. faktiškai pusę savo gaunamų pajamų. Skirti didesnę pinigų sumą vaikų išlaikymui jis neturi galimybės.
Atsakovo vertinimu, jo teikiamo 100 eurų išlaikymo turėjo užtekti minimaliems dukros poreikiams. Mano, kad dvyliktokė iš 200 eurų (įvertinus, kad ir mama turėjo jai teikti 100 eurų išlaikymą) galėjo išgyventi. Peržiūrėjęs visus dukros čekius, kur pirkti visokie menkaverčiai užkandžiai, mano, kad ji tiesiog turėjo nereikalingų išlaidų, be kurių galėjo išgyventi. Jam dar gyvenant šeimoje, dukra norėjo lankyti tenisą. Atsakovo nuomone, tai buvo prabanga. Kaip prabangą vertina ir ieškovės teniso treniruotes. Tikriausiai ieškovės mama galėjo skirti joms lėšų, tačiau jis tokios galimybės neturėjo, nes jo pajamos į rankas sudaro apie 740-780 eurų, nors dirba dviejuose darbuose – dirba transporto skyriaus vadovu ligoninėje ir UAB Geotakas. Tačiau įmonė Geotakas nėra pelninga veikla, pajamų vos užtenka atlyginimams išmokėti. Jo paties poreikiams tenkinti reikalinga 300-350 eurų suma. Visą gautą kompensaciją už parduotą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą panaudoti savo būstui įsigyti. Kitų santaupų neturi, gal porą šimtų eurų sąskaitoje. Skolų, kreditorių neturi. Sveikatos problemų, kurios neleistų dirbti, neturi.
Atsakovo atstovas atsakovo išdėstytą poziciją palaikė. Atsakovo atstovo vertinimu, ieškovės pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai neįrodo ieškovės poreikių būtinumo, o atsakovas neturi finansinės galimybės teikti ieškovei jos reikalaujamo dydžio išlaikymą. Be to, trečiojo asmens pajamos yra gerokai didesnės nei atsakovo. Todėl prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo D. G. ir trečiojo asmens D. G. dukra (b. l. 4). Pilnametystės ieškovė sulaukė (duomenys neskelbtini) Ieškovė, 2015-12-11 pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o atsakovui pareiškus prieštaravimus, 2016-02-24 pateikdama ieškinį, mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje IV–D klasėje (1 t. b.l.6 ). Vidurinę mokyklą ieškovė baigė (duomenys neskelbtini), jai buvo išduotas brandos atestatas (2 t. b.l.174-175). Kaip matyti iš Gimnazijos pateiktos pažymos bei brandos atestato priedo, vidurinėje mokykloje ieškovė mokėsi ir ją baigė itin aukštais rezultatais (1 t. b.l. 7, 2 t. b.l. 175). Ieškovės paaiškinimu, šiuo metu ji studijuoja Vilniaus Universitete ekologiją, nemokamoje vietoje. Po vidurinės mokyklos baigimo priteisti išlaikymą iš atsakovo ieškovė neprašo. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t. b.l. 8-9).
Dėl paramos būtinumo ir jos dydžio.
Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip ir nepilnamečiams vaikams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiui vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam moksleiviui, siekiančiam vidurinio išsilavinimo, priteisimo ir taikant Civilinio kodekso 3.4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės principus, itin reikšminga jau pirmiau nurodyta konstituciškai pagrįsta nuostata, Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pabrėžtina, kad teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).
Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bylos iškėlimo metu ieškovė buvo pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, mokėsi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokėsi gimnazijos IV-D (dvyliktoje) klasėje. Todėl ieškovė pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui, yra įvykdžiusi.
Antroji sąlyga su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 1 dalis) laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovės pažymių vidurkis III gimnazijos klasėje buvo 9,25 balo, ieškovė buvo perkelta į IV(12) klasę, kurią baigė (duomenys neskelbtini), t.y. bylos nagrinėjimo metu, itin gerais rezultatais (1 t. b.l. 7, 174-175). Pasiekti rezultatai leido ieškovei įstoti į aukštąją mokyklą, kurioje, kaip teigė, mokosi nemokamoje (valstybės finansuojamoje) vietoje. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė A. G. atitiko sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.
Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė, būdama 12 klasės mokinė, nieku nedirbo ir savarankiškų pajamų negavo. Ji taip pat neturėjo jokio registruotino turto. Suprantama, kad būdama abiturientė, ieškovė savo jėgas ir laiką privalėjo skirti geriems mokslo rezultatams pasiekti, kurie turėjo esminę įtaką jos tolimesniam mokymuisi ir savarankiškam gyvenimui. Todėl akivaizdu, kad ieškovė neturėjo galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui.
Ieškovė nurodė, kad besimokant baigiamojoje klasėje, jos būtiniesiems poreikiams tenkinti buvo reikalinga apytiksliai 340 eurų per mėnesį suma, kurią sudarė išlaidos maistui, pietums mokykloje, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, knygoms, kanceliariniams reikmenims, vaistams, transporto ir būsto išlaidoms. Realiai jos išlaikymui patirtos išlaidos buvo netgi didesnės – suskaičiavusi visas turėtas išlaidas pagal byloje pateiktus čekius, o taip pat pagal savo elektroninę bankininkystę ir įvertinusi trečiojo asmens apmokėtas jos išlaidas (anglų kalbos kursų, teniso treniruočių, komunalinių mokesčių ir kt.) bei išvedusi išlaidų vidurkį, gavo, kad jos maistui mokykloje ir namie buvo reikalinga 75 Eur suma, rūbams ir avalynei vidutiniškai buvo išleista 100 Eur, medikamentams (vaistams) 8 Eur, higienos prekėms – 60 Eur, mokyklos prekėms – 20 Eur, laisvalaikio prekėms ir pramogoms – 45 Eur, transporto išlaidos sudarė 15 Eur, o papildomas lavinimas 136 Eur per mėnesį. Taigi iš viso buvo patiriamos 484 Eur išlaidos per mėnesį (1 t. b.l. 58). Turėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė įvairių prekių kvitus, iš kurių matyti, kad buvo pirktos įvairios maisto prekės, drabužiai ir avalynė, taip pat įvairios prekės higienai, kosmetika, prekės mokyklai, bilietai į koncertus ir kitus renginius, vaistai ir vitaminai, atsiskaitoma už paslaugas (1 t. b.l. 59-118). Kaip matyti iš 2015-09-25 sudarytos Mokymų sutarties, besimokydama paskutinėje gimnazijos klasėje ieškovė turėjo ir papildomų išlaidų mokymuisi - papildomai lankė anglų kalbos kursus, kurių kaina su nuolaida sudarė 646 Eur (1 t. b.l. 47-51). Sutiktina, kad papildomas mokymas ieškovei buvo reikalingas, nes ji ruošėsi valstybiniam anglų kalbos egzaminui, norėjo jį gerai išlaikyti. Ieškovė taip pat nurodė, kad turėjo išlaidų vairavimo kursams, lauko teniso treniruotėms. Tačiau šių išlaidų ieškovė į būtinuosius poreikius neįtraukė ir iš atsakovo jų priteisti neprašė. Taip pat neprašė iš atsakovo priteisti materialinės paramos ir pagal kitas poreikių lentelėje paskaičiuotas patirtų išlaidų sumas, kadangi ieškovės paaiškinimu, tais mėnesiais, už kuriuos ji rinko čekius ir skaičiavo visas išlaidas, buvo įsigytos ir tokios prekės ir paslaugos, kurios yra perkamos ganėtinai retai, kaip pavyzdžiui, apranga teniso treniruotėms, brangūs kvepalai, išlaidos anglų kalbos kursai, kurie ženkliai padidino laisvalaikio prekėms ir pramogoms, papildomam lavinimui ir higienos reikmenims vidutiniškai skiriamą sumą. Todėl prašė iš atsakovo priteisti tik jos būtinųjų išlaidų galį, kurios, padalinus tėvams lygiomis dalimis, ieškovės paskaičiavimu sudarė apie 340 eurų. Tokiu būdu apskaičiuota atsakovui tenkanti dalis sudarė 170 Eurų.
Teismo vertinimu, ieškovei besimokant baigiamojoje klasėje, jos nurodyta būtinosioms reikmėms reikalinga 340 eurų suma yra reali ir pagrįsta. Savaime suprantamos kaip būtinos ir reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms, sveikatai, mokymosi reikmėms. Iš ieškovės pateiktų prekių ir paslaugų įsigijimo kvitų (1 t. b.l. 59-117) matyti, kad tai kasdienės ir įprastos išlaidos, būtinos kiekvieno asmens individualiems, tačiau tuo pačiu ir būtiniems poreikiams tenkinti. Nenustatyta, kad ieškovės įsigytos prekės būtų skirtos prabangai.
Įvertinus ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimus, pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai yra įprastiniai, atitinkantys pilnamečio besimokančio baigiamojoje vidurinės mokyklos klasėje vaiko (suaugusio asmens) poreikius, kainų ir pragyvenimo lygį Lietuvoje. Todėl teismas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vertina, kad ieškovės poreikiams patenkinti jai besimokant vidurinėje mokykloje buvo reikalinga jos nurodyta 340 Eur suma per mėnesį.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (Civilinio kodekso 3.1921 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad dvyliktą klasę ieškovė baigė gyvendama su motina D. G.. Atsakovas, vykstant skyryboms, gyveno atskirai nuo šeimos. Su D. G. taip pat gyveno ir po tėvų skyrybų liko gyventi du nepilnamečiai vaikai - ieškovės broliai A. G. ir M. G..
Iš šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų bei LITEKO duomenų nustatyta, kad 2016-04-29 daliniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 645-528/2016 ieškovės tėvų santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo sprendimu taip pat buvo patvirtinta D. G. ir D. G. sudaryta taikos sutartis, kuria jie susitarė dėl nepilnamečių vaikų A. G., gimusio (duomenys neskelbtini)ir M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos su motina D. G., taip pat dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Pagal teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį, D. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (150000 Eur vertės), o ji įsipareigojo išmokėti D. G. 65000 Eur kompensaciją, pinigus pervedant į nurodytą jo sąskaitą AB SEB banke. D. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 51 vienetas UAB „Geotakas“ paprastųjų vardinių akcijų, kurios vienos nominali vertė 28,96 Eur. D. G. taip pat atiteko visi santuokos metu įgyti namų apyvokos ir buities daiktai, esantys gyvenamajame name.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016-04-29 dalinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėtoje byloje taip pat išspręstas išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimas, 2016-09-19 priėmus galutinį sprendimą (2 t. b.l. 15-19, LITEKO duomenys), kuriuo iš atsakovo nepilnamečiams A. ir M. G. priteistas išlaikymas po 150 Eurų kas mėnesį, nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos (nuo 2015-04-17) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta D. G.. Tačiau galutinis sprendimas neįsiteisėjęs, dėl jo paduotas D. G. apeliacinis skundas.
Taigi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo be pilnametės ieškovės, turi dar du vaikus, kurie yra nepilnamečiai (1 t. b.l. 147-148), kurių išlaikymo dydžio klausimas nėra galutinai išspręstas.
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo D. G. dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, jos draudžiamosios pajamos 2015-04-01 – 2015-12-31 laikotarpiu sudarė 15438,32 Eur, t.y. vidutiniškai 1713,36 Eur per mėnesį, 2016-01-01 – 2016-04-01 laikotarpiu sudarė 6226,76 Eur, t.y m. vidutiniškai 1556,65 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 145-146), 2016-04-01-2016-08-31 laikotarpiu 8061,6 Eur, t.y. vidutiniškai 1612,32 Eur per mėnesį (2 t. b.l. 37).
D. G. dirba VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje bei UAB „Geotakas“, jo draudžiamosios pajamos 2015-04-01 – 2015-12-31 laikotarpiu sudarė 8793,95 Eur, t.y. vidutiniškai 911,10 Eur per mėnesį, 2016-01-01 – 2016-03-31 laikotarpiu sudarė 2772,48 Eur, t.y. vidutiniškai 924,16 Eur per mėnesį (1 t., b. l. 149-150), 2016-04-01 - 2016-08-31 laikotarpiu atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė 5562,78 Eur, t.y. vidutiniškai 1112,55 Eur per mėnesį (2 t., b. l.33-34). Šie duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens draudžiamosios pajamos tiek šiuo metu, tiek ir ieškovei mokantis vidurinėje mokykloje, buvo gerokai (500-600 eurų) didesnės nei atsakovo.
Duomenų apie atsakovo ir trečiojo asmens vardu registruotas transporto priemones ar kitą privalomai registruotiną turtą byloje nėra (1 t. b. l. 21, 22).
Trečiojo asmens D. G. vardu, asmeninės nuosavybės teise, 2016-04-29 teismo sprendimo pagrindu, buvo įregistruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 168-171). Tačiau iš atsakovo bei trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad įsiteisėjus Daliniam sprendimui, D. G., vykdydama taikos sutarties sąlygas, pardavė jos asmeninėn nuosavybėn atitekusį žemės sklypas ir gyvenamąjį namą ir išmokėjo atsakovui kompensaciją. Atsakovas patvirtino gavęs 65000 Eur kompensaciją. Trečiasis asmuo nurodė, kad pardavusi minėtą nekilnojamąjį turtą, įsigijo kitą gyvenamąjį namą su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir 2016-05-27 trečiojo asmens pateikta preliminarioji minėto turto pardavimo sutartis, pagal kurios sąlygas pagrindinė (pirkimo-pardavimo) sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016-07-30 (2 t. 28-30). Trečiasis asmuo teigė, kad išmokėjus atsakovui priklausančią kompensaciją, naujo būsto įsigijimui gautų lėšų neužteko, todėl teko skolintis iš artimųjų 30000 Eurų. Tačiau šiems savo paaiškinimams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.
2016-07-05 VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo vardu nekilnojamojo turto nebuvo įregistruota (1 t. b.l. 167). Atsakovo paaiškinimu, už gautą piniginę kompensaciją jis savo būsto dar neįsigijo, tačiau ketina įsigyti ir visa kompensacijos suma bus panauda būtent šiam tikslui. Todėl teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis, kiek tai susiję su jų turimu turtu, buvo ir yra panaši.
Teismas pažymi, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės motina vykdė šią pareigą ir pilnai išlaikė ieškovę, jai besimokant vidurinėje mokykloje. Atsakovas taip pat šią pareigą vykdė, tačiau nepilnai – atsakovo ir ieškovės paaiškinimai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovei tapus pilnamete, atsakovas kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą jai pervesdavo po 100 Eur, t.y. skyrė ieškovei tik dalį jai būtino išlaikymo. Tokio dydžio išlaikymą atsakovas teikia iki šiol ( 1 t. b.l. 132, 2 t. 38-39).
Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad nesutikimą teikti didesnį išlaikymą jis grindžia sunkia turtine padėtimi. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Kaip jau nustatyta, trečiojo asmens gaunamos pajamos yra didesnės, tačiau su ja gyvena dar du nepilnamečiai vaikai. Tai reiškia, kad didžioji nepilnamečių išlaikymo našta tenka trečiajam asmeniui. Be to, išlaikymą ieškovė prašė priteisti tik nuo bylos iškėlimo dienos (2015-12-11) iki mokymosi vidurinėje mokykloje pabaigos ((duomenys neskelbtini)), t.y. už šešis mėnesius ir 2 dienas. Ieškovės prašoma priteisti suma už šį laikotarpį sudaro 1031,32 Eur (170 x 6 mėn. +2 d. x 5,66). Įvertinus, kad atsakovas neginčijo, jog ieškovei buvo reikalinga parama tik nesutiko su jos dydžiu ir šiuo laikotarpiu jai teikė išlaikymą po 100 Eur per mėnesį, nustatyta, kad atsakovo ginčijama suma sudaro 424,66 Eur (70 Eur x 6 mėn. + 2 d. x 2,33 Eur). Ši atsakovo ginčijama suma beveik prilygsta nagrinėjamoje byloje jo turėtoms atstovavimo išlaidoms. Be to, ši suma susidarė iš periodinių išmokų (atsakovo ginčijamos 70 Eurų per mėnesį sumos). Todėl teismas vertina, kad atsakovas turėjo galimybę teikti ieškovei jos būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas objektyviai negalėjo teikti 70 Eurų didesnės sumos. Akivaizdu, kad atsakovo nesutikimą su didesne prašomo priteisti išlaikymo suma lėmė ne tiek turtinė padėtis, kuri, teismo vertinimu, nebuvo ir nėra sunki, kiek kitos priežastys (kaip nesutarimai su trečiuoju asmeniu, tarp jų vykstantys teisminiai ginčai, kurie nepasibaigę iki šiol).
Nors nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos buvo ir yra mažesnės nei trečiojo asmens, tačiau vertinant kitais aspektais, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis yra lygiavertė - atsakovas turi galimybę ir ketina įsigyti nekilnojamojo turto, jo turtinė padėtis yra stabili, nepablogėjusi, be to, po santuokos nutraukimo jam atiteko įmonės akcijos. Vertintina ir tai, kad ieškovei mokantis vidurinėje mokykloje, trečiasis asmuo geranoriškai prisėmė didesniąją jos išlaikymo dalį. Nors šios išlaidos nepriskirtinos būtinosioms išlaidoms, tačiau sudarė sąlygas visapusiškesniam ieškovės lavinimui (ji įgijo teisę vairuoti, galėjo tęsti teniso treniruotes, dalyvauti šimtadienio šventėje ir kt.). Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), konstatuoja, kad ieškovė turėjo pagrindo reikalauti, kad atsakovas, jai besimokant vidurinės mokyklos 12 klasėje, teiktų ½ jai reikalingo būtinojo išlaikymo dalį.
Tačiau teismo vertinimu, atsakovui nuo ieškovės pilnametystės geranoriškai teikiant 100 Eur išlaikymą, ieškovė turėjo tai įvertinti ir šia suma mažinti prašomą priteisti išlaikymo dydį. Tačiau iš atsakovo gautos sumos ieškovė neįvertino, nors 2016-10-03 pareiškimu, jau po mokyklos baigimo, ji tikslino ieškinio reikalavimus ir žinojo visą iš atsakovo gauto išlaikymo dydį (2 t b.l. 32-33).
Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 70 Eur kas mėnesį (skirtumą tarp atsakovo pripažįstamos ir gera valia mokamos išlaikymo sumos ir ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio), už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2015-12-11) iki ieškovės mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje pabaigos, t.y. iki 2016-07-13 (brandos atestato išdavimo dienos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Nustatyta, kad ieškovė, naudodamasi advokato teisine pagalba, patyrė 711,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 10-11, 2 t., b.l. 3-12, 40-43). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta apie 41 proc. ieškinio, ieškovei iš atsakovo priteistina 291,71 Eur (711,50 Eur x 41 proc.) advokato pagalbos išlaidų.
D. G. nagrinėjamoje byloje patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b.l. 13-14), atsižvelgiant į tai, kad atmesta 59 procentai ieškinio, iš ieškovės atsakovui priteistina 177 Eur (300 Eur x 59 proc.) advokato pagalbos išlaidų.
Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 30,93 Eur (1031,32 Eur x 3 proc.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p.). Todėl poporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistinas 12,68 Eur žyminis mokestis Valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Teismas šioje byloje patyrė 9,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 41 proc. reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 3,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš ieškovės – 5,51 Eur .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424,66 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis eurus ir 66 euro centus) išlaikymą pilnametei dukrai A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2015-12-11) iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje (iki 2016-07-13), skaičiuojant po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,68 Eur (dvylika eurų ir 68 euro centus) žyminio mokesčio ir 3,82 Eur (tris eurus ir 82 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 291,71 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 71 euro centą) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,51 Eur (penkis eurus ir 51 euro centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) už advokato teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.