- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-169-172-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00350-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis
- Nukentėjusysis
- Dž, D. T., G. T., Iš
- Nuteistasis
- G. V. P.
- Civilinis atsakovas
- „(duomenys neskelbtini)“
- Civilinis ieškovas
- D. T., G. T.
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Kristina Balevičienė, Vita Neverauskaitė
Pranešėjas Pavelas Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-172/2014
Teisėja Česlava Malinovska Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00350-2012-5
2014 m. kovo 13 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo G. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR piliečio, lietuvio, vedusio, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteisto, bei civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 4 (ketverių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti nukentėjusiajai D. T. 7267,92 Lt turtinę žalą. Priteisti iš V. P. 7267,92 Lt (septynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis litus) nukentėjusiajai D. T. nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Priteisti iš G. V. P. 2000 Lt (du tūkstančius litų) už advokato atstovavimą teisme nukentėjusiajai D. T. ir G. T.;
Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) SE, įm.kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje vykdančio savo veiklą per (duomenys neskelbtini) filialo (buv. UAB (duomenys neskelbtini)) priteista 4316,00 Lt draudimo išmokos neturtinei žalai ir 3764,00 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. T.. Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įm.kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje vykdančio savo veiklą per (duomenys neskelbtini) filialo (buv. UAB (duomenys neskelbtini)) priteista 4316,00 Lt draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai G. T..
Kitoje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas. Kitoje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis G. V. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo metu žuvo du žmonės, o būtent: 2012 m. birželio 25 d. apie 15.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), važiuodamas link (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie šalikėlėje stovėjusio krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio arba krovininio automobilio saugiai neapvažiavo, dėl ko atsitrenkė į krovininio automobilio puspriekabę, tuo pažeidė KET 9, 28, 133, 134 punkto reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo kartu su juo važiavę M. T. ir G. B..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. V. P. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Teigia, kad eismo įvykis kilo tik autovežiui nusukus į dešinę krovininiam automobiliui M. B. stovint už posūkio ant baltai užbrūkšniuoto horizontalaus ženklinimo ploto esant puspriekabės (duomenys neskelbtini) kairės pusės galiniu kampu išsikišus į dešinę važiuojamąją dalį jo judėjimo kryptimi apie 1.30 m. Pažymi, kad teismas šiuos teiginius atmetė motyvuodamas tuo, kad tokie jo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei apklaustų liudytojų parodymams. Taip pat teismas nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus neminėjo fakto, jog prieš jį važiavo mikroautobusas ir nei vienas teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad matė važiuojantį tokį automobilį.
Pažymi, kad pirmą kartą liudytoju šioje byloje buvo apklaustas 2012 m. birželio 25 d. Atkreipia dėmesį, kad ši apklausa įvyko praėjus nedideliam laiko tarpui po eismo įvykio, buvo emociškai sukrėstas ir susijaudinęs. Nurodo, kad iki apklausos buvo laikomas Elektrėnų policijos komisariate, per tą laiką pareigūnai atlikinėjo kažkokius procesinius veiksmus, atnešdavo pasirašyti protokolus, kai kurie jų buvo neužpildyti, apklausa nebuvo išsami. Daugiau jokių procesinių veiksmų jam dalyvaujant nebuvo atlikta.
Teigia, kad 2013 m. liepos 5d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės prokuratūrą dėl netinkamo procesinių dokumentų pildymo jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios 2012 m. birželio 25 d. prašė leisti susipažinti su jo pasirašytais dokumentais, tačiau to nebuvo leista padaryti, kadangi prokuroro atsakyme buvo pabrėžta, kad jis yra liudytojas, todėl neturi tokios reikalavimo teisės. Pabrėžia, kad tokioje procesinėje padėtyje jis buvo iki 2012 m. lapkričio 9 d., kuomet jam buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Pažymi, kad šioje proceso stadijoje nurodė aplinkybes apie tai, kad eismą jam ribojo priekyje važiavęs mikroautobusas ir lėtėjimo juosta pakrautas autovežis.
Pažymi, kad liudytojų parodymai tiesiogiai nenurodo eismo įvykio kilimo priežasčių, oponuoja J. Č. parodymams ir daugiau patvirtina nuteistojo poziciją išsakyta teismo posėdyje. Nurodo, kad jo paties parodymai gauti įstatymo neleistinu būdu, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip tiksliai ir objektyviai atspindintys tuometę eismo situaciją.
Teigia, kad teismas nemotyvuotai vertino byloje esančias ekspertų išvadas. Pažymi, kad teismo vertinimas neatitinka byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad nėra aišku, kodėl V. M. išvada teismo vadinama neobjektyvia, nes ji, kaip ir V. V. išvada, remiasi jo išsakyta pozicija.
Teigia, kad nėra įrodyta, jog jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su vilkiku (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Pažymi, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio l dalies 3 punktu draudimo suma dėl žalos turtui yra 1 mln. EUR. Apelianto įsitikinimu, jos pilnai pakanka visam civiliniam ieškiniui atlyginti. Nurodo, kad automobilio valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykiu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra apdrausta draudiko, todėl nebuvo pagrindo didesnę dalį žalos priteisti iš nuteistojo. Pažymi, kad automobilio valdytojo civilinė atsakomybė nustatoma vadovaujantis CK 6.291 straipsniu, kuri yra visiškai apdrausta. Nurodo, kad laidojimo išlaidas, kurios atitinka protingumo kriterijus, atlygina atsakingas už žalą asmuo. Teigia, kad vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalimi, draudimo išmoką dėl šių išlaidų išmoka draudikas. Taip pat nurodo, kad transporto priemonės valdytojas už turtinę žalą atsako asmeniškai tuomet, kai žalai atlyginti nepakanka draudimo sumos. Apelianto įsitikinimu, šioje situacijoje to nėra, todėl reikalavimas jam atlyginti 7267,92 litų turtinę žalą, nepagrįstas.
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti 2013 m. lapkričio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš G. V. P. ir civilinių ieškovių prašomą priteisti turtinę žalą priteisti iš (duomenys neskelbtini). Pakeisti 2013 m. lapkričio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojamąją dalį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo - pašalinti iš jos motyvą, kad Dž. T. yra padaryta 100 000 Lt neturtinė žala, o G. T. – 70 000 Lt neturtinė žala, bei nustatyti, kad Dž. T. yra padaryta 20 000 Lt neturtinė žala, o G. T. – 15 000 Lt neturtinė žala. Padidinti iš (duomenys neskelbtini) Dž. T. naudai priteistą neturtinės žalos dydį nuo 4 316 Lt iki 8 632 Lt. Padidinti iš (duomenys neskelbtini) G. T. naudai priteistą neturtinės žalos dydį nuo 4 316 Lt iki 8 632 Lt.
Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino TPVCAPDĮ nuostatas bei nepagrįstai nustatė, kad draudimo atlyginimo nepakanka turtinei žalai atlyginti. Remiasi TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir teigia, kad draudikas turi atlyginti civilinių ieškovų turėtas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas bei išlaidas žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Pažymi, kad teismas nenurodė, kodėl jis mano, kad dalis išlaidų negali būti priteistos iš Draudiko pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, netgi nenurodė, kokias konkrečiai išlaidas jis priteisia iš Draudiko, o kurias - iš kaltinamojo.
Civilinis atsakovas pabrėžia, kad teismas neturėjo pagrindo nemotyvuotai remtis vien tik Draudiko pateikta pozicija dėl draudimo išmokos dydžio, bet turėjo vertinti, ar išlaidos, kurių priteisimo prašoma civiliniu ieškiniu, gali būti priskirtos prie laidojimo ir su tuo susijusių išlaidų, t.y. ar jos patenka į TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalies apimtį. Pažymi, kad jeigu būtų nustatyta, kad šios išlaidos gali būti priskirtos prie laidojimo ir su tuo susijusių išlaidų, tai jos turėtų būti atlyginamos Draudiko. Nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, draudimo suma dėl žalos turtui yra 1 mln. EUR, taigi nagrinėjamu atveju jos pilnai pakanka visam civiliniam ieškiniui atlyginti.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad visa automobilio valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra apdrausta Draudiko (draudimo suma 1 mln. EUR), todėl nebuvo jokio pagrindo didesnę dalį šios žalos priteisti iš kaltinamojo. Daro išvadą, kad transporto priemonės valdytojas už turtinę žalą asmeniškai gali būti atsakingas tik tada, kai žalai atlyginti nepakanka draudimo sumos (nagrinėjamoje byloje tai neaktualu), tačiau negali susidaryti tokia situacija, kai tam tikros išlaidos bus pripažintos atlygintinos transporto priemonės valdytojo, ir nepriteistos iš draudiko.
Atsakovo nuomone, baudžiamojoje byloje nesant duomenų apie laidojimo pašalpos pagal LR Paramos mirties atveju įstatymo nuostatas išmokėjimo, 1040 Lt suma negali būti minusuojama iš žalos atlyginimo sumos (ir tuo pačiu iš draudimo išmokos sumos). Pažymi,, kad dėl išlaidų alkoholio gėrimams gedulingų pietų metu, aukų bažnyčiai bei gedulingų pietų žūties mėnesiui bei metams paminėti Atsakovo pozicija yra tokia, kad šios išlaidos teismų praktikoje nėra priskiriamos būtinoms išlaidoms, todėl neturėtų būti priteisiamos. Tačiau tuo atveju, jei šios išlaidos būtų pripažintos būtinomis ir protingomis bei priteistos, jos turėtų būti priteistos iš Draudiko, o ne iš kaltinamojo, nes to nenumato CK 6.291 straipsnio nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Remiasi teismų praktika ir teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisingai sprendė, kad visa neturtinė žala yra atlyginta, tačiau neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį. Atsižvelgus į tai, Atsakovas prašo pakeisti Nuosprendžio motyvuojamąją dalį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bei nustatyti, kad Dž. T. yra padaryta 20 000 Lt neturtinė žala, o G. T. – 15 000 Lt neturtinė žala, o taip pat padidinti iš Draudiko civilinių ieškovių naudai priteistas sumas nuo 4 316 Lt iki 8 632 Lt kiekvienai.
Šalies argumentai
Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsikirtimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodytais motyvais, prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmos instancijos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nukentėjusiajai Dž. T. turtinės žalos priteisimo keisti, mažinant turtinės žalos dydį iki 8 582, 92 Lt dydžio sumos, priteisiant ją iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), dalyje dėl neturtinės žalos Dž. T. ir G. T. priteisimo palikti nepakeista.
Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, civilinio atsakovo atstovas ir jo advokatė prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo skundą patenkinti iš dalies, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. V. P. apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nuteistojo G. V. P. apeliacinio skundo.
Išanalizavus bei įvertinus byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo G. V. P. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2012 m. birželio 25 d. dėl eismo įvykio, kurio metu susidūrė G. V. P. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalikėlėje stovėjęs krovininis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žuvo kartu su juo važiavę M. T. ir G. B.. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė pagrįstai remiantis byloje esančiais duomenimis ir teisingai juos įvertinęs.
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais.
Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas tiksliai nustatė įvykio mechanizmą remiantis liudytojų parodymais, eismo įvykio schemos duomenimis, byloje esančių išvadų duomenimis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nėra pagrindo abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kadangi, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas ne mažesniu kaip 67 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse trenkėsi į šalikėlėje, dešinėje kelio pusėje, buvusio krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) puspriekabės (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairę pusę. Sąlyčio metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėdamas į priekį, kontaktavo dešiniuoju šonu bei sukosi apie savo vertikalią simetrijos ašį pagal laikrodžio rodyklę ir virto ant kairiojo šono. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo G. V. P. veiksmai, - artėdamas prie šalikelėje buvusio krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės arba krovininio automobilio saugiai neapvažiavo, dėl to atsitrenkė į krovininio automobilio puspriekabę, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Minėtos eksperto išvados duomenis patvirtina ir liudytojo R. B. parodymai, kurie iš esmės yra analogiški eksperto išvadoje nustatytiems duomenims. Aplinkybę, jog prie kelio stovėjo vilkikas su įjungtu avariniu signalu nurodo tiek liudytojas R. B., tiek liudytojas D. T.. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir vilkiko vairuotojas. Netikėti minėtų liudytojų parodymais bei eksperto išvados duomenimis teismas neturi pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti minėtais duomenimis, teismui nepateikė ir apeliantas. Teisėjų kolegija daro išvada, kad tarp nuteistojo G. V. P. veiksmų bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą.
Pažymėtina, kad šiuo atveju taipogi yra svarbios kelio matomumo sąlygos. Byloje yra nustatyta, kad eismo įvykio metu kelio matomumas buvo geras, tai patvirtino apklausti teisme liudytojai bei pats nuteistasis.
Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas jo teiginius, kad automobiliui M. B. stovint už posūkio ant baltai užbrūkšniuoto horizontalaus ženklinimo ploto esant puspriekabės (duomenys neskelbtini) kairės pusės galiniu kampu išsikišus į dešinę važiuojamąją dalį jo judėjimo kryptimi apie 1.30 m., atmetė motyvuodamas tuo, kad tokie jo parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei apklaustų liudytojų parodymams. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistojo parodymus, kadangi jie nėra patvirtinti objektyvia byloje esančia medžiaga. Taipogi pagrįstai apylinkės teismas atmetė ir nuteistojo parodymus dėl prieš jį važiavusio mikroautobuso. Apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis bei pagrįstai nustatė, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis duodamas parodymus, neminėjo, jog prieš jo vairuojamą automobilį 10-20 metru atstumu važiavo mikroautobusas, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis jau teigia kad nematė stovinčio kelio dešinėje pusėje vilkiko būtent dėl važiavusio priekyje mikroautobuso. Be to, nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų neparodė ir nepatvirtino, jog tikrai matė važiuojantį mikroautobusą prieš kaltinamojo vairuojamą automobilį. Remiantis aukščiau išdėstytu, nuteistojo argumentas, kad jam važiuojant link Kauno, prieš jo vairuojamą automobilį važiavo mikroautobusas, todėl stovinčio vilkiko jis nematė, o tik baigiantis lėtėjimo eismo juostai staiga pamatė vilkiko galą, todėl greitai sureaguoti nesugebėjo, vertintinas, kaip jo gynybinė pozicija, todėl atmestinas.
Apelianto manymu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino byloje esančias ekspertų išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai priimdamas nuosprendį rėmėsi eksperto V. V. pateikta byloje išvada, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, ji yra atlikta objektyviai. Tuo tarpu specialisto V. M. pateiktą išvadą apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai, kadangi joje išdėstyti teiginiai ir išvados pateiktos remiantis tik dalimi baudžiamosios bylos medžiagos bei nuteistojo nurodytos versijos pagrindu.
Apelianto argumentai, kad su juo netinkamai buvo elgiamasi ikiteisminio tyrimo metu (teigia, kad iki apklausos buvo laikomas Elektrėnų policijos komisariate, per tą laiką pareigūnai atlikinėjo kažkokius procesinius veiksmus, atnešdavo pasirašyti protokolus, kai kurie jų buvo neužpildyti, apklausa nebuvo išsami, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios 2012 m. birželio 25 d. prašė leisti susipažinti su jo pasirašytais dokumentais, tačiau to nebuvo leista padaryti, kadangi prokuroro atsakyme buvo pabrėžta, kad jis yra liudytojas, todėl neturi tokios reikalavimo teisės), šiuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl V. G. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 281 straipsnio 5 dalyje. Pažymėtina, jog jokių procesinių pažeidimų nenustatė ir apylinkės teismas.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra įrodyta, jog jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su vilkiku (duomenys neskelbtini), todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), G. V. P. laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės arba krovininio automobilio saugiai neapvažiavo, dėl to atsitrenkė į krovininio automobilio puspriekabę, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Iš to seka loginė išvada, kad jeigu G. V. P. būtų laiku sustabdęs savo vairuojamą transporto priemonę arba saugiai apvažiavęs krovininį automobilį, galimai būtų išvengęs nagrinėjamo eismo įvykio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai nustatė, kad G. V. P. pažeidė KET 9, 28, 133, 134 punkto reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo kartu su juo važiavę M. T. ir G. B..
Padarytas išvadas dėl nuteistojo neatsargios kaltės ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių teismas grindė įvykį mačiusių liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, iš dalies – paties nuteistojo parodymais, kitais bylos įrodymais, kuriais remdamasis nustatė: kad G. V. P., atsižvelgiant į matomumo sąlygas, eismo situaciją (važiavo įjungtomis šviesomis, nebuvo jo matomumą trukdančių daiktų ir kt.), turėjo realią galimybę pamatyti savo kelyje kliūtį ir, laiku stabdydamas ar ją apvažiuodamas, išvengti eismo įvykio; kad minėta kliūtis prieš kaltininko vairuojamą automobilį atsirado ne netikėtai, nes liudytojai patvirtino, jog vilkikas tam tikrą laiko tarpą jau stovėjo šalikėlyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog apylinkės teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas, nereiškia, kad jis netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neatsakė į esminius byloje keliamus klausimus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmos instancijos teismas patikrino visų byloje pateiktų ekspertinių tyrimų išvadų pagrįstumą, lygindamas šias išvadas tarpusavyje bei su kitais įrodymais, tyrė nuteistojo iškeltas versijas, motyvuotai atmesdamas tai, kas prieštarauja bylos duomenų visumai. Nuosprendyje argumentuotai pasisakyta dėl visų esminių bylos aplinkybių. Apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistąjį G. V. P. pripažino kalt, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, todėl dėl jo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalos atlyginimu, nepasisakytina.
Dėl civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo.
Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti 2013 m. lapkričio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš G. V. P. ir civilinių ieškovių prašomą priteisti turtinę žalą priteisti iš (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio 20 d. teisme gautas civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atsikirtimas į apeliacinį skundą, kuriame prašoma apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmos instancijos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nukentėjusiajai Dž. T. turtinės žalos priteisimo keisti, mažinant turtinės žalos dydį iki 8 582, 92 Lt dydžio sumos, priteisiant ją iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) sutinka atlyginti turtinę žalą Dž. T., civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) tenkintinas.
Civilinis atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) remiantis skunde išdėstytais motyvais prašo (duomenys neskelbtini) Dž. T. naudai priteistą neturtinės žalos dydį padidinti nuo 4 316 Lt iki 8 632 Lt. Padidinti iš (duomenys neskelbtini) G. T. naudai priteistą neturtinės žalos dydį nuo 4 316 Lt iki 8 632 Lt.
Remiantis Lietuvos Respublikos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje neturtinei žalai atlyginti yra numatyta 5000 eurų (17 264 litų) dydžio suma, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. To paties įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta, kad vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2012 m. birželio 25 d. apie 15.00 val., kelyje (duomenys neskelbtini), važiuodamas link (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, įvyko vienas eismo įvykis, kurio metu žuvo du asmenys - M. T. ir G. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti tiek G. B. šeimos nariai (J. S., E. V., M. B.), tiek M. T. šeimos nariai (D. T., G. T.). Taigi, tiek vieni, tiek kiti turi teisę pareikšti civilinius ieškinius dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, o remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, neturtinei žalai dėl vieno eismo įvykio numatyta 5000 eurų dydžio suma, kuri skirta atlyginti neturtinę žalą tiek nukentėjusiems dėl M. T. mirties asmenims, tiek nukentėjusiems dėl G. B. mirties asmenims. Tai reiškia, kad M. T. ir G. B. šeimoms gali būti išmokėta po 8632 litų neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl M. T. mirties nukentėjusiaisiais pripažinti du asmenys - D. T., G. T., 8632 litų suma išmokėtina joms, dalinant ją per pusę, t. y. po 4316 litų kiekvienai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įm.kodas (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje vykdančio savo veiklą per (duomenys neskelbtini) filialo (buv. UAB (duomenys neskelbtini)) priteisė 4316,00 Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. T. bei 4316,00 Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai G. T..
Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) argumentai dėl neturtinės žalos dydžio Dž. T. ir G. T. pakeitimo, nustatant, kad jai yra padaryta 20 000 Lt neturtinė žala, o G. T. – 15 000 Lt neturtinė žala, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 3K–3–16/2004). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.).
Dž. T. yra žuvusiojo sutuoktinė, dėl sutuoktinio netekties patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, šios aplinkybės neigiamai paveikė jos tolesnį gyvenimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimo sutuoktiniui, kai dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo atimama gyvybė, paprastai priteisiama nuo 20 000 Lt iki 100 000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2012, 2K-496/2011, 2K-195/2011, 2K-553/2010, 2K-539/2010). G. T. yra žuvusiojo dukra, viena augina mažametį vaiką, dėl tėvo mirties taipogi patyrė emocinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, labai išgyvena dėl to, kad jos mažametis sūnus neteko senelio.
Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes bei tinkamai įvykdė savo funkciją nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, Dž. T. bei G. T. priteistos neturtinės žalos sumos, kurios yra 100 000 litų ir 70 000 litų, atitinka aukščiau išvardintus kriterijus.
Dėl turtinės žalos dydžio.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnio 1 bei 2 dalimis, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistajam buvo patikėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jis vairavo eismo įvykio metu, todėl jis pripažintinas transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio teisėtu valdytoju, iš to seka, kad kaltinamasis žalą padarė savo kaltais veiksmais, todėl privalo atlyginti padarytą žalą. Tačiau apylinkės teismas neteisingai įvertino Dž. T. padarytą turtinę žalą, dėl ko nepagrįstai priteisė jai 11 031, 92 litų turtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.291 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Taigi akivaizdu, kad Dž. T. išmokėta laidojimo pašalpa (1040 litų) turi būti įskaityta į Dž. T. prašomas atlyginti laidojimo išlaidas, kurios sudaro jos patirtą turtinę žalą. Taipogi manytina, kad nėra tikslinga kaip turtinę žalą vertinti gedulingų pietų metu įsigytus alkoholinius gėrimus (26 litai) bei aukas bažnyčiai (100 litų). Visas kitas, Dž. T. dėl vyro mirties patirtas išlaidas, teismas laiko teisėtomis bei pagrįstomis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Dž. T. dėl vyro M. T. patirta turtinė žala yra 9865, 92 litų. Nurodyta turtinė žala priteistina subsidiariai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) ir iš kaltininko G. V. P.. Dž. T. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteistina 8582, 92 litų, likusi suma, kuri sudaro 1283 litai, turtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltininko G. V. P..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 328 straipsnio 4 punktu,
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti iš dalies: priteisti iš V. P. 1283 litų nukentėjusiajai D. T. nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje vykdančio savo veiklą per (duomenys neskelbtini) filialo (buv. UAB (duomenys neskelbtini)) 8582, 92 litų turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. T..
Priteisti iš G. V. P. 2000 Lt (du tūkstančius litų) už advokato atstovavimą teisme nukentėjusiajai D. T. ir G. T..
Priteisti iš G. V. P. 1200 litų už advokato atstovavimą teisme nukentėjusiajai D. T..
Kitą nuosprendžio dalį, palikti nepakeistą.